Private Philanthropy for Development – Second Edition : Data for Action
Pateikiame ataskaitos santrauką lietuvių kalba.
Privačių rėmėjų parama vystymuisi — Antroji ataskaita: duomenys veiklai
Vykdant 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkę, privati parama atlieka svarbų vaidmenį teikiant tikslinius išteklius, gaires ir paramą daugeliui bendruomenių. Privati parama greitai prisitaiko pasikeitus veiklos sąlygoms bei padeda išbandyti naujus paramos teikimo būdus, atitinkančius socialinio vystymo poreikius.
Pagrindinės išvados
Šioje ataskaitoje nurodyta, jog privati parama vystymuisi iš 205 fondų 2016–2019 m. siekė 42,5 mlrd. USD, t.y. vidutiniškai 10,6 mlrd. USD per metus. Didžioji šių lėšų dalis yra tarpvalstybiniai srautai, iš kurių daugiau nei pusė yra iš JAV (24,3 mlrd. USD).
Privačios paramos neturtingų šalių vystymuisi šalims šaltinių nėra daug. Daugiausia tarpvalstybinės paramos vystymuisi skyrė Bill ir Melinda Gates fondas (16,1 mlrd. USD, arba 38 % visos privačios paramos), o didžiausias nacionalinis paramos teikėjas buvo Tata Trusts, kuris Indijoje skyrė 0,9 mlrd. USD. Dešimt didžiausių tarptautinių finansuotojų skyrė 26 milijardus JAV dolerių, arba 76 % visos tarptautinės paramos, o dešimt didžiausių savo šalyje veikiančių paramos organizacijų skyrė 4 milijardus JAV dolerių, arba 50 % visos nacionalinių rėmėjų paramos.
Vietiniai fondai besivystančiose šalyse teikia didelę paramą vietoje. 116 iš 205 paramos fondų yra įsikūrę besivystančios rinkos šalyse. Kartu jie skyrė paramai 7,9 mlrd. USD arba 19 % visos privačios paramos vystymuisi 2016–2019 m. laikotarpiu. Kai kuriose šalyse, pvz., Indijoje, Kinijos Liaudies Respublikoje ir Meksikoje, vidaus privati parama pranoko tarptautinę privačią paramą. Norint geriau atskleisti privačios paramos indėlį į vystymąsi, būtina atsižvelgti į augantį vietinį privačios paramos sektorių pasaulio pietuose.
Palyginus su oficialia parama vystymuisi (OPV), privati parama išlieka kukli. 2016–2019 m. laikotarpiu EBPO Vystymosi pagalbos komiteto (DAC) narių OPV sudarė 595,5 mlrd. USD; privati parama, kaip nurodyta ataskaitoje, tesudarė vos 7% šios pinigų sumos. Nepaisant santykinai mažo privačios paramos dydžio, palyginti su OPV, privatūs fondai yra pagrindiniai finansuotojai tam tikrose srityse, ypač sveikatos ir švietimo srityse. Daugiau nei trečdalis finansavimo (43 %) buvo skirta sveikatai ir reprodukcinei sveikatai, iš viso per tiriamąjį laikotarpį sudarė 18,4 mlrd. USD.
Su lyčių lygybe susijusi parama sudarė 8 % visos privačios paramos vystymuisi. Iš 205 fondų, skirtų reprodukcinei sveikatai, šeimos planavimui, moterų teisėms ir pastangoms nutraukti smurtą dėl lyties, privati parama sudarė 8 % visos paramos 2016–2019 m. laikotarpiu.
Dauguma privačios paramos buvo skirta aukštesnes vidutines pajamas gaunančioms šalių socialiniam vystymuisi. 2016–2019 m. vidutines pajamas gaunančioms šalims buvo skirta apie 9,9 mlrd. Mažesnes vidutines pajamas gaunančios šalys gavo 9,1 mlrd. USD (38 proc.). Tik nedidelė privačios paramos dalis buvo skirta mažų pajamų šalims – 3 mlrd. USD, kas sudaro 13 proc. Regionas, gavęs daugiausia privačios paramos (tarpvalstybinio ir nacionalinio), buvo Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionas, po to seka Pietų Azija. Afrika į pietus nuo Sacharos gavo didžiausią tarptautinės filantropijos dalį.
Privačios paramos fondai atsakingai investuoja siekdami savo tikslų ir ieško būdų, kaip sutelkti papildomus išteklius darniam vystymuisi skatinti. 69% tyrinėtų fondų yra įvertinti kaip puikūs (71 iš 103). Iš jų atsakingai investuoja 77 proc. Paramos dydžio nustatyme dažniausiai nurodomi yra aplinkosaugos, socialiniai ir vyriausybės prioritetai bei teigiamas paramos įvertinimas stebint vykdomas veiklas. Paskolos ir garantijos privačioje paramoje sutinkami rečiau.
Dauguma fondų užsiima paramos vystymuisi propagavimu, tačiau susiduria su laiko ir išteklių apribojimais. Dažniausiai minimi viešųjų ryšių tikslai yra informacija apie viešąją politiką (79 %) bei socialinių normų bei nuostatų keitimas (82 %). Vis dėlto, dauguma fondų ir toliau susiduria su kliūtimis skleidžiant žinias, įskaitant atmetimo baimę, laiko, išteklių bei kompetencijos trūkumą.
Privačios paramos fondai dar neišnaudoja visų stebėsenos ir vertinimo galimybių. Jie investuoja daugiau į mokymąsi, kad pagerintų programavimą ir paramos teikimą, o vertinimuose daugiausia dėmesio skiriama programos kūrimui ir įgyvendinimui, o ne poveikio tyrimui. Programų ir paramos vertinimai retai skelbiami viešai, o tai riboja mokymosi potencialą filantropijos sektoriuje ir už jo ribų. Fondams sunku atlikti kokybės vertinimus (60 %) ir paversti vertinimo rezultatus pamokomis nustatant paramos kryptis (54 %).
Ribotas skaidrumas stabdo privačių rėmėjų bendradarbiavimą. EBPO apklausos respondentai pranešė, kad didžiausia kliūtis bendradarbiavimui yra rasti partnerių su panašiais interesais, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvauja donorų bendradarbiavimo veikloje, ar ne. Tai rodo, kad privatūs donorai ir OPV teikėjai nežino apie vienas kito paramą. Be to, fondams trūksta skaidrumo, kai reikia dalytis duomenimis apie jų suteiktosios paramos poveikį.