Šiandien pasaulinė aplinkos apsaugos diena

Džiugu, kad turime dar vieną galimybę sulėtinti “vystymosi” tempą ir perklausti ar ta kryptimi judame. Turime vėl galimybę sąmoningesniam veiksmui, elgesiui. Tai diena kai galime stabtelti pamąstant ką ir kiek perkam; ar nuo taško A iki taško B nukeliaujam pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu; ar kavai/arbatai kaitiname vandens tik tiek kiek išgersime…

aO gamta siunčia mums žinutes! Šiandien, 2019-06-05, daugelyje LT vietų fiksuojami visų laikų karščio rekordai, daugelyje vietovių tebesitęsia sausra, skelbiamos ekstremalios padėtys (Pvz Varėnos sav.).  Organizacijos Green Match tyrimų centras,  (https://www.greenmatch.co.uk/blog/2019/04/climate-change-europe) analizuodamas duomenis nuo 1970-ųjų savo ataskaitoje Lietuvą įvardina kaip daugiausiai Europoje nuo klimato kaitos nukentėjusia valstybe:

  • Jūros lygis pakilo apie 20 cm (iki 2100 metų gali pakilti net 1 metru!)
  • Vidutinė žiemos temperatūra pakilo net 2,3 laipsniais Celsijaus.
  • erkių aktyvumas jau fiksuojamas 10 mėnesių (o pajūryje beveik visus metus, vietoje buvusių 6 mėn.)…

Norisi tikėti, kad mūsų sąmoningumas prieš vartojimo sukeliamas pasekmes laimės. Ypač jei pasirinktume Jean-Paus Meus pasirinktą 10 minučių per dieną iššūkio kelią. Šis žmogus kasdien skirdamas bent po 10 minučių, aplinką tvarko jau daugiau nei TŪKSTANTĮ dienų: https://www.facebook.com/10minutesadayBE/             (#10minutesaday)

 

Antrasis pasaulinis Klimato Streikas jau šį penktadienį!!!

Virs galvos plakatas NojusGegužės 24 d. 12 val. V. Kudirkos aikštėje, kai patirsime dar vieną prievartos aktą iš prekybininkų pirkti ir vartoti daugiau, – iš pasaulio vaikų ir jaunimo atkeliauja šauksmas tyruose: “lėtinkime savo poreikius, vartojimą ir ateikime į švedės paauglės Gretos Thunberg inicijuotą antrąjį pasaulinį Klimato Streiką!“.

Per pirmąjį streiką kovo 15 d., kuriame dalyvavo ir Litdea sutelkti mokiniai, visame pasaulyje bClimate strike 05.24uvo mažiausiai 1,6 mln dalyvių visuose 7 žemynuose, 125 šalyse ir daugiau nei 2000 vietų.  Pažymėtina, kad po šių streikų jau 2 valstybės Jungtinė Karalystė ir Airija paskelbė nepaprastąją padėtį dėl klimato kaitos padarinių.

Kodėl  vaikai ir jaunimas streikuos 2019-05-24 dieną V.Kudirkos aikštėje 12 val.?

Turime mokytis, bet kam mokytis, jei ateities, dėl negrįžtamų gamtos išnaudojimo pasekmių, gali nelikti?

Kam dėti daug pastangų į išsimokslinimą, jei mūsų vyriausybės neklauso išsimokslinusių mokslininkų?

 

Kaip galime prisidėti?

  1. Savo socialiniuose tinkluose platinti žinią apie 05.24 vykstantį pasaulinį Klimato streiką (#Fridaysforfuture  #Climatestrike)
  2. Tą dieną stengtis nieko nepirkti ir tokiu būdu mažinti gamtos išteklių pereikvojimą

Sąžininga kava su šokoladu Pasaulinės Sąžiningos prekybos dieną

KFair Trade (sąžiningai pagamintų) produktų ženklaiasmet antrąjį gegužės šeštadienį visame pasaulyje švenčiama Pasaulinė Sąžiningos Prekybos diena. Šios dienos minėjimas yra skirtas skatinti visuomenę tapti sąžiningais ir etiškais vartotojais, rinktis sąžiningos prekybos prekes.

