ANANO prieš “Kartvelų svajonę”

prie katedros,Anano į Lietuvą atvyko būti Europos solidarumo korpuso savanore 2023 rudenį. Ji apsisprendė dėti pastangas ugdyti save, kad ateityje galėtų tapti mokytoja, siūlančią vaikams kritiniu mąstymu paremtą ugdymą.

Anano labai labai džiaugėsi, kai būdama Lietuvoje 2023 gruodį išgirdo Europos Sąjungos (ES) lyderių sprendimą suteikti jos šaliai kandidatės į Bendriją statusą.

prie M.mazvydo

Tačiau atėjo 2024 m. pavasaris, kuomet  oligarcho B. Ivanišvilio kontroliuojama „Kartvelų svajonės“ Vyriausybė Sakartvele ėmė agresyviai stumti nuo Rusijos nukopijuotą “užsienio agentų” įstatymą.

prie Sakartvelo ambasados

Galėjo kilti mintys, kad “aš toli nuo gimtinės”, ar “nebenoriu grįžti į tokią šalį”, zirzėti ar kaltinti “kokie kiti …”

ANANO išsiugdyto proaktyvus ir pilietiško veikimo galėtų pavydėti ne vienas europietis. Ji, pasitelkdama kartvelų bendruomenę, suorganizavo net tris jos pilietinę poziciją atskleidžiančius protestus. Ji sutelkė žmonės išreikšti nepritarimą stumiam įstatymui prie Vilniaus katedros, kitą dieną prie Gruzijos ambasados ir galiausiai prie LR Seimo (M.Mažvydo bibliotekos). Vasaros pradžioje sąmoningai grįžta į gimtinę kovoti už savo šalies žmonių ateitį.

YRA KO MOKYTIS….

esc

„Fairtrade Premium“ pasiekė rekordines aukštumas – 222,8 mln. Eur.

MASA

 

Antras gegužės šeštadienis pasaulyje švenčiamas kaip Pasaulinė Fairtrade diena. Šiandien džiaugiamės, kad Fairtrade Premijos dalis (t.y. produkto kainos dalis, kuri skirta ūkininkų bendruomenių bendrojo gėrio iniciatyvų vystymui) jau pasiekė beveik 223 mln. eur skaičiuojant 2022m. rezultatus  ir tai buvo beveik 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

 

GRUPINESmulkios gamintojų organizacijos 36 procentus savo Fairtrade Premium investavo į gamybos ir ūkininkavimo praktikos tobulinimą, pavyzdžiui, perdirbimo gamyklų ir sandėlių statybą, taip pat nariams ūkio medžiagų pirkimą. Dar 23 procentai buvo išleisti finansinėms išmokoms ūkininkams – tiesioginėms išmokoms pajamoms papildyti, ar kredito paslaugoms. Tuo tarpu „Fairtrade“ sertifikuotų plantacijų darbuotojai 75 procentus savo „Premium“ skyrė socialinėms investicijoms, įskaitant švietimą ir būstą. Dar 15 procentų buvo investuota į finansines išmokas darbuotojams ir jų šeimoms.

TRIJULE

Čia dar keletas statistinių duomenų iš Fairtrade naudos naujausios Ataskaitos:

  • 2022 m. pabaigoje Sąžiningos prekybos sertifikatą turėjo 1 910 gamintojų organizacijų, iš kurių 1 563 smulkios gamintojų organizacijos ir 347 didesni ūkiai, kurie priklauso nuo samdomos darbo jėgos. Šias organizacijas sudarė 1 848 268 ūkininkai ir 197 118 samdomų darbuotojų.
  • net 64 proc. iš visų Fairtrade principais išaugintų bananų ir apie 50 proc. medvilnės buvo sertifikuoti kaip ekologiški produktai.
  • 2022 m moterys. sudarė 21 procentą visų Fairtrade ūkininkų, o Fairtrade gamintojų, samdančių darbuotojus tarpe,- moterys sudarė 44 procentus personalo.

