Nepirk NIEKO diena. Lapkričio 24d. (penktadienį) juodą spalvą iškeičiam į žalią.

buy-nothing-day

 

Pabandom Black Friday paversti į Buy Nothing day?

 

Taisyklė labai paprasta – paskutinį lapkričio penktadienį (24 dieną) Nepirk NIEKO -> 24 valandų detoksikacija nuo apsipirkinėjimo.

 

Idėja detoksui, kad būtų lengviau atsispirti Juodojo penktadienio toksinais:

 

 

Savos gamybos kalėdinė dovanėlė draugui – turėtų būti smagu, nes vienu metu įdarbinant savo vaizduotę, sentimentalumą, biosferines vertybes, humoro jausmą ir kitus gėrius, įmanoma sukurti unikalų dalyką, kurio nerastum prekybcentry. Esmė – nieko nepirkti, o naudoti, ką turi.

 

Tarptautinė „Nepirk nieko“ diena buvo pradėta minėti 1992 metais Vankuveryje, Kanadoje ir yra tapusi tarptautine diena daugiau nei 50-yje valstybių.

 

Kodėl „Nepirk nieko“ dieną reikia švęsti?

  1. Nes saugome gamtą. Perdėtas vartotojiškumas yra viena didžiausių aplinkosaugos problemų. Vidutinis pasaulio gyventojas jau dabar suvartoja pavojingai žalingą kiekį Žemės išteklių, o ypač turtingose valstybėse.

 

  1. Nes siekiame lygybės. Jeigu pirktume mažiau, tai galėtume sau leisti mokėti sąžiningą kainą už prekes – tokiu būdų nebeprisidėtume prie vaikų darbo ir suaugusiųjų išnaudojimo mažiau išsivysčiusiose šalyse.

 

  1. Nes rūpinamės savo emocine gerove. Ar žinojai, kad materialistinėmis vertybėmis besivadovaujantys žmonės yra mažiau patenkinti lyginant su kitais? Neapgalvotas, masiškas daiktų pirkimas suteikia tik trumpalaikį džiaugsmą, tačiau neturi nieko bendro su pasitenkinimu savo gyvenimu ilgalaikėje perspektyvoje.

 

Lapkričio 24d. (penktadienį) juodą spalvą iškeičiam į žalią.

http://www.buynothingday.co.uk/

336000 Eurų iš Pabaltijos žmonių-mokykloms, švariam vandeniui….

ft įtaka

Baigiant švęsti Fairtrade mėnesį norisi pasidalinti keliais faktais apie mūsų indėlį į teisingesnio pasaulio kūrimą:

-2022 m. Pabaltijos šalyse pirkdami Fairtrade produktus “uždirbome” 336000 eur “premiją”, kurią gavo besivystančių šalių bendruomenės mokyklų statybai, perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo, švariam vandeniui  įsivesti, keliukams nutiesti….

-Lietuvos rinkoje dabar yra 840 skirtingų Fairtrade produktų. Pasaulyje pagaminama bent 37000 tokių produktų

-Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis bent 50 mln. pasaulio gyventojų yra įtraukti į šiuolaikinę vergiją. Daugiausiai tai vyksta dėl skurdo ar dėl etinės kilmės žemės ūkyje ar statybose.

-skelbiama, kad vis dar bent 160 mln. vaikų yra išnaudojami pigiam darbui atlikti. Pvz. net 45 proc. kakavos plantacijose Dramblio Kaulo Krante ir Ganoje  yra vaikai (t.y. apie 1,5 mln. vaikų)

PASTEBĖTINA, KAD FAIRTRADE SIEKIA, KAD:

~Iki 15 metų vaikai nebūtų samdomi

~jaunesni nei 18 m. negalėtų dirbti darbe, kuris kelia pavojų jų sveikatai, vystymuisi ar ugdymui

Jiems gyviems nupjauna pelekus….

a

Jiems gyviems nupjauna pelekus, o tada juos išmeta į jūrą, kad tikrai žūtų. ES nori tai sustabdyti.

 

Ryklių pelekų nupjovimas naikina ryklių populiacijas, taip pat ir Europos vandenyse. Europos Komisija vis rimčiau vertina galimybę uždrausti prekybą šių plėšrūnų pelekais.

 

Sužvejotas ryklys išmetamas ant laivo denio, po to peiliu jam nupjauna pelekus — kol ryklys dar gyvas. Po to suluošintas gyvūnas išmetamas per bortą į vandenį, kur jis nugrimzta į dugną. Ten jis kraujuoja ir dūsta kol numiršta.

Ryklių žiaunos turi būti nuolat praplaunamos deguonies prisotintu vandeniu, todėl šie gyvūnai turi nuolat judėti. Neturėdami pelekų, jie negali plaukti ir kvėpuoti.

Nupjauti rykliui pelekus yra senas žvejų užsiėmimas, kuris tarptautinėje anglų kalboje įvardijamas kaip „finning“. Dažniausiai pasitaikančios aukos, tai nelaimingi jūros gyventojai, netyčia pakliuvę į žvejų tinklus, ir priskiriami antriniam žvejybos laimikiui. Pelekai rinkoje turi paklausą kaip sriubos sudedamoji dalis, nors iš tiesų skonį šiam patiekalui suteikia prieskoniai, o patys pelekai, kurie yra sriubos pagrindas, yra tiesiog beskoniai. Pelekai dar būna naudojami tradicinėje Azijos medicinoje.

Tarsi negana būtų šios žvejų praktikos žiaurumo, ji labai žalinga ekologiniu požiūriu, nes rykliai žudomi tik dėl to, kad jie rykliai, neatsižvelgiant į jų amžių, dydį ar rūšį. Šiuo metu pusei vandenynuose gyvenančių ryklių gresia išnykimas. O kalba apie gyvūnus, kurie yra nepakeičiami jūros ekosistemoje.

Pokyčių yra, bet jie nepakankami

Pasaulinis pelekų šalinimo mastas vis dar nežinomas, tačiau apskaičiuota, kad kasmet dėl pelekų tyčia nužudoma iki 73 mln. ryklių. Deja, tai vyksta ir Europoje.

Pilietinės iniciatyvos „Stop finning – Stop the Trade“ duomenimis, viena pagrindinių neapdorotų ryklių pelekų šalis tiekėja yra Ispanija. Dar prieš dešimtmetį buvo laikoma normalu sugavus ryklį nupjauti jam pelekus, o kūną išmesti per bortą. Žvejams tai buvo patogiau, nes laive likdavo daugiau vietos žuvims laikyti.