Sąžininga prekyba (Fair Trade) yra prekybos su besivystančio pasaulio šalių gamintojais partnerystė, kuri užtikrina visų dalyvaujančių žmonių teises, sąžiningą atlygį už prekes, kurios buvo gaminamos laikantis darnos su gamta ir žmogumi principų, taip pat remia kovą su ekonomikos krize, skurdu, lyčių nelygybe besivystančiose šalyse ir klimato kaita pasaulyje.

Lietuvoje Sąžininga prekyba yra viena iš paramos vystomajam bendradarbiavimui krypčių. Prekybos centruose ženkleliais pažymėtų produktų nuolat daugėja – tai kavos ir kakavos pupelės, cukrus, bananai, ananasai, riešutai, kruopos ir kai kurie prieskoniai atkeliauja iš taip vadinamo „kavos regiono“ – geografinės juostos apimančios besivystančio pasaulio šalis (Afrika, Pietų Amerika, Tolimieji Rytai). Sąžiningos prekybos produktai žymimi ant pakuotės spalvotais ženkleliais – “Fairtrade”, “Rainforest Alliance”, “Fair for life”, “Cocoa life”, dar galime matyti “UTZ”.

„Daugumos šių produktų tiekėjai yra smulkūs augintojai, kurie didelę dalį derliaus tiesiog nuima rankomis, dažnai neturi daug žinių ir įgūdžių efektyviai plėtoti savo ūkį ir parduoti už didensę kainą – tad šie ūkiai dažnai priklauso nuo kelių pagrindinių kakavos pupelių supirkėjų, kaip pvz. „Nestle“, „Mondelez International“, „Hershyes“, „Mars“ ir t.t. “ – Tomas Kurapkaitis, Asociacijos Litdea Prezidentas.

Dramblio Kaulo Krantas tiekia 33 % kakavos pupelių pasaulio rinkai, tačiau kakavos derliaus nuėmėjai uždirba iki 1$ per dieną, kas sudaro 20% reikiamos sumos pragyvenimui(Tarptautinės Darbo organizacijos duomenys, International Labor Organization – ang. k. ). Sąžiningos prekybos stebėtojos organizacijos padeda šiems smulkiems ūkiams burtis į kooperatyvus, padeda įsigyti ir naudotis technika palengvinančia nuimti derlių, įgyvendina švietimo projektus, stiprina raštingumą.

 

Pasaulinės Sąžiningos prekybos dieną – antrąjį gegužės šeštadienį prekybos tinkle RIMI pirkėjai bus kviečiami susipažinti su kitais produktais, kuriuos įsigydami tiesiogiai prisideda prie besivystančio pasaulio gyventojų gerovės.

Daugiau informacijos apie Pasaulio sąžiningos prekybos dieną galima rasti apsilankę Pasaulio sąžiningos prekybos organizacijos interneto svetainėje www.wfto.org.

 

Prisijunk prie balandžio mėnesio iššūkio be vienkartinių indų

Jau nuo balandžio 1 dienos, kelios gamtai draugiškos  Nevyriausybinės organizacijos (Litdea, zali.lt, Sveikuolių sąjunga) KVIEČIA jungtis prie IŠŠŪKIO- 30  DIENŲ BE VIENKARTINIŲ INDŲ.  #trashtag#30dienųiššūkis

*Akcijos metu kviečiame į kavines atsinešti savo daugkartinį puodelį ar į prekybos centrus  savo maišelį ir tokiu būdu kurti atsakingesnio vartojimo kultūrą

*Taip pat džiaugiantis pirmomis šiltomis dienomis bei iškylaujant gamtoje, pabandyti įsidėti taras, kurias vėliau galima išsiplauti ir naudoti dar kartą.