20240416_200651_360_video

 Šaltinis:

www.fairtrade.net  (Monitoring the scope and benefits of Fairtrade: Overview – Monitoring Report, 15th Edition)

 

CONCORD EUROPE paskelbtė 2023 m. AID WATCH ataskaitą

AID WATCH 2023ODA … missing the mark (again): Preliminary 2023 figures show EU aid keeps failing human development and equality

Brussels, 11 April 2024 – Today, the Organisation for Economic Cooperation and Development’s (OECD) Development Assistance Committee (DAC) unveiled early figures for 2023 Official Development Assistance (ODA) spending by donor countries. The numbers reveal donor countries are yet again failing to meet the original objectives of ODA to promote human development and fight inequalities in partner countries.

In 2023, ODA increased to USD 223.7 billion. This represents 0,37% of OECD DAC members’s Gross National Income (GNI) and a weak increase of ODA by 1.8% in real terms compared to 2022. Unfortunately, there is little to celebrate. This so-called rise in EU ODA is largely driven by inflated figures, a trend that was already highlighted in the 2023 AidWatch report.

Last year, aid continued to be inflated by allocating public funds to cover the costs of hosting refugees within donor countries’ borders, referred to by the OECD as in-donor refugee costs. This results in the majority of EU Member States being the recipient of a substantial portion of their own ODA allocations. CONCORD has already highlighted this trend on several occasions, including in April 2023.

Yet the issue persists: in 2023 USD 30,967 billion was allocated to in-donor refugee costs. Although this represents a slight decrease compared to the 31 billion USD allocated in 2022, the share of ODA going to in-donor refugee costs still represents 13,8% of DAC member countries’ total ODA. While hosting refugees is a human rights obligation, donor countries have the financial capacity to fulfil this duty without diverting ODA resources intended to enhance economic development and welfare in partner countries.

“We, civil society organisations, will keep asking for in-donor refugee costs to be completely excluded from the list of ODA-eligible activities to ensure the integrity of ODA. Even though they are necessary and important, these costs do not contribute to the welfare of the people in EU partner countries.”

Antoinette Van Haute

Research and Advocacy Officer, CNDC 11.11.11

ODA levels to least developed countries (LDCs) have not recovered from the cuts in 2022. Despite a modest 3% increase in bilateral aid from DAC members to LDCs, it is crucial not to be misled by this figure. The increase of 3% is not comparable to the significant cuts of 6.2% implemented in 2022. DAC members need to substantially improve their support in a global scenario characterised by increasing inequalities, more conflicts, and record-high levels of debt repayment from countries ranking at the bottom of the Human Development Index (HDI). The current aid levels fall short of addressing these urgent challenges.

“Since 2011, external debt owed by Least Developed Countries (LDC) governments has more than doubled, increasing from $144 billion to $344 billion. Around half of this increase is attributed to rising debt owed to multilateral institutions and loans from DAC member countries.”

Jane-Ann McKenna

Chief Executive Officer, Dochas

In 2005, the EU and Member States committed to allocate at least 0.7% of their GNI to ODA by 2015. Since then, CONCORD has held them accountable for their commitment through its AidWatch reports. Nineteen years later, EU donors keep failing to meet the targets and to defend the quality and integrity of ODA by diverting it from its core goals and using it for domestic interests. This contradiction undermines the EU’s credibility globally.

“The EU and Member States don’t seem to understand that influence and trust go hand-in-hand. Part of the reason why the EU is losing geopolitical influence is because partner countries have realised the EU’s promises are empty. Would you side with someone you can’t trust and who puts their own interests first?”

Tanya Cox

Director, CONCORD

Lithuania-Aidwatch-2023

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2024-04-09 nusprendė, kad Šveicarija nepakankamai kovoja su klimato kaita

IMG_20190423_162321

Tai pirmas toks Teismo sprendimas prieš valstybę klimato klausimu.

EŽTT sprendimą priėmė vienai šveicarų pagyvenusių moterų asociacijai, susirūpinusiai pasaulinio atšilimo padariniais, pareiškus, kad Šveicarijos valdžia nesiima pakankamai veiksmų klimato kaitai švelninti.