 

Tačiau 2013 m. Europos Sąjunga tai uždraudė Reglamentu 605/2013[1] — nuo šiol sužvejoti rykliai turi būti iškraunami uoste, o pelekų negalima nupjauti kol ryklys dar gyvas. Tačiau tai ne visiškai išsprendė problemą, be to, į ES rinką pradėjo patekti nykstančių melsvųjų ryklių ir nykstančių trumpauodegių ryklių mėsa.

2020 m. sausio mėn. buvo užregistruota minėta Europos piliečių iniciatyva „Stop finingui – Stop the Trade“, o jos reikalavimai Europos Komisijai (EK) buvo pateikti 2023 m. sausio mėn. Iniciatyvoje EK raginama uždrausti prekybą ryklių pelekais ES ir išplėsti Reglamento 605/2013 taikymo sritį, kad būtų uždraustas jų importas, eksportas ir tranzitas per ES.

 

EK svarstys galimybę uždrausti

Kaip praneša EK spaudos tarnyba, „Komisija palankiai vertina Europos piliečių iniciatyvą ir ieškos būdų, kaip spręsti prekybos ryklių pelekais problemą“.

Ką konkrečiai planuoja Komisija?

Pirma, EK įsipareigojo išnagrinėti galimybę imtis teisėkūros iniciatyvos, kad Sąjungoje būtų nutraukta prekyba ryklių pelekais.

Antra, iki šių metų pabaigos turi būti atliktas dabartinės teisinės padėties poveikio aplinkai, socialinis ir ekonominis vertinimas.

Trečia, iki 2024 m. pabaigos bus parengta konkretesnė ir tikslesnė informacija apie ryklių pelekų importo ir eksporto į ES apimtis.

 

Be kita ko, Komisija taip pat turi geriau užtikrinti ES žvejybos kontrolę šiuo aspektu. Joje taip pat žadama sustiprinti tarptautinius veiksmus, kuriais, be kita ko, siekiama sustiprinti ryklių rūšių apsaugą ir valdymą ir skatinti visuotinį ryklių pelekų pašalinimo draudimą.

 

„ES jau seniai pirmauja pasaulyje jūrų išteklių, įskaitant ryklius, apsaugos ir darnaus vystymosi srityje. Europos piliečių iniciatyva — tai raginimas imtis tolesnių veiksmų. Džiaugiuosi galėdamas reaguoti į šią iniciatyvą ir imtis veiksmų, kurie bus svarbūs siekiant geriau apsaugoti ryklius, kurie yra labai svarbūs vandenynų sveikatai“, – sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas ES komisaras Virginijus Sinkevičius.

 

Daugiau info žiūrėk: ECI „STOP FINING – STOP TRADE

Pagal wyborcza.pl parengė Julius Norvila

[1]https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013R0605#:~:text=amending%20Council%20Regulation%20%28EC%29%20No%201185%2F2003%20on%20the,regard%20to%20the%20proposal%20from%20the%20European%20Commission%2C

Spalis- Fairtrade mėnuo

Fairtrade remia smulkius ūkininkus ir darbuotojus, kurie įvairiais būdais marginalizuojami prekybos grandinėje, ir rūpestingai stebi “Fairtrade” poveikį šioms bendruomenėms. Fairtrade siekia apriboti neteisingus, neetiškus bei nehumaniškus korporacijų, siekiančių maksimizuoti pelną, veiksmus besivystančiose šalyse.

55 proc. pirks

 

73 mano kada naudinga

 

Felice, 33 m. “Aš pasodinau du hektarus kakavos, siekdamas padidinti savo pajamas ir leisti keturiems mano vaikams eiti į mokyklą ir turėti geresnes galimybes gyvenime. Mums vis dar reikalingas sunkvežimis, kad galėtume kakavą parsivežti iš laukų. Šiuo metu visą kakavos derlių parnešu krepšiais ant galvos.“feliz

Felice, 33 metų, augina kakavą Dramblio Kaulo Krante. Jis yra dalis “Kapatchiva” kooperatyvo, kurį sudaro 567 nariai penkiose bendruomenėse, kurios gauna “Fairtrade Premium” paramą.

 

 

 

 

Fairtrade judėjimas yra įsivardinęs sekančius veiklos principus ir siekiamybes:Picture1

 

 

 

2023 M. DARNAUS VYSTYMOSI TIKSLŲ AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMAS — LAIKAS VEIKTI YRA DABAR

POZICIJA

ft kava-savanoriai2023 m. rugsėjį vyksiantis Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikimas darnaus vystymosi klausimais yra Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. vidurys. Čia valstybių ir vyriausybių vadovai įvertins, kaip įgyvendinami darnaus vystymosi tikslai (DVT)[1]. Pasiekimai blogi:

 

828 milijonai žmonių kenčia nuo nuolatinio bado. Didelis maisto stygius paveikia 258 milijonus žmonių. 2021 m. pabaigoje maždaug 659 milijonai žmonių gyveno žemiau skurdo ribos – 2 € per dieną. Maždaug du milijardai žmonių dirba mažų garantijų, oficialiai neįdarbinti. Dar 570 milijonų žmonių yra smulkūs ūkininkai. Jų pajamos ant skurdo ribos arba žemiau, smarkiai mažėja dėl aukštų pagrindinių maisto produktų kainų ir klimato kaitos poveikio jų derliui. Socialinės apsaugos sistemos apima mažiau nei pusę pasaulio gyventojų. Daugiau nei keturi milijardai žmonių neturi jokios socialinės apsaugos.

 

Koronos pandemijos, Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ir klimato kaitos padariniai dar labiau pagilino socialinę ir ekonominę nelygybę visame pasaulyje. Pažanga, padaryta įgyvendinant DVT, įstrigo ar net visiškai sustojo. Vystymosi stygių labiausiai jaučia pažeidžiamos grupės, moterys ir vaikai, taip pat vyresnio amžiaus žmonės bei neįgalieji.

 

Jie dažnai kenčia nuo maisto stygiaus, o susirgus šeima turi išleisti daug pinigų gydymuisi, dėl kurių jie dar labiau nuskursta. Lyčių ir kartų lygybė, taip pat pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių įtrauktis yra itin svarbūs veiksniai siekiant pasaulinių vystymosi tikslų.

