2025 m. gruodžio 30 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę neskundžiamą nutartį, kuria pripažino, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VSAT) pareigūnai, priverstinai išstumdami Šri Lankos pilietį į Baltarusiją ir nesuteikdami jam veiksmingos galimybės pateikti prieglobsčio prašymą, veikė neteisėtai, skelbiama nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ pranešime žiniasklaidai.
Nustatyta, jog pareiškėjui po apgręžimų patekus į gydymo įstaigą, buvo konstatuoti kojų pėdų ir čiurnų nušalimai, pareiškėjas patyrė žalą sveikatai, fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus. Kaip nurodoma teismo nutartyje, tai lėmė ir VSAT pareigūnų veiksmai, kurie 2023 m. spalio 23 d. išstūmė pareiškėją ir dar 13 užsieniečių į Baltarusiją, taip dar kelioms paroms priversdami juos kęsti šaltį miške. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju byloje įrodytos visos viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, neturtinė žala bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos, todėl spręstinas klausimas dėl to, kokiu būdu turėtų būti atlyginama pareiškėjo patirta žala.
LVAT pažymėjo, kad nors pareiškėjas nepateikė tiesioginių įrodymų, jog teikė pasienyje prieglobsčio prašymą, jo nuoseklūs veiksmai leidžia daryti išvadą, kad būtent siekis gauti prieglobstį buvo jo atvykimo į Lietuvą tikslas – prieglobsčio prašymas buvo pateiktas nedelsiant, pareiškėjui patekus į gydymo įstaigą. Teismo vertinimu, pareiškėjas laikytinas silpnesniąja ginčo puse byloje, todėl visi kilę neaiškumai turi būti vertinami jo naudai.
„Pasienyje nevykdoma nepriklausoma apgręžimų stebėsena, apgręžimo metu užsieniečiai negali naudoti vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis, tad surinkti įrodymus apie tai, kad jie iš tiesų prašė tarptautinės apsaugos, itin sunku. Teismo sprendimas patvirtina teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės į prieglobstį nepaisant šių aplinkybių. Panašų sprendimą neseniai priėmė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) byloje C-136/24 P dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) veiksmų. Byloje ESTT nurodė, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų rinkimo taisyklės negali paneigti teisės į veiksmingą teisinę gynybą – asmeniui negali būti užkrauta neproporcinga ar faktiškai neįmanoma įrodinėjimo pareiga, taip pat negali būti pažeistas šalių procesinės lygybės principas, kai kita ginčo šalis, šiuo atveju, FRONTEX, yra daug palankesnėje padėtyje renkant įrodymus.“ – sprendimą komentavo pareiškėją byloje atstovavęs advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vadovaujantis partneris advokatas Rytis Satkauskas.
Nevyriausybinės organizacijos „Sienos Grupė“ duomenimis, išvakarėse, kartu su šia grupe į Baltarusiją buvo išstumtas ir Sirijos pilietis, kuriam dėl patirtų nušalimų pasienyje amputuotos galūnės. Ikiteisminiame tyrime dėl VSAT pareigūnų piktnaudžiavimo apklaustas toje pačioje užsieniečių grupėje buvęs Jemeno pilietis, teisėsaugai teigė, kad „Lietuvos pareigūnai ir kiekvienam pabėgėliui davę maišelį su maistu ir vandens, liepė grįžti atgal į Baltarusiją. Visi pabėgėliai skundėsi, kad yra pavargę, verkė. Kamal buvo be batų, tik su kojinėmis, jam skaudėjo kojas, bet jis ėjo pats.“
Apgręžimų praktika Lietuvoje pradėta taikyti 2021 m. rugpjūčio 3 d. vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu. 2023 m. gegužės 3 d. buvo priimti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimai, numatantys galimybę neįleisti užsieniečių esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio į Lietuvos teritoriją ir juos apgręžti. Tačiau įstatymas draudžia apgręžti asmenis, bėgančius nuo karo ar persekiojimo arba siekiančius patekti į Lietuvą humanitariniais tikslais, taip pat nustato pareigą pareigūnams įvertinti pagalbos poreikį ir užtikrinti neatidėliotiną medicinos ar humanitarinę pagalbą.
Bylą iniciavo ir finansavo nevyriausybinės organizacijos „Sienos Grupė“ ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
Parengta pagal lrt.lt straipsnį
Šia proga dalinamės Faitrade siūloma Pokyčio teorija, kuri mus kreipia ką turėtume daryti ir kodėl. Ji pateikia kaip galime matuoti pokytį ir progresą link siekiamų rezultatų.
Pasaulyje, kurį aptemdė karai ir neteisybė, net ten, kur viskas atrodo prarasta, migrantai ir pabėgėliai tampa vilties skelbėjais. Jų drąsa ir atkaklumas herojiškai liudija tikėjimą, kuris regi daugiau nei gali matyti mūsų akys ir duoda jiems jėgų atlaikyti akistatą su mirtimi įvairiuose šiuolaikiniuose migracijos keliuose. Taip Žinioje 111-ai Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai yra „Migrantai – vilties misionieriai“ rašo popiežius Leonas XIV.
Europos Solidarumo korpuso savanore iš Ukrainos Yevhenija su Kolpingo darželio vaikais surengė diskusiją po to, kai 2025-07-23 Aukščiausiasis pasaulio teismas pareiškė, kad valstybės yra teisiškai įpareigotos kovoti su klimato kaita, o to nedarymas yra „neteisėta veika“, galinti atverti kelią reparacijoms.
Popiežius vasario 10-osios laiške išsakė ypatingą susirūpinimą dėl dabartinės JAV valdžios migracijos politikos kurso.
Prieš “Covid-19” pasaulio gyventojų, gyvenančių dideliame skurde, t.y už mažiau nei 1.90 USD per dieną, dalis nukrito žemiau 10% nuo daugiau nei 35% 1990 m. Pandemija ne tik sustabdė, bet ir pakeitė šią pažangą. Reaguojant į didėjančias pragyvenimo išlaidas, Tarptautinė skurdo riba (IPL) taip pat buvo patikslinta iki 2,15 USD, Pasaulio bankas apskaičiavo, kad į itin skurstančiųjų gretas greičiausiai pateko dar 198 mln. Visai neseniai institucija taip pat pareiškė, kad pusė iš 75 pažeidžiamiausių pasaulio šalių pirmą kartą šiame amžiuje susiduria su didėjančiu pajamų atotrūkiu nuo turtingiausių ekonomikų.
Skaičiai yra stulbinantys: 10 turtingiausių pasaulio šalių vidutinė metinė perkamoji galia vienam gyventojui viršija 110 000 USD, 10 skurdžiausių – mažiau nei 1 500 USD. Blogiausia yra tai, kad skurdas dažnai gali paskatinti didesnį skurdą. Naujausiame “World Economic Outlook” ataskaitos leidime Tarptautinis valiutos fondas (TVF) aiškina, kaip nuskurdusios šalys gali dar labiau nugrimzti į sunkumus: “Augimo nuosmukis reiškia prastėjančias perspektyvas ar gyvenimo lygį ir pasaulinį skurdo mažinimą. Įsigalėjusi lėto augimo aplinka kartu su didelėmis palūkanų normomis keltų grėsmę skolos tvarumui, galėtų pakurstyti socialinę įtampą ir trukdyti žaliajai pertvarkai. Be to, lūkesčiai dėl lėtesnio augimo gali atgrasyti nuo investicijų į kapitalą ir technologijas ir taip iš dalies tapti savaime išsipildančiais.”