*Gamta tikrai mums padėkos ateityje, jei eidami pasivaikščioti balandžio kiekvieną dieną pakeltume bent po vieną šiukšlę.

Kodėl,-

Remdamiesi “vystymosi” paradigma gyvename beveik du kartu greičiau nei gamta gali atsistatyti. 2018 metais jau rugpjūčio 2 dieną buvome išnaudoję Žemės išteklius, kurie gali atsikurti ir likusią metų dalį gyvenome mūsų vaikų ir ateities kartų sąskaita.

„Ellen MacArthur Foundation“ atliktas tyrimas, pristatytas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume, nustatė, kad iki 2050 metų visi vandenynai bus taip užteršti plastiku, kad jo bus daugiau nei žuvų.

Tik 5 proc. plastiko perdirbama, o 95 proc. plastikinių pakelių tampa šiukšlėmis. Ekonomikai tai atneša iki 120 mlrd. dolerių žalą. 40 proc. plastiko atgula į žemę, trečdalis – į vandenynus. Vidutiniškai kiekvieną minutę į vandenynus suverčiamas vienas sunkvežimis šiukšlių. Galiausiai tai grįžta žmogui,- jau randama mikroplastiko žuvyje, kuri yra mūsų mitybos grandinėse:(

Žiniasklaidoje jau mirga nuotraukos su negyvais vėžliais, žuvimis, banginiais, kurių skrandyje randama  net 20-40 kg. plastiko atliekų!!! (zr. https://www.lrytas.lt/gamta/fauna/2019/04/01/news/sardinijoje-aptikto-nugaususio-banginio-pilve-vienas-uz-kita-baisesni-radiniai-9802460/ )

Nuo 1964 m. plastiko gamyba padidėjo 20 kartų, dabar ji siekia 343 mln. tonų per metus. Iki 2050 m. plastiko bus pagaminama dar keturis kartus daugiau.

Skauda dėl šios situacijos. Jausmas, kad naikiname ne tik kas aplinkui, bet ir save. Todėl LITDEA bendruomenė kviečia veikti jau šiandien!!! šiandien ir bent dar kelias savaites pabandyti savo elgesiu liudyti, kad galime gyventi be vienkartinių pakuočių, kavos neperdirbamuose vienkartiniuose puodeliuose, be papildomo maišelio parduotuvėje….

 

Global Strike for Future pagaliau jau ir Lietuvoje!!!

aLabai džiaugiamės aktyvėjančia Lietuvos jaunimo reakcija į klimato kaitą.

Virs galvos plakatas NojusGretos Thunberg iniciatyva kovo 15 dieną pasiekė ir Lietuvą!!!

 

 

 

Didžiuojamės būdami šio judėjimo dalimi. Litdea, prikalbinę būrelį Vilniaus Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazijos mokinių, su plakatais buvo su kitais mokiniais ir studentais prieš LR Vyriausybę-V.Kudirkos aikštėje.

Labai tikimės, kad Gegužės 24 dieną, kai vyks antrasis Globalinis mokinių, jaunimo ir studentų streikas,- mūsų bus daugiau.Nojus Natūraliaugabis ir katre su Plakatais bendras vaizdas

Turime veikti šiandien, kad pokyčius dar galėtume kontroliuoti.

KAIP?,-

  1. Mažindami mėsos vartojimą
  2. Keisdami pieno produktus į augalinės kilmės gėrimus ir produktus
  3. Atsisakydami vienkartinių indų
  4. Naudodamiesi daugiau dviračiais, paspirtukais bei visuomeniniu transportu
  5. Susirasdami vietos ūkininką
  6. Pasodindami medį
  7. Atsinešdami savo maišelius ar kitą tarą į parduotuvę
  8. Jei neišeina pirkti iš Zero waste parduotuvių,- pirkti produktus nekobinuotose (pvz, tetrapack), bet perdirbamose pakuotėse esantį pieną/sultis….
  9. Atskirti kompostuojamas atliekas nuo kitų šiukšlių
  10. Keliaujant skaičiuoti savo paliekamą ekologinį pėdsaką (Eco footprint)

Kovo 29 d. Litdea narių visuotinis susitiikimas

Džiugu, ir šiemet kviesti visus į Litdea narių susitikimą, kuris vyks

logoKolpingo patalpose-Raguvos g. 7, Kaunas.2019 m. kovo 29 d.