Tuo pat metu daugelyje šalių trūksta pinigų, kad suteiktų savo piliečiams pagrindines socialines ir sveikatos paslaugas. Tuo tarpu 64 procentai, arba 136 globalių Pietų šalys, yra kritiškai įsiskolinusios. Ypač kenčia Lotynų Amerikos ir į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos regionų šalys.

 

Nevykęs Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas susijęs ne tik su koronaviruso pandemijos ar Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą pasekmėmis. Jau prieš šiuos įvykius pasauliniai tikslai buvo įgyvendinami vangiai. Norint net priartėti prie tikslų įgyvendinimo, reikia politinės valios, ambicijų ir atitinkamo finansavimo.

 

DVT galima pasiekti tik tarptautiniu solidarumu.

 

Nacionalinės tvarumo strategijos gali padėti įgyvendinti DVT. Naudodamos tikslines priemones, jos gali padėti siekti DVT. Kad rodikliai pasiektų nuo skurstančius žmones, taip pat pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, jie turi būti orientuoti į paveiktas socialines grupes DVT turi atsižvelgti į lyčių aspektą ir grindžiami turi būti žmogaus teisėmis. Ypač svarbios tarptautinės finansų politikos reformos. Galų gale, skolos, vengimas mokėti mokesčius apriboja politinių veiksmų galimybes ir atnaujina socialinę nelygybę.

 

Tarptautinis solidarumas yra būtinas. Turi būti laikomasi oficialios paramos vystymuisi (OPV) įsipareigojimų. Tai taikoma finansavimui pagrindinių socialinių paslaugų, tokių kaip socialinė ir visuotinė sveikatos apsauga. Jos turi pasiekti pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes. Be to, daugiašalė sistema turi būti reformuota taip, kad padėtų valstybėms spręsti pasaulinius uždavinius, susijusius su Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimu.

yurii photo

 

Todėl raginame Vokietijos vyriausybę aukščiausiojo lygio susitikime DVT klausimais ir imantis tolesnių veiksmų įsipareigoti užtikrinti, kad iki 2025 m. būtų parengtos ir įgyvendintos šios priemonės:

 

  • Esminė tarptautinės finansų sistemos reforma, įskaitant:

▪ tarptautinis skolos sumažinimo mechanizmas, apimantis privačius ir institucinius kreditorius, ir

▪ JT mokesčių konvencija, kuria nustatomas pasaulinis mokesčių teisingumas ir užtikrinama, kad (tarptautinės) nacionalinės korporacijos mokėtų mokesčius šaliai, kurioje gauna pelną.

  • Stiprinti vystomojo bendradarbiavimo finansavimą tokiose srityse kaip aprūpinimas maistu, socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugos:

 

▪ 0,7[2] procento bendrųjų nacionalinių pajamų skiriama oficialiai paramai vystymuisi ir 0,2 procento šių pajamų skiriama skurdžiausioms šalims.

▪ plataus užmojo finansiniai įsipareigojimai, turintys signalinį poveikį tarptautiniam socialinės apsaugos finansavimo mechanizmui.

▪ OPV išmokų reikalavimo pagrindo perskaičiavimas siekiant remti įtraukias sveikatos priežiūros sistemas.

  • Holistinių ir integruotų požiūrių kūrimas ir įgyvendinimas suderintas su veiklomis aprūpinimo maistu, sveikatos ir klimato srityse, kad būtų pagerintas pasaulinis aprūpinimas maistu ir gydymas bei užtikrintos žmogaus teisės į maistą ir sveikatą. Taikytini metodai turi:

▪ sukurti tvarias, klimato kaitos poveikiui atsparias vietos ar regionines maisto sistemas, kurios būtų naudingos tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl bado ir mitybos trūkumo, ir

▪ prisidėti prie kokybinio mitybos pagerėjimo, ypač per pirmąjį tūkstantį dienų po gimimo, ir

▪ laikytis holistinio požiūrio į žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikatą, pavyzdžiui, taikant tokius metodus kaip „viena sveikata“ arba „planetos sveikata“, ir

▪ užtikrinti didesnę humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo integraciją, kaip tai daroma nelaimių rizikos mažinimo ar išankstinių humanitarinių veiksmų atveju.

  • Laikantis lyčių lygybės užsienio ir vystymosi politikos dvasios, lyčių aspekto integravimas, taip pat pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių įtraukimas turi būti įgyvendinami visose Vokietijos vyriausybės veiklos srityse. Įstatymai ir priemonės, kurie trukdo arba užkerta kelią teisinei lyčių lygybei, pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, taip pat vaikams, jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms, turi būti panaikinti ir pakeisti taip, kad būtų užtikrinta jų lygybė.
  • Visų JT valstybių narių nacionalinių tvarumo strategijų rengimas ir įgyvendinimas. Tam reikia sukurti patikimas duomenų bazes įrodymais pagrįstai politikai, jei reikia, su tarptautine parama, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.
  • Daugiašalės sistemos, ypač JT, stiprinimas. Tai apima esminę JT reformą, susijusią su jos valdymu ir funkcijomis, taip pat visapusiško pilietinės visuomenės veikėjų dalyvavimo ir didesnio skaidrumo mechanizmus.

Vokietijos vystymosi ir humanitarinės pagalbos NVO asociacija (VENRO)

 

DVT ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE

Pagrindinis dokumentas tai Lietuvos nacionalinė darnaus vystymosi strategija priimta dar 2003 metais, tik atnaujinta 2011 m. Nacionalinės DVT 2030 darbotvarkės kaip atskiro dokumento Lietuva neturi. Už DVT 2030 įgyvendinimą nacionaliniu lygiu atsakingos visos ministerijos pagal kompetenciją, pagrindinės koordinuojančios institucijos yra Aplinkos ministerija, o Užsienio reikalų ministerija koordinuoja Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimą vystomojo bendradarbiavimo aspektu.

