NIEKO NEPIRK DIENA

Kodėl ir į ką kviečia “Nieko nepirksiu diena”

Kartu su didėjančiu vartojimu, auga ir ilgalaikės pasekmės gamtai: pradedant gamtos išteklių eikvojimu gamybos ir transportavimo procese, padidėjusia oro tarša, pakuočių atliekomis ir baigiant masiškai išmetamais nebenaudojamais daiktais.

 

 

-Vidutiniškai žmogus įsigyja 60 % daugiau drabužių nei prieš 15 metų ir dėvi juos perpus trumpiau.

-kasmet maždaug vienas trečdalis viso pagaminto maisto, t.y. 1,3 mlrd. tonų supūva

-per minutę nuperkami 10 milijonų plastikinių butelių. Dauguma šio plastiko patenka į vandenyną.

-8 mln. tonų plastiko kasmet atsiduria vandenyne, tai reikštų, jog kas minutę yra išverčiamas vienas sunkvežimis atliekų. (JT Aplinkosaugos Programos (UNEP) duomenys)

-tik 8 proc. šalies gyventojų iš anksto numato biudžetą kalėdinėms dovanoms ir stengiasi jo laikytis. Daiktų šventiniu laikotarpiu yra įsigyjami neapgalvotai. (2018 m.„Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa)

 

Taigi kaip atsakas šiam beatodairiškam Žemės išteklių eikvojimui ir taršos didinimui, pradėta minėti  „Nieko nepirksiu diena“ („Buy Nothing Day“). Pirmosios visuomeninės akcijos buvo surengtos prieš beveik tris dešimtmečius Kanadoje ir per šį laiką išsiplėtė iki daugiau nei 65 šalių. Įvairaus pobūdžio iniciatyvos ir protesto akcijos organizuojamos prekybos centruose, miesto aikštėse, gatvėse. Yra buvę ir pasipriešinimo atvejų, pavyzdžiui 2000 m. beveik visos didžiosios JAV žiniasklaidos priemonės (išskyrus vieną) atsisakė transliuoti „Nieko nepirksiu dienos“ reklamą.

Asociacija „Litdea“ ir Žali.LT „Nieko nepirksiu dieną“ siūlo kaip žingsnelį sąmoningo vartojimo link. Tai iššūkis atsispirti prekybininkų akcijoms, o kartu ir proga pamąstyti apie savo kasdieninius pasirinkimus, konkrečius vartojimo įpročius. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas renginys „Nieko Nepirksiu lapkričio 29-ą“ kviečia įvairias organizacijas, jaunimo grupes jungtis organizuojant daiktų, drabužių mainytuves ir atiduotuves, rūbų persiuvimo ar daiktų sutaisymo dirbtuves, rengiant paskaitas ar diskusijas apie tvarų vartojimą, ekologinę politiką ar kitomis aktualiomis temomis.

Jei rengiate tvaraus vartojimo iniciatyvą savo organizacijoje ar bendruomenėje, prašome pasidalinti dienos minėjimo renginyje, kad ir kiti galėtų prisidėti.  https://www.facebook.com/events/799418903843628/

Tarptautinė kovos su skurdu diena

IMG_5805Šiandien visame pasaulyje minima Kovos su skurdu diena. Spalio 17 diena pasirinkta neatsitiktinai. 1987 m. šią dieną 100 000 žmogaus teisių gynėjų susirinko į Paryžiaus Trocadero aikštę pagerbti bado, skurdo, smurto ir žmogiško abejingumo aukas, išreikšti savo susirūpinimą skurstančiaisiais ir pakviesti žmoniją susivienyti žmogaus teisių gynimo tikslais.

Nu to laiko, žmonių, gyvenančių visiškame skurde, skaičius sumažėjo beveik perpus, – nuo 1.9 mlrd. 1990 m., iki 836 mln. 2015 m. Didžiausias skurdo mažinimo progresas vyko nuo 2000 metų.