 Teismas nustatė, kad Šveicarija pakankamai nekovojanti su klimato kaita pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, kuriuo užtikrinama teisė į pagarbą privačiam ir šeiminiam gyvenimui, rašoma sprendime.

„Įgyvendinant atitinkamą nacionalinę reguliavimo sistemą buvo esminių spragų, įskaitant tai, kad Šveicarijos valdžios institucijos kiekybiškai neapibrėžė nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apribojimų“, – teigiama teismo išvadoje.

EŽTT sprendimą priėmė vienai šveicarų pagyvenusių moterų asociacijai, susirūpinusiai pasaulinio atšilimo padariniais, pareiškus, kad Šveicarijos valdžia nesiima pakankamai veiksmų klimato kaitai švelninti.
Aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg antradienį pareiškė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, jog Šveicarija nepakankamai kovoja su klimato kaita, yra tik pradžia.
Šis sprendimas priimtas kontekste, kai 2024 m.kovas pasaulyje buvo karčiausias nuo matavimų pradžios ir tai jau dešimtas toks karščiausias mėnesis iš eilės.

2024m.kovo 24 d. pravilnijo didžiausias pasaulyje kovos su klimato kaita renginys “Žemės valanda”

gvatemala kokybiskos3 004Žemės valandos akcija WWF visame pasaulyje ragino visą pilietinę visuomenę- nuo piliečių ir įmonių iki vietos valdžios institucijų ir vyriausybių – prisiminti, kokia vertinga yra mūsų planeta ir kaip svarbu ją saugoti. Šeštadienį, 2024 m. kovo 23 d., nuo 20.30 iki 21.30 val.,LITDEA bendruomenė su milijonais kitų žmonių ir visame pasaulyje vienai valandai išjungė šviesas, kad 18-ąjį kartą gamta atsidurtų dėmesio centre.  Tokiu būdu savo kasdieniniuose pasirinkimuose pažymėjome įsipareigojimą kovoti su klimato kaita.

 

Energijos taupymas,-tik paprastas mygtuko paspaudimas, kuriuo galime prisidėti prie švaresnėsateiities mums ir visai Planetai!

etuna2

Akcijoje dalyvavę Litdea koordinuojami Europos Solidarumo Korpuso tarptautiniai savanoriai tą savaitgalį išsikėlė sau pasiryžimą daugiau laiko fiziškai praleisti gamtoje. Buvimo gamtoje kvapas, paukščių garsai, šimtamečių medžių didingumas gražina mums santykį su Kūrinija. Praleisdami bent valandą aplinkoje, kuri nėra sukurta žmogaus,- iš naujo ugdomės potyrį, kad yra dalykų kurie yra ilgaamžiškesni už mūsų norą viską turėti.

,        esc

Nepirk NIEKO diena. Lapkričio 24d. (penktadienį) juodą spalvą iškeičiam į žalią.

buy-nothing-day

 

Pabandom Black Friday paversti į Buy Nothing day?

 

Taisyklė labai paprasta – paskutinį lapkričio penktadienį (24 dieną) Nepirk NIEKO -> 24 valandų detoksikacija nuo apsipirkinėjimo.

 

Idėja detoksui, kad būtų lengviau atsispirti Juodojo penktadienio toksinais:

 

 

Savos gamybos kalėdinė dovanėlė draugui – turėtų būti smagu, nes vienu metu įdarbinant savo vaizduotę, sentimentalumą, biosferines vertybes, humoro jausmą ir kitus gėrius, įmanoma sukurti unikalų dalyką, kurio nerastum prekybcentry. Esmė – nieko nepirkti, o naudoti, ką turi.

 

Tarptautinė „Nepirk nieko“ diena buvo pradėta minėti 1992 metais Vankuveryje, Kanadoje ir yra tapusi tarptautine diena daugiau nei 50-yje valstybių.

 

Kodėl „Nepirk nieko“ dieną reikia švęsti?