Aplinkos ministerija parengė dvi ataskaitas: 2018 m. ir 2023. https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/darnus-vystymasis/darnus-vystymasis-ir-lietuva/jt-darbotvarkes-2030-igyvendinimo-lietuvoje-ataskaitos

Vystomajam bendradarbiavimui ataskaitoje skirtas 17 DVT tikslas: stiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Lietuvos oficiali parama vystymuisi netikėtai išaugo. 2022 m. keturiasdešimt procentų visos Lietuvos OPV buvo skirta Ukrainai – pernai Ukrainai Lietuva suteikė paramos (VB, humanitarinė ir finansinė pagalba), kurios vertė siekė daugiau kaip 47 mln. €, dar daugiau nei 43 mln. buvo skirta teikti paramą į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos, taigi iš viso Ukrainai Lietuva skyrė 90 mln. €. Lietuvos oficiali parama vystymuisi 2022 m. iš viso 231,4 mln. €.

savanoriu seminaras photo prie lauzoLietuvos vystomasis bendradarbiavimas lieka užsienio politikos įrankiu, ne politika dėl jos pačios, o susirūpinimas reiškiamas visų pirma ekonomine ir politine grąža Lietuvai bei Lietuvos įvaizdžiu, ne realiais rezultatais ir pokyčiais prisidedant prie pokyčių neturtingų žmonių gyvenime neturtingose pasaulio šalyse. Vystomojo bendradarbiavimo švietimas Lietuvoje apsiriboja visuomenės informacija akcentuojant, pvz., atskirų organizacijų pavienių projektų sėkmės istorijas. Lietuviai apie vystomąjį bendradarbiavimą mokytis gali tik iš užsienio šalyse parengtų mokymosi priemonių, kaip antai, filmų, knygų, tyrimų ir pan. Nenuostabu, kad lietuvių parama nacionalinei vystomojo bendradarbiavimo politikai smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.

Vokietijos vystymosi ir humanitarinės pagalbos NVO asociacija (VENRO)

 

Parengė Julius Norvila

[1] 2015 m. rugsėjo 25–27 d. Niujorke (JAV) vykusiame aukšto lygio susitikime, valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų”.

[2] Lietuvos įsipareigojimas šiuo atveju yra 0,33 proc., du kartus mažiau nei Vokietijos.

ES pirmą kartą parengė dirvožemio įstatymą

upeliukas…………Meino universiteto platformos „Climate Reanalyzer“ duomenimis, vidutinė temperatūra  pasaulyje liepos 4 d. buvo aukščiausia, kada nors fiksuota ir siekė 17,8 laipsnio, o 2023 birželis buvo karsčiausias nuo matavimų pradžios……

Dirvos įstatymas
ES pirmą kartą parengė dirvožemio įstatymą, kuriuo siekiama apsaugoti
apsirūpinimą maistu ir sulėtinti pasaulinį klimato atšilimą.
Pasiūlymas iki 2050 m. pagerinti dirvožemio sveikatą visame žemyne kritikuojamas
dėl teisiškai privalomų tikslų trūkumo.
Daugiau kaip 60 % ES dirvožemių yra nesveiki. Europos Komisija pasiūlė pirmąjį
dirvožemio įstatymą, Directive of The European Parliament and of The Council On
Soil Monitoring And Resilience, kuriuo siekiama švelninti intensyvaus ūkininkavimo
daromą žalą ir stabdyti pasaulinį klimato atšilimą. Nepaisant aršaus priešiškumo
gamtos apsaugos ir pesticidų naudojimo suvaržymo įstatymų projektams, Europos
Komisija 2023 m. liepos 5 d. pateikė įstatymo projektą, kaip atgaivinti nualintą
dirvožemį. Tyrimai rodo, kad tai sumažintų anglies dioksido atmosferoje kiekį bei
užtikrinti darnią maisto produktų gamybą.
Pagal naująjį įstatymą valstybės narės būtų įpareigotos stebėti dirvožemio būklę,
trąšų naudojimą ir dirvos eroziją, tačiau ES lygio įstatyme nenumatyti šalies lygmens
tikslai gerinti dirvožemio kokybę. Tai sukėlė Europos žemės ūkio ir maisto pramonės
atstovų kritiką, kurie paragino siekti didesnių užmojų, kad būtų pagerintas „nerimą
kelianti“ dirvos būklė.
ES aplinkosaugos komisaras Virginijus Sinkevičius dienraščiui „The Guardian“ sakė,
kad siekiama, jog 2050 m. žemynas turėtų sveiką dirvožemį. Daugiau kaip 60 % ES
dirvožemių yra nesveikos būklės.
„Jei mūsų dirvožemis ir toliau blogės, didžiausia rizika kils mūsų apsirūpinimui
maistu ir ūkininkams. Iš esmės, jų ūkinės veiklos būdas jau sunaikintas“, – sakė jis.
„Sunkiai įsivaizduoju, kaip toliau ūkininkautume neturėdami derlingų dirvų.
Sveikesnė dirva veiksmingai sumažintų didelių sausrų ir potvynių padarinius.“
Tačiau naujas įstatymas nenumato teisiškai saistančių tikslų. „Taikydami
savanorišką dirvos būklės sertifikavimą su išmokomis už ekosistemų paslaugas, mes
atveriame kelią papildomoms ūkininkų ir žemės savininkų pajamoms,“, – sakė V.
Sinkevičius.
Žemės naudojimas yra antrasis po iškastinio kuro šiltnamio efektą sukeliančių dujų
šaltinis ir pagrindinė biologinės įvairovės nykimo priežastis, o perteklinis cheminių
trąšų naudojimas ir durpynų degradacija prisideda prie situacijos blogėjimo.
Neseniai paskelbti tyrimai rodo, kad net ir nežymiai pagerinus dirvožemį visame
pasaulyje galima būtų sumažinti tiek anglies dioksido, kad pasaulis nesušiltų daugiau
kaip 1,5C.
Pagrindinė Europos žemės ūkio ir maisto pramonės atstovė Briuselyje „One Planet
Business for Biodiversity“ (OP2B) teigia, kad pasiūlymai nepakankami. "Kad
išspręstų dirvos blogėjimo problemą, ES turi būti ryžtingesnė, ” – teigė OP2B
direktorė Stefania Avanzini.
Organizacija ragina ES valstybes nares ir Europos Parlamentą žvelgti plačiau. „Labai
vertiname Komisijos teikiamą svarbą žemės ūkiui ir jo pagrindinį vaidmenį tvarkant
dirvožemį“, – sakė Avanzini.