Šiandienos pasaulis yra išsikėlęs tikslą – visiškai panaikinti skurdą bet kurioje pasaulio vietoje. Tą turime padaryti iki 2030 metų (pirmasis iš 17 Darnaus vystymosi tikslų, dėl kurių visos pasaulio šalys sutarė 2015 m.) Tačiau, deja, pasaulio ekonomikai sparčiai augant ir technologijoms tobulėjant, jaučiamas aiškus skurdo mažinimo sulėtėjimas. Nemažai tam įtakos turi ir vis didėjanti klimato kaita, kuri pirmiausia paliečia ir taip ekonomiškai silpnesnius regionus. Kaip skelbia Jungtinės Tautos:

  • daugiau nei 700 milijonų žmonių, arba 10% pasaulio gyventojų, vis dar gyvena didžiuliame skurde. Išgyvenama už mažiau nei 1,90 JAV dolerių per dieną. Kaimo vietovėse skurdas yra tris kartus didesnis nei miestuose,
  • darbo turėjimas ne visada garantuoja tinkamą pragyvenimą. 2018 m. 8% dirbančių žmonių ir jų šeimų gyveno visiškame skurde,
  • skurdo lygis tarp vaikų yra neproporcingai didelis. Vienas iš penkių pasaulio vaikų patiria visišką skurdą,
  • skaičiuojama, kad 100-ui skurde gyvenančių vyrų (25-34 m. amžiaus), tenka 122 tos pačios amžiaus grupės moterys,
  • dauguma skurdą patiriančių žmonių gyvena Užsachario Afrikoje,
  • aukšti skurdo rodikliai dažniausiai skaičiuojami mažose, pažeidžiamose ir konfliktus patiriančiose šalyse,
  • 2018 m. 55% pasaulio gyventojų neturėjo galimybės gauti socialinės apsaugos,
  • 2018 m. tik 41% gimdžiusių moterų gavo pinigines išmokas.

Taigi ar vis dar turime vilčių, pasiekti užsibrėžtą tikslą ir panaikinti skurdą iki 2030 metų? Amerikiečių ekonomistas Jeffrey Sachs yra paskaičiavęs, kad šiam tikslui pasiekti reiktų 175 mlrd. JAV dolerių, o tai yra mažiau nei 1% turtingiausių pasaulio šalių pajamų. Taigi pirmiausiai politinė valia – skurdo mažinimas turėtų būti prioritetinis pasaulio valstybių tikslas. Piliečiai turėtų aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime. Privatus sektorius, būdamas didžiausias ekonomikos variklis, turėtų išsikelti tikslą atsigręžti į labiausiai pažeidžiamus regionus ir juos įtraukti į ekonomiką, laikytis sąžiningos prekybos principų. Švietimas turi didelės įtakos keliant pasaulio piliečių susirūpinimą šiuo klausimu, o mokslo įtaka jau ir dabar yra ženkli: jo dėka, vis daugiau pasaulio žmonių turi geriamo vandens, yra sumažintas mirtingumas nuo daugelio užkrečiamų ligų, pagerintos higienos sąlygos.

Rūpintis skurdo mažinimu ne vien tik galime, bet privalome. „Skurdas nėra atsitiktinumas. Kaip vergija ir apartheidas, jis yra žmonių sukurtas ir gali būti panaikintas žmonių veiksmais.“ Nelsonas Mandela.

Daugiau informacijos: https://www.un.org

URM URM1Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Savaitė už klimatą

2019 m. rugsėjo 20–27 d. vyks Savaitė už klimatą. Jauni žmonės iš viso pasaulio koordinuoja įvairius su klimato kaita susijusius renginius, vykstančius beveik 150 skirtingų pasaulio šalių. Panašu, kad rugsėjo 20 d. Globalinis klimato streikas bus didžiausias iki šiol vykęs su aplinkosauga susijęs protestas. Šis streikas organizuojamas prieš pat aukščiausiems valstybių vadovams susirenkant metinei Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai Niujorke. Rugsėjo 23 d. Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas D. Tuskas sakys kalbą JT klimato politikos aukščiausiojo lygio susitikime. Šiame susitikime siekiama klimato politikos veiksmų pažangos ir spartesnio Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo.