  1. Nes saugome gamtą. Perdėtas vartotojiškumas yra viena didžiausių aplinkosaugos problemų. Vidutinis pasaulio gyventojas jau dabar suvartoja pavojingai žalingą kiekį Žemės išteklių, o ypač turtingose valstybėse.

 

  1. Nes siekiame lygybės. Jeigu pirktume mažiau, tai galėtume sau leisti mokėti sąžiningą kainą už prekes – tokiu būdų nebeprisidėtume prie vaikų darbo ir suaugusiųjų išnaudojimo mažiau išsivysčiusiose šalyse.

 

  1. Nes rūpinamės savo emocine gerove. Ar žinojai, kad materialistinėmis vertybėmis besivadovaujantys žmonės yra mažiau patenkinti lyginant su kitais? Neapgalvotas, masiškas daiktų pirkimas suteikia tik trumpalaikį džiaugsmą, tačiau neturi nieko bendro su pasitenkinimu savo gyvenimu ilgalaikėje perspektyvoje.

 

Lapkričio 24d. (penktadienį) juodą spalvą iškeičiam į žalią.

http://www.buynothingday.co.uk/

336 000Eurų iš Pabaltijos žmonių-mokykloms, švariam vandeniui….

ft įtaka

Baigiant švęsti Fairtrade mėnesį norisi pasidalinti keliais faktais apie mūsų indėlį į teisingesnio pasaulio kūrimą:

-2022 m. Pabaltijos šalyse pirkdami Fairtrade produktus “uždirbome” 336000 eur “premiją”, kurią gavo besivystančių šalių bendruomenės mokyklų statybai, perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo, švariam vandeniui  įsivesti, keliukams nutiesti….

-Lietuvos rinkoje dabar yra 840 skirtingų Fairtrade produktų. Pasaulyje pagaminama bent 37000 tokių produktų

-Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis bent 50 mln. pasaulio gyventojų yra įtraukti į šiuolaikinę vergiją. Daugiausiai tai vyksta dėl skurdo ar dėl etinės kilmės žemės ūkyje ar statybose.

-skelbiama, kad vis dar bent 160 mln. vaikų yra išnaudojami pigiam darbui atlikti. Pvz. net 45 proc. kakavos plantacijose Dramblio Kaulo Krante ir Ganoje  yra vaikai (t.y. apie 1,5 mln. vaikų)

PASTEBĖTINA, KAD FAIRTRADE SIEKIA, KAD:

~Iki 15 metų vaikai nebūtų samdomi

~jaunesni nei 18 m. negalėtų dirbti darbe, kuris kelia pavojų jų sveikatai, vystymuisi ar ugdymui

Jiems gyviems nupjauna pelekus….

a

Jiems gyviems nupjauna pelekus, o tada juos išmeta į jūrą, kad tikrai žūtų. ES nori tai sustabdyti.

 

Ryklių pelekų nupjovimas naikina ryklių populiacijas, taip pat ir Europos vandenyse. Europos Komisija vis rimčiau vertina galimybę uždrausti prekybą šių plėšrūnų pelekais.

 

Sužvejotas ryklys išmetamas ant laivo denio, po to peiliu jam nupjauna pelekus — kol ryklys dar gyvas. Po to suluošintas gyvūnas išmetamas per bortą į vandenį, kur jis nugrimzta į dugną. Ten jis kraujuoja ir dūsta kol numiršta.

Ryklių žiaunos turi būti nuolat praplaunamos deguonies prisotintu vandeniu, todėl šie gyvūnai turi nuolat judėti. Neturėdami pelekų, jie negali plaukti ir kvėpuoti.

Nupjauti rykliui pelekus yra senas žvejų užsiėmimas, kuris tarptautinėje anglų kalboje įvardijamas kaip „finning“. Dažniausiai pasitaikančios aukos, tai nelaimingi jūros gyventojai, netyčia pakliuvę į žvejų tinklus, ir priskiriami antriniam žvejybos laimikiui. Pelekai rinkoje turi paklausą kaip sriubos sudedamoji dalis, nors iš tiesų skonį šiam patiekalui suteikia prieskoniai, o patys pelekai, kurie yra sriubos pagrindas, yra tiesiog beskoniai. Pelekai dar būna naudojami tradicinėje Azijos medicinoje.