„Vis dėlto, būtų geriau, jei Komisija suprastų, kokio masto pastangų reikia norint
pereiti prie darnaus valdymo praktikos, ir sutelktų reikiamą kiekį lėšų paramai
pereiti prie atsinaujinančio ūkininkavimo.“
Pagal European Commission | World | The Guardian parengė Julius

Asociacijai LITDEA įteiktas „Fairtrade@Work“ kokybės ženklas

ft beans

Pirmasis tarptautinis Sąžiningos prekybos ženklas Lietuvos, Latvijos ir Estijos organizacijoms

Šių metų gegužės 13 d. visame pasaulyje buvo minima Sąžiningos prekybos diena. Baltijos šalyse ši diena paminėta pirmą kartą vietinėms organizacijoms įteikus „Fairtrade@Work“ ženklus. Tai tarptautinis pripažinimas įmonėms, organizacijoms ir apskritai komandoms, kurios savo kavos pertraukėlėms pasirinko Sąžiningos prekybos – „Fairtrade“ ženklu pažymėtą kavą. Siūlydami Sąžiningos prekybos kavą kolegoms ir lankytojams poilsio kambaryje, per susitikimus ir renginius, savo darbo vietose remiame smulkius kavos augintojus ir giname vaikų, darbuotojų ir žmogaus teises, skatiname aplinkos apsaugą, sąžiningą uždarbį ir etiškesnę prekybą visoje tiekimo grandinėje.

Ženklas įteikiamas kartą per metus – Tarptautinę sąžiningos prekybos dieną gegužės mėnesį, jį gali gauti įvairaus dydžio kolektyvai. 2023 m. Lietuvoje šis ženklas įteiktas globalaus švietimo ir vystomojo bendradarbiavimo tinklui „Litdea“ ir lietuviškajam Delfi.lt, Latvijoje – aplinkosaugos ir švietimo organizacijai „Zala Briviba“ („Žalioji laisvė“), o Estijoje – vystomojo bendradarbiavimo ir pasaulinio švietimo organizacijai „MTÜ Mondo“, personalo bendrovei „Manpower“, advokatų kontorai „Lindeberg“, gamtosauginio švietimo centrui „Tartu Loodusmaja“, naujosios muzikos ir miesto kultūros festivalio „Tallinn Music Week“ biurui ir  3 „Telia Eesti“ biurams. Visi gavusieji ženklą savo biuruose siūlo tik „Fairtrade“ ženklu pažymėtą kavą ir arbatą, cukrų, kakavą, saldumynus, vaisius, o stalą puošia Sąžiningos prekybos gėlėmis. Šiuose biuruose taip pat visada galima pasiskaityti lankstinukų apie sąžiningą prekybą.

 

„Darbuotojai, klientai ir partneriai vis dažniau iš organizacijų tikisi tvarumo ir atsakomybės. Tiek socialinis, tiek aplinkosauginis rūpestingumas yra naudingas įmonei ieškant darbuotojų ir verslo partnerių, o komandai suteikia pasitenkinimo darbu jausmą. Visame pasaulyje milijonai kavos puodelių išgeriama darbe, todėl tai turi didžiulę įtaką kuriant pokyčius“, – sako Jana Jesmin, „Fairtrade“ ryšių su klientais vadovė Baltijos šalyse.

Pereiti prie „Fairtrade“ kavos yra nedidelis, bet labai atsakingas žingsnis, ir tai neturėtų būti sudėtinga, nes „Fairtrade“ sertifikuota kava yra plačiai prieinama. 63 % „Fairtrade“ kavos yra ženklinama kaip ekologiška. Perkant kavą prasminga remti vietos ar regiono kavos gamintojus, kurie siūlo kavą iš Sąžiningos prekybos pupelių. Latvijoje ir Lietuvoje tokių vietinių kavos gamintojų kol kas nėra, o štai Estijos bendrovės „OA Coffee AS“ ir „Caffebo OÜ“ jau turi Sąžiningos prekybos sertifikatą. „Fairtrade“ kavą biurams Lietuvoje tiekia, pavyzdžiui, „Miko Koffee Service“ ir „Paulig“, siūlanti „PRO“ liniją. Sąžiningos prekybos produktą galima atpažinti iš skiriamojo ženklo ant pakuotės.

Baltijos šalyse „Fairtrade“ vadovauja Suomijos sąžiningos prekybos organizacija „Fairtrade Finland“. Suomijoje yra daugiau nei 250 darboviečių, turinčių „Fairtrade“ ženklą, o visame pasaulyje – jau beveik 2000. „Fairtrade“ yra pasaulyje žinomiausias ir patikimiausias tvarumo ir atskaitomybės ženklas bei sertifikavimo ir licencijavimo sistema, ypač remianti Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos smulkiuosius ūkius.

 

„2022 m. Lietuvoje surinkti 142 003 eurai „Fairtrade“ priemokų – tai geriausias rezultatas Baltijos šalyse. Priemoką gauna ūkininkai prie nustatytos pirkimo kainos, ją gali naudoti bendruomenės ir ūkio plėtrai. Pavyzdžiui, statomos mokyklos ir ligoninės, gerinami keliai ir vandentiekio sistemos, mokomi darbuotojai – visa veikla turi būti nukreipta į tai, kad ūkiai taptų palankesni aplinkai“, – pasakoja Jana Jesmin.

 

Dalyvavome jaunimo mainuose Ceutoje (Ispanija, Afrikos žemyne)

aaGegužės 12 – 20 dienomis dalyvavau vienoje iš Erasmus+ mainų programų, YE „The global goal: Mental Wellbeing“[1]. Ši programa vyko nuostabiame Ispanijos mieste – Seutoje. Seuta yra Ispanijos autonominis miestas, esantis Viduržemio jūros krante Šiaurės Afrikoje ties Gibraltaro sąsiauriu. Dėka šios programos ne tik sužinojau apie šį žavingą miestą, istoriją, gamtos grožį, bet taip pat vietiniai supažindino su esamomis miesto problemomis, kurias, deja, gyventojams yra sunku išspręsti.

YE „The global goal: Mental Wellbeing“ jaunimo mainų tikslas buvo suburti jaunuolius  iš skirtingų septinių šalių (Ispanijos, Rumunijos, Šiaurės Makedonijos, Lenkijos, Italijos, Graikijos ir Lietuvos) ir supažinti su įvairiomis strategijomis, kaip palaikyti savo psichikos sveikatą. Šios programos  organizatoriai jaunuolius supažindino su šiuolaikinės visuomenės svarbiausiais elementais: verslumu, sportu ir sveiku maistu.