Darbotvarkėje sekantys aspektai:

LITDEA narių Visuotinis susirinkimas

 

11.45….       LITDEA kviečia kartu pietauti (Kolpingo kavinukėje)

12.30-12.50   Susitikimo pradžia- Kuo kvėpavo Litdea nariai 2018 m ir lūkesčiai susitikimui

12.50-13.30   Trumpa 2018 m. LITDEA veiklų peržvalga/ataskaita:

-finansinės situacijos peržvalga/ataskaita,

-2018/2019 m.dilemų iškėlimas (LITDEA valdyba)

13.30-13.35   Darnaus vystymosi Litdea veiklos:

-mokymai mokytojams (mokytojos metodininkės, kurios vedė mokymus)

-„Rimi  Fair Trade pamokos“  ir  Fair Trade draugų akreditavimo iniciatyva

– Kas naujo EVS savanorių iš Rytų šalių priėmime (darbuotoja Ieva Pertuškaitė)

-„Žalios akcijos“ Nieko nepirk diena, Žemės valanda, Fridays for Future steikai,

Mėnesio be vienkartinių indų iššūkis…..

14.00            Kavos bei arbatos pertrauka

14.30-15.20  Darbas su Litdea kryptimis ir dilemomis 2019-2020 m.:

  • Dilemų ir krypčių vardinimasis 2019-2020 m.
  • Veiksmų planavimasis

15.20-15.30 Litdea valdybos atnaujinimas

15.30-16.00 Trumpas įsivertinimas ir pabaiga

Pirmą kartą nuo 2012 metų sumažėjo ES Parama Vystymuisi

rodyklėPaskelbta Concord 2018 AidWatch ataskaita, prie kurios rengimo prisidėjo ir Litdea,- konstatuoja, kad pirmą kartą nuo 2012 m. sumažėjo Oficiali ES valstybių Pagalba Vystymuisi (Official Development Assistance (ODA)). Lyginant su 2016 m. ji krito 3 proc. Tai reiškia, kad dabartiniu augimo tempu iškyla realus pavojus, kad Europos Sąjunga  2030 metais nepasieks užsibrėžto tikslo,- skirti “Pagalbai Vystymuisi” 0,33% nuo BVP.

Ataskaita taip pat konstatuoja, kad Lietuva 2017 m. nebuvo išimtimi. Lietuvoje  aukščiau įvardijamas rodiklis nuo 0,14 proc. (2016m) nukrito iki 0,13 proc. (2017 m.).2018 Aidwatch Ataskaitos Lietuvos dalyje nurodomas LR valstybei sekančios rekomendacijos:

-Reik paruošti priemones (“action plan”), kurios įgalintų Nacionalinę Vystomojo Bendradarbiavimo Komisiją ir besiangažuojančias NVO, įmones bei kitus veikėjus derinti savo veiksmus Vystomojo Bendradarviavimo srity

-Pakelti 2 proc. vystomojo bendradarbiavimo ir švietimo finansavimo lygį
-Atskirai nuo paramos vystymuisi apskaičiuoti pabėgėliams  bei stipendijoms Lietuvoje skiriamas išlaidas
-Atlikti nepriklausomą, išorinį Vystomojo Bendradarbiavimo ir Paramos Demokratijai Programų vertinimą

“Mums liko tik 12 metų iki tos datos, kuomet padarytų klaidų nebegalėsime ištaisyti” (IPCC). Jaunimo atsakas,- “Friday For Future” iniciatyva

“Aš Greta Thunberg. Esu iš Švedijos ir man penkiolika metųAustralia_Climate_Change_Protests_10667-780x520. Aš kalbėsiu Klimato Teisingumo DABARTYJE vardu…”. Taip pradėjo savo kalbą 2018 m. Davose vaikas, kuris siekdamas mažinti Klimato kaitą nutarė protestuoti,- vieną dieną per savaitę neiti į mokyklą, kadangi “faktai, kurių mokomės nebetenka prasmės, nes niekas į juos nekreipia dėmesio.”