Tarsi negana būtų šios žvejų praktikos žiaurumo, ji labai žalinga ekologiniu požiūriu, nes rykliai žudomi tik dėl to, kad jie rykliai, neatsižvelgiant į jų amžių, dydį ar rūšį. Šiuo metu pusei vandenynuose gyvenančių ryklių gresia išnykimas. O kalba apie gyvūnus, kurie yra nepakeičiami jūros ekosistemoje.

Pokyčių yra, bet jie nepakankami

Pasaulinis pelekų šalinimo mastas vis dar nežinomas, tačiau apskaičiuota, kad kasmet dėl pelekų tyčia nužudoma iki 73 mln. ryklių. Deja, tai vyksta ir Europoje.

Pilietinės iniciatyvos „Stop finning – Stop the Trade“ duomenimis, viena pagrindinių neapdorotų ryklių pelekų šalis tiekėja yra Ispanija. Dar prieš dešimtmetį buvo laikoma normalu sugavus ryklį nupjauti jam pelekus, o kūną išmesti per bortą. Žvejams tai buvo patogiau, nes laive likdavo daugiau vietos žuvims laikyti.

 

Tačiau 2013 m. Europos Sąjunga tai uždraudė Reglamentu 605/2013[1] — nuo šiol sužvejoti rykliai turi būti iškraunami uoste, o pelekų negalima nupjauti kol ryklys dar gyvas. Tačiau tai ne visiškai išsprendė problemą, be to, į ES rinką pradėjo patekti nykstančių melsvųjų ryklių ir nykstančių trumpauodegių ryklių mėsa.

2020 m. sausio mėn. buvo užregistruota minėta Europos piliečių iniciatyva „Stop finingui – Stop the Trade“, o jos reikalavimai Europos Komisijai (EK) buvo pateikti 2023 m. sausio mėn. Iniciatyvoje EK raginama uždrausti prekybą ryklių pelekais ES ir išplėsti Reglamento 605/2013 taikymo sritį, kad būtų uždraustas jų importas, eksportas ir tranzitas per ES.

 

EK svarstys galimybę uždrausti

Kaip praneša EK spaudos tarnyba, „Komisija palankiai vertina Europos piliečių iniciatyvą ir ieškos būdų, kaip spręsti prekybos ryklių pelekais problemą“.

Ką konkrečiai planuoja Komisija?

Pirma, EK įsipareigojo išnagrinėti galimybę imtis teisėkūros iniciatyvos, kad Sąjungoje būtų nutraukta prekyba ryklių pelekais.

Antra, iki šių metų pabaigos turi būti atliktas dabartinės teisinės padėties poveikio aplinkai, socialinis ir ekonominis vertinimas.

Trečia, iki 2024 m. pabaigos bus parengta konkretesnė ir tikslesnė informacija apie ryklių pelekų importo ir eksporto į ES apimtis.

 

Be kita ko, Komisija taip pat turi geriau užtikrinti ES žvejybos kontrolę šiuo aspektu. Joje taip pat žadama sustiprinti tarptautinius veiksmus, kuriais, be kita ko, siekiama sustiprinti ryklių rūšių apsaugą ir valdymą ir skatinti visuotinį ryklių pelekų pašalinimo draudimą.

 

„ES jau seniai pirmauja pasaulyje jūrų išteklių, įskaitant ryklius, apsaugos ir darnaus vystymosi srityje. Europos piliečių iniciatyva — tai raginimas imtis tolesnių veiksmų. Džiaugiuosi galėdamas reaguoti į šią iniciatyvą ir imtis veiksmų, kurie bus svarbūs siekiant geriau apsaugoti ryklius, kurie yra labai svarbūs vandenynų sveikatai“, – sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas ES komisaras Virginijus Sinkevičius.