Dalyvaudama šioje programoje susipažinau su verslininkų vaidmeniu rinkoje. Diskutavome, kokį indelį turi tam tikri verslininkų pasirinkimai, su kokiomis problemomis susiduria šiuolaikiniai verslininkai. Be to aiškinomės, kokias geras puses turi vietinis verslas ir kaip reiktų ugdyti būtent šią verslo sritį.

Taip pat kalbėjom apie fizinio aktyvumo svarbą bei kokią reikšmę fizinis aktyvumas turi žmogaus gerovei. Teko kelių jaunuolių grupėje sukurti fizinio aktyvumo veiklą. Mano grupė nusprendė gilintis į jogos svarbą bei parodyti dalyviams, kad joga gali suteikti ne tik stiprią fizinę būklę, bet taip pat gali sustiprinti žmonių dvasinę būseną. Kitos jaunuolių grupės supažindino su meditacijos, šokio, savęs pažinimo svarbą, pratimais, patarimais, kurie buvo be galo naudingi kiekvienam.

Dėka šios programos ne tik susipažinau su be galo draugiškais ir maloniais kitų šalių jaunuoliais ar sužinojau apie skirtingas kultūras, jų skirtumus bei paaa1našumus, bet taip likau su begaline patirtimi bei idėjomis, kaip ugdyti save bei kitus psichikos sveikatos temomis.  Noriu padėkoti YE „The global goal: Mental Wellbeing“ programos organizatoriams Ony, Ludo ir Damjan, kurie įdėjo be galo didelį indelį, kad viskas įvyktų ir būtų tobulą. Taip pat noriu padėkoti LITDEA asociacijai už suteiktą galimybę dalyvauti tokioje Erasmus+ mainų programoje.

 

 

Sąžiningos prekybos, Faire trade, diena – 2023 05 13

ft05-13

Kartus vyno skonis

Lietuvoje, Pietų Afrikos vyno galima rasti ir įsigyti kiekvienoje gėrimų parduotuvėje. Tačiau mažai lietuvių įsivaizduoja, kaip atrodo vynuoges renkančių moterų darbo sąlygos. Kovoje už moterų teises jas remia projektas „Moterys ūkiuose“ (Women on Farms). Pasaulinės sąžiningos prekybos dienos – kuri minima kasmet antrąjį gegužės šeštadienį, 2023 m. gegužės 13 d. – proga pristatome šios NVO veiklą.

Prieš ir po apartheido

Įvairių vaisių, įskaitant vynuoges, ūkiai, iš kurių gaminami vynai, Pietų Afrikoje buvo įkurti jau seniai. Šalies su vergijos istorija bei vėlesne apartheido istorija, žmonių, kuriems priklausė kiti žmonės, palikuonys ir toliau valdė ūkius. Juodaodžių šalies gyventojų teisės buvo ribotos, įskaitant ir teisę į žemės nuosavybę. 4/5 žemės priklauso baltiesiems vyrams. Po ilgos pilietinės kovos su apartheidu, 1994 m. Pietų Afrikoje buvo atnaujinta konstitucija, pripažintos platesnės žmogaus teisės ir išplėsta demokratija.

Štai kodėl Žmogaus teisių organizacijos (Lawyers for Human Rights) teisininkai atliko tyrimą, kad išsiaiškintų, kurioms iš atskirties grupių gali prireikti ginti savo konstitucines savo teises. Viena iš jų buvo žmonės, dirbantys ūkiuose, nes iki šiol nebuvo taisyklių, reglamentuojančių savininkų ir žmonių, dirbančių vynuogynuose, santykius. Mažai buvo žinoma, kas ten vyksta, nes ūkiai buvo uždara aplinka, kurioje žemės šeimininkas primeta savo principus.

Renkant informaciją paaiškėjo, kad moterys yra labiausiai neapsaugotos ne tik nuo išnaudojimo, bet ir nuo kitų dalykų, pavyzdžiui, seksualinio smurto, ir būtent taip moterys daugiausia užsidirba pragyvenimui. 1996 m., siekiant paremti šias darbuotojas moteris, buvo įkurta nepriklausoma nevyriausybinė organizacija „Moterys ūkiuose“.

Akivaizdu, kad panaikinus Pietų Afrikoje apartheidą juodaodžių situacija šalyje ženkliai pagerėjo. Gyvename demokratinėje šalyje, turime konstituciją, kuri užtikrina asociacijų laisvę, profesines sąjungas bei nepriklausomą spaudą. Pietų Afrika yra išsivysčiusi ir gana turtinga šalis, ypač palyginus su kitomis Afrikos šalimis. Todėl gali būti sunku suprasti, kad dar daug ką reikia keisti, kad dar labai daug sunkiai dirbančių moterų skursta, – sako Colette Solomon, projekto „Moterys ūkiuose“ direktorė.

Toli gražu dar ne idealios sąlygos

Pietų Afrikoje minimalus atlyginimas yra 25 randai per valandą, tai yra mažiau nei 4 eurai. Vis dėlto, daug moterų negauna net ir taip jau mažo minimalaus darbo užmokesčio. Daug moterų negali užsidirbti tiek, kad užtektų pagrindiniam produktų krepšeliui parduotuvėje. Be to, dėl klimato kaitos darbas vynuogynuose tampa vis sunkesnis. Darbo daugiau ir jis sunkesnis, o atlyginimas – mažesnis.

Daugelis vynuogių ūkių neturi geriamojo vandens šulinių ir tualetų. Moterų apsauga nuo fizinio ir seksualinio smurto neveikia, o buities sąlygos primityvios. Dauguma ūkio darbuotojų šeimų gyvena apgriuvusiuose namuose, be elektros ir tekančio vandens.

O kur dar sveikatos paslaugų stygius. Iki poliklinikos reikia eiti pėsčiomis, o nuėjus ilgai laukti eilėje. Praktiškai nėra galimybių dirbti kitur nei vietos vynuogynas. Pietų Afrikoje nedarbas, priklausomai nuo regiono, svyruoja nuo 30 proc. iki 60 proc.