Protestuotojai siekia parodyti, kad klimato kaitos klausimai yra neatidėliotini, – politikos ir verslo atstovai turi nedelsdami imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sprendžiama mus ištikusi ekologinė krizė.

Visą savaitę didžiausiuose Lietuvos miestuose vyks įvairūs Savaitės už klimatą renginiai, į kuriuos kviečiami visi, nuo pačių mažiausių iki vyriausių –

https://www.facebook.com/FridaysForFutureVilnius/

https://www.facebook.com/fridaysforfuturekaunas/

https://www.facebook.com/Fridays-For-Future-Klaip%C4%97da-2330684737188719/

Kiekvienas atskirai mes galime jaustis bejėgiai, bet kartu galime pakeisti pasaulį. Kaip drąsina jaunoji švedė Greta Thunberg, kurios pavyzdys įkvėpė ir paskatino milijonus žmonių išeiti į gatves ir išreikšti savo susirūpinimą planetos išsaugojimu, – niekas nėra per mažas, kad galėtų kažką pakeisti.

FFF

URM URM1Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Atsisakant bent vieno pirkinio,- tolinam Planetos resursų pereikvojimą

Balandžio 17 diena 2019 m. tapo ta diena, nuo kurios Planetos atsistatančius resursus lietuviai pradėjo vartoti ateities kartų sąskaita  Tai reiškia, kad mūsų vartojimo lygiui per metus patenkinti reikalingos beveik 4 Planetos. Pasauliniu mastu resursų pereikvojimo diena šiemet atėjo 2019-07-29. (šaltinis: overshootday.org/newsroom/country-overshoot-days/).

Simboliška, kad liepos gale Lietuvoje plačiai nuskambėjo Europos Komisijos paskelbtas draudimas Baltijos jūroje žvejoti menkes, ne jų paprasčiausiai ten beveik nebeliko. Pereikvojom. Pagaunamos vis mažesnės žuvys ir populiacija nespėja atsistatyti. Tam reiktų bent 3-4 metų tokio draudimo, bet juk žvejybos kompanijos pasiėmėm paskolas laivams, įrangai……:( Maža to, ekologai sako, kad Baltijos jūroje dėl iš suplaukinačių žemės ūkyje masiškai naudojamų taršalų jau yra susiformavę “mirties zonos” kur nėra deguonies ir jokia gyvybė ten gyventi nebegali. Ar tikrai viską ir toliau reikia GREITINTI ir EFEKTYVINTI?…

Šie duomenys rodo, kad tikrai po daiktų stygiaus sovietmetyje,- “nutrūkome nuo grandinės” ir metėmės į kitą kraštutinumą. Mūsų sąmoningo pasirinkimo erdves užėmė rinkodarinių triukų suformuoti pritempti norai turėti “būtinus” daiktus, “būtinus” rūbų kiekius, perpildytus šaldytuvus, kurie lemia didėjantį išmetamo maisto kiekį, vis rečiau kooperuojamės vykdami kartu automobiliu….

Žiniasklaidoje mirga “laimėjimai” apie rekordus surenkant depozitinius butelius Lietuvoje (net 90 proc.:)). Bet tai reiškia, kad jau tie buteliai vieną kartą gaminant teršė aplinką ir dabar antrą kartą perdirbant vėl bus naudojami resursai ir išmetamas CO2. Retai pasirodo straipsnis, kad tiems “rekordams” pasiekti turbūt eilinį kartą nusipirkome per daug pramonės sukurtų produktų.

MŪSŲ PIRMAS PASIRINKIMAS TURI BŪTI ATSISAKYTI, NEPIRKTI IR TIK ANTRAS PASIRINKIMAS “PERDIRBTI”!