 

Daugiau info žiūrėk: ECI „STOP FINING – STOP TRADE

Pagal wyborcza.pl parengė Julius Norvila

[1]https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013R0605#:~:text=amending%20Council%20Regulation%20%28EC%29%20No%201185%2F2003%20on%20the,regard%20to%20the%20proposal%20from%20the%20European%20Commission%2C

Spalis- Fairtrade mėnuo

Fairtrade remia smulkius ūkininkus ir darbuotojus, kurie įvairiais būdais marginalizuojami prekybos grandinėje, ir rūpestingai stebi “Fairtrade” poveikį šioms bendruomenėms. Fairtrade siekia apriboti neteisingus, neetiškus bei nehumaniškus korporacijų, siekiančių maksimizuoti pelną, veiksmus besivystančiose šalyse.

55 proc. pirks

 

73 mano kada naudinga

 

Felice, 33 m. “Aš pasodinau du hektarus kakavos, siekdamas padidinti savo pajamas ir leisti keturiems mano vaikams eiti į mokyklą ir turėti geresnes galimybes gyvenime. Mums vis dar reikalingas sunkvežimis, kad galėtume kakavą parsivežti iš laukų. Šiuo metu visą kakavos derlių parnešu krepšiais ant galvos.“feliz

Felice, 33 metų, augina kakavą Dramblio Kaulo Krante. Jis yra dalis “Kapatchiva” kooperatyvo, kurį sudaro 567 nariai penkiose bendruomenėse, kurios gauna “Fairtrade Premium” paramą.

 

 

 

 

Fairtrade judėjimas yra įsivardinęs sekančius veiklos principus ir siekiamybes:Picture1

 

 

 

2023 M. DARNAUS VYSTYMOSI TIKSLŲ AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMAS — LAIKAS VEIKTI YRA DABAR

POZICIJA

ft kava-savanoriai2023 m. rugsėjį vyksiantis Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikimas darnaus vystymosi klausimais yra Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. vidurys. Čia valstybių ir vyriausybių vadovai įvertins, kaip įgyvendinami darnaus vystymosi tikslai (DVT)[1]. Pasiekimai blogi:

 

828 milijonai žmonių kenčia nuo nuolatinio bado. Didelis maisto stygius paveikia 258 milijonus žmonių. 2021 m. pabaigoje maždaug 659 milijonai žmonių gyveno žemiau skurdo ribos – 2 € per dieną. Maždaug du milijardai žmonių dirba mažų garantijų, oficialiai neįdarbinti. Dar 570 milijonų žmonių yra smulkūs ūkininkai. Jų pajamos ant skurdo ribos arba žemiau, smarkiai mažėja dėl aukštų pagrindinių maisto produktų kainų ir klimato kaitos poveikio jų derliui. Socialinės apsaugos sistemos apima mažiau nei pusę pasaulio gyventojų. Daugiau nei keturi milijardai žmonių neturi jokios socialinės apsaugos.

 

Koronos pandemijos, Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ir klimato kaitos padariniai dar labiau pagilino socialinę ir ekonominę nelygybę visame pasaulyje. Pažanga, padaryta įgyvendinant DVT, įstrigo ar net visiškai sustojo. Vystymosi stygių labiausiai jaučia pažeidžiamos grupės, moterys ir vaikai, taip pat vyresnio amžiaus žmonės bei neįgalieji.

 

Jie dažnai kenčia nuo maisto stygiaus, o susirgus šeima turi išleisti daug pinigų gydymuisi, dėl kurių jie dar labiau nuskursta. Lyčių ir kartų lygybė, taip pat pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių įtrauktis yra itin svarbūs veiksniai siekiant pasaulinių vystymosi tikslų.

Tuo pat metu daugelyje šalių trūksta pinigų, kad suteiktų savo piliečiams pagrindines socialines ir sveikatos paslaugas. Tuo tarpu 64 procentai, arba 136 globalių Pietų šalys, yra kritiškai įsiskolinusios. Ypač kenčia Lotynų Amerikos ir į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos regionų šalys.