Vynuoges renkančių moterų darbo ir gyvenimo sąlygos išlieka sunkios, pokyčiai vyksta pernelyg lėtai. Bent jau pasikeitė nedarbo išmokų tvarka, kurios išmokomos ne derliaus nuėmimo, vynuogių skynimo metu. Vietos savivaldybės darbo departamentų atstovai atvyksta užregistruoti dirbančias moteris. Anksčiau jos pačios turėjo eiti per biurus kad užregistruotų pasikeitimus, kas užtrukdavo žymiai ilgiau, tuo pačiu vėluodavo ir išmokų išmokėjimas. Be to, minimalaus atlyginimo už darbą dydis buvo įrašytas į įstatymą.

– Tai, kad minimalus darbo užmokesti yra labai žemo lygio, per žemo, kad dirbanti moteris galėtų patenkinti svarbiausius savo ir vaikų poreikius, rodo, kad dabartinė šalies vyriausybė nesistengia. Vyriausybės ministrai prisibijo konfrontuoti su darbdaviais. Taip yra ir kitose srityse. Jei ūkių savininkai neišmoka darbuotojams atlyginimo, apie galima pranešti atitinkamoms valstybės institucijoms. Bet tai toli gražu ne visada ką nors keičia. Ne viskas, kas užrašyta darbo kodekse, yra vykdoma, o tai labiausiai liūdina – pripažįsta Colette Solomon.

Per daugelį metų projektas „Moterys ūkiuose“ įgijo Pietų Afrikos visuomenėje tvirtą poziciją. Tarp priimančiųjų vykdomuosius sprendimus tikriausiai nėra nė vieno, kuris nežinotų apie projektą. Organizacija stebi politikus, kurie mėgsta pasisakyti už vynuogynų darbuotojus ir byloti apie tai, kad ir jų močiutės dirbo ūkiuose, atseit ir jie patyrė gyvenimo vynuogyne kasdienybę. Bet žodžiai dažnai taip ir lieka tik žodžiai. Vis dėl to, konsultacijose dėl naujų darbo sąlygų ir užmokesčio reglamentavimo atsižvelgiama į NVO išsakytas pastabas ir rekomendacijas. „Moterys ūkiuose“ aktyvistės nėra paliktos veikti vienos pačios sau.

Moterų įgalinimas

Pagrindinė „Moterys ūkiuose“ organizacijos veiklos idėja yra įgalinti ūkiuose dirbančias moteris. „Moterys ūkiuose“ darbuotojos susitinka su vynuogynuose dirbančiomis moterimis ir pristato joms vyriausybės siūlomus pakeitimus ir perteikia darbuotojų žodžius valstybės institucijų pareigūnams ir politikams suprantamuose pareiškimuose ir tekstuose.

Tai neabejotinai didžiausias projekto „Moterys ūkiuose“ pasiekimas: šimtų, jei ne tūkstančių moterų asmeninis pasikeitimas. Jau daugelį metų jos kentė įvairias apribojimus, nepriteklius, su kuriais buvo susitaikę ir neturėjo drąsos kovoti už savo teises. Laikui bėgant vis daugiau moterų pasikeitė, išdrįso tikėtis ir ryžosi reikalauti.

Projektas „Moterys ūkiuose“ remia moteris įvairiais būdais. Kaip antai, organizuojant protestus ir streikus. 2012 m. įvyko didelis, dvylikos savaičių streikas, kuriuo buvo pasiekta smarkiai padidinti minimalus darbo užmokestį. Deja, ne visi reikalavimai buvo įvykdyti. Žemės savininkai ir profesinės sąjungos pasiekė susitarimą neatsižvelgdamos į moterų reikalavimus. Tai yra priežastis, kodėl moterys kritiškai vertina profesinių sąjungų veiklą. Vis dėlto, moterys turi palaikyti ryšius su profsąjungomis. Siekiant ką nors išspręsti per teismą, nevyriausybinė organizacija negali pateikti ieškinio, tik profesinės sąjungos.

Nuo 2012 m. protestai vyksta mažesniu mastu, ir nors Colette Solomon pripažįsta, kad norėtų, jog didysis streikas pasikartotų, ji iškart priduria, kad streiką iniciuoti turi pačios vynuogynų darbuotojos. Projektas „Moterys ūkiuose“ iš jų nieko nereikalauja nei nurodo, kaip kovoti už pokyčius.

Vietoj to projektas padeda moterims ten, kur gali – pavyzdžiui, steigiant bendruomenės sodus. Moterys, vynuogynų darbininkės, ypač išėję į pensiją, jei tik turi žemės sklypą šalia namų, stengiasi paversti jį daržu ir sodu. Taip jos išaugina daug gero maisto. Dalį derliaus galima parduoti, bet dažnai moterys dalinasi savo išaugintomis daržovėmis su tais, kurie stokoja maisto. Pagal principą, kad turintysis turi dalintis su stokojančiais.

Vis daugiau Pietų Afrikos moterų ryžtasi siekti savo teisių ir padėti viena kitai. Pamažu formuojasi save stiprinantis sąjūdis. Šalyje daugėja moterų, kuriuos įsitraukia ir sėkmingai sprendžia bendruomenės reikalus. Tai svarbiausia, nes moterys pačios geriausiai žino, ką ir kaip daryti. Pagal mūsų principą: Nedaryk moterims to, ką jos pačios gali padaryti dėl savęs, – daro išvadą Colette Solomon.

Publikuojamas tekstas buvo sukurtas “Oxfam Germany” organizuotos kelionės dėka vykdant projektą „Mūsų maistas. Mūsų ateitis“. Lenkijos partneris projekte yra fondas „Buy Responsibly“.

Tekstą sulietuvino Julius Norvila

Užsienio pagalba 2022 m. labai išaugo dėl išlaidų pabėgėliams ir pagalbos Ukrainai

12/04/2023 – Remiantis preliminariais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos EBPO (The Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD)) surinktais preliminariais duomenimis, oficialių paramos teikėjų užsienio pagalba 2022 m. išaugo iki visų laikų aukščiausio lygio – 194 milijardų EUR (pagal USD dolerio kursą 0,951), palyginti su 177 milijardais EUR 2021 m., dėl to, kad išsivysčiusios šalys pernai ženkliai padidino paramą (1) pabėgėlių priėmimui bei (2) pagalbai Ukrainai.

 

13,6 proc. realus padidėjimas yra vienas didžiausių kada nors EBPO Paramos vystymuisi komiteto (PVK) šalių narių[1] teikiamos oficialios paramos vystymuisi (OPV) padidėjimų ir ketvirtus metus iš eilės, kai OPV pasiekė naują rekordinį lygį.