Pasak Tarpvyriausybinės Klimato Kaitos Komisijos (t.y. net ne atskirų mokslininkų!) 2018 lakričio ataskaitos duomenimis- “MUMS LIKO TIK  12 METŲ iki tos datos, kuomet padarytų klaidų nebegalėsime ištaisyti”

Solidarizuodamiesi su šiuo vaiku Europoje dešimtys tūkstančių jaunų žmonių pradėjo jungtis prie “Friday for Future” iniciatyvos (pvz. 2019-01-27 Briuselyje  demonstracijoje už klimato apsaugą ir socialiai teisingų priemonių anglies dvideginio išmetimui apriboti reikalavo 70 000 žmonių!!!.) Be to, jau kelis mėnesius tęsiasi moksleivių ir studentų protestai, dėl kurių jie iš dalies praleidžia pamokas ar paskaitas, tokiu būdu bandydami atkreipti vyriausybių dėmesį į senkantį laiką realiems pokyčiams.

LietuvojeVaizdo rezultatas pagal užklausą „Friday For Future protest“ 2018 metais taip pat pajutome ilgiausią vasarą per reguliarių meteorologinių stebėjimų laikotarpį,- sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas. Klimatologiniu požiūriu vasara prasideda tuomet, kai pastovi vidutinė paros oro temperatūra viršija 15 laipsnių, ir baigiasi tuomet, kai temperatūra krenta žemiau šios ribos. Tokia vasara Lietuvoje 2018 m. tęsėsi 137 dienas, arba maždaug keturis su puse mėnesio. Tai beveik dviem mėnesiais ilgiau negu įprastinė klimatologinės vasaros Lietuvoje trukmė. Karščio bangos Lietuvoje jau trunka ne atskiromis dienomis, bet kelias savaites  per metus…. asociacijos Litdea atsakas,- netylėti.

2018 m. vėl tarp karščiausių ,- vienas iš galimų atsakų “Squatter’ių” gyvenimo būdas

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „squatter“Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė, kad globali 2018 metų temperatūra patenka tarp keturių aukščiausių visoje stebėjimų istorijoje. Tai reiškia, kad pastarieji ketveri metai – 2015, 2016, 2017 ir 2018, yra keturių šilčiausių metų serija žmonijos istorijoje.

Ataskaitoje, kuri buvo paskelbta prieš „COP24“ susitikimą dėl klimato kaitos Lenkijoje, Pasaulio Meteorologijos organizacija pabrėžė, kad 20 šilčiausių metų moderniojoje istorijoje, buvo fiksuoti per pastaruosius 22 metus, o 2018 metai juda link to, kad taptų 4-taisiais pagal karštumą metais istorijoje. Tai ketvirtus metus iš eilės sekantis rekordas Žemės atmosferoje,-gresia katastrofa.

 

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „squatter“Pastebėtina, kad jau net LR prezidentė pradeda platinti tokius pranešimus (2018-11-28): “Lietuva kenčia nuo klimato kaitos:

*per pastaruosius 50 metų žiemomis vidutinė temperatūra pakilo 1,2 laipsnio

*Jūros lygis ties Klaipėda-15 cm

*Temperatūros virš 25-30 laipsnių padaugėjo 3-4 kartus (t.y. 25 ir daugiau būna nebe pavienėmis dienomis, bet savaitėmis)”

 

Vienas iš galimų atsakų prieš maisto bei resursų pereikvojimą,- SQUATTER’iai!!! Pristatydama juos LRT.lt metus pradėjo su radijo laida (klausytis nuo 1:00:00):

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013709945/10-12-2019-01-08-10-05#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=6334000