 

Nevykęs Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas susijęs ne tik su koronaviruso pandemijos ar Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą pasekmėmis. Jau prieš šiuos įvykius pasauliniai tikslai buvo įgyvendinami vangiai. Norint net priartėti prie tikslų įgyvendinimo, reikia politinės valios, ambicijų ir atitinkamo finansavimo.

 

DVT galima pasiekti tik tarptautiniu solidarumu.

 

Nacionalinės tvarumo strategijos gali padėti įgyvendinti DVT. Naudodamos tikslines priemones, jos gali padėti siekti DVT. Kad rodikliai pasiektų nuo skurstančius žmones, taip pat pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, jie turi būti orientuoti į paveiktas socialines grupes DVT turi atsižvelgti į lyčių aspektą ir grindžiami turi būti žmogaus teisėmis. Ypač svarbios tarptautinės finansų politikos reformos. Galų gale, skolos, vengimas mokėti mokesčius apriboja politinių veiksmų galimybes ir atnaujina socialinę nelygybę.

 

Tarptautinis solidarumas yra būtinas. Turi būti laikomasi oficialios paramos vystymuisi (OPV) įsipareigojimų. Tai taikoma finansavimui pagrindinių socialinių paslaugų, tokių kaip socialinė ir visuotinė sveikatos apsauga. Jos turi pasiekti pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes. Be to, daugiašalė sistema turi būti reformuota taip, kad padėtų valstybėms spręsti pasaulinius uždavinius, susijusius su Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimu.

yurii photo

 

Todėl raginame Vokietijos vyriausybę aukščiausiojo lygio susitikime DVT klausimais ir imantis tolesnių veiksmų įsipareigoti užtikrinti, kad iki 2025 m. būtų parengtos ir įgyvendintos šios priemonės:

 

  • Esminė tarptautinės finansų sistemos reforma, įskaitant:

▪ tarptautinis skolos sumažinimo mechanizmas, apimantis privačius ir institucinius kreditorius, ir

▪ JT mokesčių konvencija, kuria nustatomas pasaulinis mokesčių teisingumas ir užtikrinama, kad (tarptautinės) nacionalinės korporacijos mokėtų mokesčius šaliai, kurioje gauna pelną.

  • Stiprinti vystomojo bendradarbiavimo finansavimą tokiose srityse kaip aprūpinimas maistu, socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugos:

 

▪ 0,7[2] procento bendrųjų nacionalinių pajamų skiriama oficialiai paramai vystymuisi ir 0,2 procento šių pajamų skiriama skurdžiausioms šalims.

▪ plataus užmojo finansiniai įsipareigojimai, turintys signalinį poveikį tarptautiniam socialinės apsaugos finansavimo mechanizmui.

▪ OPV išmokų reikalavimo pagrindo perskaičiavimas siekiant remti įtraukias sveikatos priežiūros sistemas.

  • Holistinių ir integruotų požiūrių kūrimas ir įgyvendinimas suderintas su veiklomis aprūpinimo maistu, sveikatos ir klimato srityse, kad būtų pagerintas pasaulinis aprūpinimas maistu ir gydymas bei užtikrintos žmogaus teisės į maistą ir sveikatą. Taikytini metodai turi:

▪ sukurti tvarias, klimato kaitos poveikiui atsparias vietos ar regionines maisto sistemas, kurios būtų naudingos tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl bado ir mitybos trūkumo, ir

▪ prisidėti prie kokybinio mitybos pagerėjimo, ypač per pirmąjį tūkstantį dienų po gimimo, ir

▪ laikytis holistinio požiūrio į žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikatą, pavyzdžiui, taikant tokius metodus kaip „viena sveikata“ arba „planetos sveikata“, ir

▪ užtikrinti didesnę humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo integraciją, kaip tai daroma nelaimių rizikos mažinimo ar išankstinių humanitarinių veiksmų atveju.