 

Šį padidėjimą visų pirma lėmė smarkiai padidėjusios išlaidos pabėgėlių priėmimui šalyse donorėse iki 27,86 milijardo EUR, arba 14,4 % OPV, palyginti su 12,12 milijardo EUR 2021 m. Atmetus šias paramos teikėjų vidaus išlaidas pabėgėliams, 2022 m. OPV, palyginti su 2021 m., realiąja verte padidėjo 4,6 %.

ODA

Kitas veiksnys, lėmęs 2022 m. padidėjimą, buvo pagalbos Ukrainai šuolis po Rusijos invazijos (2022.02.24) ir tebesitęsiančios karinės agresijos. 2022 m. OPV Ukrainai sudarė 15,3 milijardo EUR – palyginti su vos 873 milijonų EUR 2021 m., įskaitant 1,7 milijardo EUR humanitarinės pagalbos. Nors 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, dvišalė OPV mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ) sumažėjo 0,7 proc., svarbu pažymėti, kad 2022 m. mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirta OPV realiąja verte padidėjo 9 proc., palyginti su 2019 m., t. y. paskutiniais metais prieš COVID pandemiją.

„COVID-19 pandemija ir Rusijos agresija prieš Ukrainą destabilizavo pasaulį, padidino pasaulinį badą ir ypač didelį skurdą, sužlugdydami dešimtmečius trukusią vystymosi pažangą besivystančiose šalyse, ypač skurdžiausiose šalyse“, – sakė EBPO generalinis sekretorius Mathiasas Cormannas. „Nenuostabu, kad šalys donorės skyrė daugiau lėšų pabėgėliams, bėgantiems nuo karo Ukrainoje, bei pagalbai Ukrainai. Svarbu tai, kad šalys donorės ketvirti metai iš eilės OPV skiria paramos daugiau nei kada nors anksčiau. Turime teikti paramą ne tik sudėtingomis dabartino meto aplinkybėms, bet ir toliau susitelkti ir spartinti pažangą siekdami ilgalaikių vystymosi tikslų, remiant visų pirma skurdžiausias pasaulio šalis.“

 

Bendra 2022 m. OPV suma sudaro 0,36 proc. PVK paramos teikėjų bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Nors šis santykis vis dar nesiekia JT tikslo – 0,7 proc. OPV ir BNP, vis dėlto, tai yra dagiausia per 40 metų, ypač padidėjo per 2022 m.

 

Penkios PVK šalys narės – Danija, Vokietija, Liuksemburgas, Norvegija ir Švedija – 2022 m. jau pasiekė ar net viršijo 0,7 % tikslą.

 

2022 m. OPV padidėjo 26 PVK šalyse, daugeliu atvejų dėl padidėjusios paramos teikėjų išlaidoms pabėgėliams (išlaidos padarytos pabėgėlius priimančioje šalyje), o keturiose šalyse sumažėjo. Labiausiai paramą didino Lenkija (+255,6 proc.), Čekija (+167,1 proc.), Airija (+125,1 proc.), Lietuva (+121,6 proc.), Slovėnija (+48,7 proc.) ir Austrija (+36,2 proc.).

 

„Turėdami daugiau įvairių išlaidų, turime laikytis žodžio remti mažiausiai išsivysčiusias šalis, kurių daugelis yra Afrikoje“, – sakė EBPO PVK pirmininkas Carstenas Stauras. „Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą gerokai padidėjo finansavimas pabėgėlių priėmimui paramą teikinčioe šalyse. Kai kurios šalys, be jau suplanuotų programų 2022 m., skyrė paramai daugiau lėšų“.
Iš viso OPV humanitarinė pagalba sudarė 21,2 milijardo EUR, t. y. 1 proc. daugiau nei 2021 m. VPK paramos teikėjai 2022 m. su COVID-19 susijusiai veiklai išleido 10,65 milijardo EUR, t. y. 45 % mažiau nei 2021 m. Parama vakcinomis sudarė 1,45 milijardo EUR, t. y. 74,1 proc. mažiau nei 2021 m. Atleidimo nuo skolų dotacijos, skaičiuojamos kaip OPV, buvo labai mažos ir siekė 57 mln. EUR.

OPV sudaro daugiau kaip du trečdalius mažiausiai išsivysčiusių šalių išorės finansavimo. EBPO taip pat stebi srautus iš kai kurių PVK nepriklausančių paslaugų teikėjų ir privačių fondų. Po preliminarių duomenų, kuriuos EBPO skelbia kiekvieną balandį, galutiniai statistiniai duomenys skelbiami metų pabaigoje, pateikiant išsamų geografinį ir sektorių suskirstymą. (Žr. 2021 m. OPV suskirstymą pagal “OECD.Stat” plėtros skiltį.)
Grynosios OPV apimtis didžiąja dalimi stabiliai didėjo nuo šiek tiek mažiau nei 38 milijardų EUR (2021 m. kainomis) 1960 m., t. y. pirmaisiais OPV matavimo metais. Nuo 2000 m., kai buvo susitarta dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų, parama realiai išaugo 160 proc., nepaisant tokių krizių kaip 2008 m. finansų krizė ir 2020 m. COVID-19 pandemija. Nuo 2015 m., kai buvo patvirtinti Darnaus Vystymosi Tikslai, grynoji OPV padidėjo 41 proc.
Nuorodos į pagalbos duomenis ir pagrindinę informaciją:

 

PVK yra EBPO komitetas, kuriame dalyvauja 31 paramos teikėjas ir stebėtojas. OPV apibrėžiama kaip oficialūs, lengvatiniai finansavimo srautai, skirti besivystančių šalių ekonominiam vystymuisi ir gerovei skatinti. Grynoji OPV yra bendra OPV suma, išleista atėmus paramą gaunančių šalių paskolų pagrindinių sumų grąžinimą.   Bendradarbiaudama su daugiau nei 100 šalių, EBPO yra pasaulinis politikos forumas, skatinantis politiką, kuria siekiama išsaugoti asmens laisvę ir pagerinti ekonominę bei socialinę žmonių gerovę visame pasaulyje.

Pagal EBPO pranešimą lietuvių kalba parengė JuliusNorvila

[1] Lietuva PVK nare tapo 2022 m. birželį.