  • Laikantis lyčių lygybės užsienio ir vystymosi politikos dvasios, lyčių aspekto integravimas, taip pat pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių įtraukimas turi būti įgyvendinami visose Vokietijos vyriausybės veiklos srityse. Įstatymai ir priemonės, kurie trukdo arba užkerta kelią teisinei lyčių lygybei, pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, taip pat vaikams, jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms, turi būti panaikinti ir pakeisti taip, kad būtų užtikrinta jų lygybė.
  • Visų JT valstybių narių nacionalinių tvarumo strategijų rengimas ir įgyvendinimas. Tam reikia sukurti patikimas duomenų bazes įrodymais pagrįstai politikai, jei reikia, su tarptautine parama, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.
  • Daugiašalės sistemos, ypač JT, stiprinimas. Tai apima esminę JT reformą, susijusią su jos valdymu ir funkcijomis, taip pat visapusiško pilietinės visuomenės veikėjų dalyvavimo ir didesnio skaidrumo mechanizmus.

Vokietijos vystymosi ir humanitarinės pagalbos NVO asociacija (VENRO)

 

DVT ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE

Pagrindinis dokumentas tai Lietuvos nacionalinė darnaus vystymosi strategija priimta dar 2003 metais, tik atnaujinta 2011 m. Nacionalinės DVT 2030 darbotvarkės kaip atskiro dokumento Lietuva neturi. Už DVT 2030 įgyvendinimą nacionaliniu lygiu atsakingos visos ministerijos pagal kompetenciją, pagrindinės koordinuojančios institucijos yra Aplinkos ministerija, o Užsienio reikalų ministerija koordinuoja Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimą vystomojo bendradarbiavimo aspektu.

Aplinkos ministerija parengė dvi ataskaitas: 2018 m. ir 2023. https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/darnus-vystymasis/darnus-vystymasis-ir-lietuva/jt-darbotvarkes-2030-igyvendinimo-lietuvoje-ataskaitos

Vystomajam bendradarbiavimui ataskaitoje skirtas 17 DVT tikslas: stiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Lietuvos oficiali parama vystymuisi netikėtai išaugo. 2022 m. keturiasdešimt procentų visos Lietuvos OPV buvo skirta Ukrainai – pernai Ukrainai Lietuva suteikė paramos (VB, humanitarinė ir finansinė pagalba), kurios vertė siekė daugiau kaip 47 mln. €, dar daugiau nei 43 mln. buvo skirta teikti paramą į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos, taigi iš viso Ukrainai Lietuva skyrė 90 mln. €. Lietuvos oficiali parama vystymuisi 2022 m. iš viso 231,4 mln. €.

savanoriu seminaras photo prie lauzoLietuvos vystomasis bendradarbiavimas lieka užsienio politikos įrankiu, ne politika dėl jos pačios, o susirūpinimas reiškiamas visų pirma ekonomine ir politine grąža Lietuvai bei Lietuvos įvaizdžiu, ne realiais rezultatais ir pokyčiais prisidedant prie pokyčių neturtingų žmonių gyvenime neturtingose pasaulio šalyse. Vystomojo bendradarbiavimo švietimas Lietuvoje apsiriboja visuomenės informacija akcentuojant, pvz., atskirų organizacijų pavienių projektų sėkmės istorijas. Lietuviai apie vystomąjį bendradarbiavimą mokytis gali tik iš užsienio šalyse parengtų mokymosi priemonių, kaip antai, filmų, knygų, tyrimų ir pan. Nenuostabu, kad lietuvių parama nacionalinei vystomojo bendradarbiavimo politikai smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.

Vokietijos vystymosi ir humanitarinės pagalbos NVO asociacija (VENRO)

 

Parengė Julius Norvila

[1] 2015 m. rugsėjo 25–27 d. Niujorke (JAV) vykusiame aukšto lygio susitikime, valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų”.

[2] Lietuvos įsipareigojimas šiuo atveju yra 0,33 proc., du kartus mažiau nei Vokietijos.