Štai nors Lietuva turi vienus didžiausių švaraus gėlo vandens išteklių ir galime ramiai gerti vandenį iš krano, tačiau gėrimai plastikiniuose buteliuose vis dar klesti. Grįžusi emigrantė iš A1 --zmrYUIp9LSYCu5oaYJ-Qirijos manęs klausia, kur pas jus mieste ar prekybos centruose yra vandens pasipildymo stotelės? Paminiu vieną kitą vietą Bernardinų ir Vingio parkuose, Vilniaus oro uostas stengiasi būti pažangus šiuo klausimu, bet prekybos centrai ar ten kur daugiausiai būname,- dar piliečių spaudimas šiuo klausimu nepasiekė. Turėdamas tuščią gertuvę tikrai gali likti su ja tuščia visą pasivaikščiojimo mieste laiką. Maža to, dar ir kavos išsinešimui sistemos sunkiai priima jeigu atsineši savo daugkartinį puodelį kavai. Štai kolega praeitą savaitę sakė, kad net dviejose vietose stengėsi prisipilti į daugkartinius puodelius kavos, bet apartai visaip pradėjo traškėti jam tą darant ir pana6u, kad sulūžo. Tačiau tikrai reikia girti ir skatinti kiekvieną tokią mažą iniciatyvą skatinančią galvoti ar negalime pakeisti savo vartojimo įpročių.

Pabaigia norisi pasidžiaugti jausmu, kad pabudimo aušra jau netoli. Štai peticiją Vyriausybei ir prezidentui dėl pasikeitusio ministro sustabdyto Punios rezervato praplėtimo, jau pasirašė daugiau nei 13500 piliečių !!!!(https://www.peticijos.lt/visos/75340/punios-silas-padekite-gelbeti/  ).

Taigi mano mažas asmeninis pasirinkimas atsisakant bent vieno naujo daikto prisideda prie resursų pereikvojimo datos nustūmimo kiek arčiau metų galo. Ačiū.

#MoveThe Date

URM URM1Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Kuriasi kultūra “skristi yra gėda” (švediškai “flygskam”)

flugzeug_CO2_ho-157ca1852d7d47ffES Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S) pateikti duomenys rodo, kad birželio temperatūra pasaulyje buvo rekordinė ir sudarė 16,4 Celsijaus. Europoje birželis buvo 2 Celsijaus laipsniais aukštesnė nei įprastai, o visame pasaulyje šis birželis buvo vienu laipsniu šiltesnis nei pernai. Šiame kontekste norisi pažvelgti į Lietuvoje vis augančią “normą” skristi.

 

Nors tiesioginės aviacijos emisijos sudaro vos tris procentus visų Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, tiesa ir tai, kad, vertinant pagal vieno keleivio kilometrui išskiriamą anglies dvideginį, kelionės oru yra labiausiai teršianti transporto priemonė. Pasak Europos aplinkos agentūros, keleivio kilometrui, skrendant lėktuvu, tenka 285 gramai anglies dvideginio, o važiuojant traukiniu – tik 14 gramų (t.y. net 20 kartų mažiau!!!) p.s. kiti šaltiniai pateikia kiek mažesnius skirtumus pvz.„Manheimer Morgen“ palygina: „Kas lipa į lėktuvą, prisideda prie to, kad vienam kilometrui įveikti anglies dioksido į aplinką išmetama 6 kartus daugiau, nei važiuojant geležinkeliu.”

Sektina Švedų patirtis:

Susiduriant su karščio rekordais, sausrom ir gaisrais švedai sukūrė net naują žodį savo kalboje “flygskam”, kuris reiškia “skristi yra gėda”. Švedijos sąmoningumas ir ekologinis boikotas pernai Švedijoje sumažino skrydžių kiekį 3%, 0 2019 m.pirmąjį šių metų ketvirtį net 8%. Maža to, Švedijos vyriausybė pranešė planą iki 2022-ųjų paleisti naktinius traukinių maršrutus į didžiuosius Europos miestus.

Judėjimas mažinti skrydžius plinta ir į kitas šalis. Britų „žalieji“ siekia įvesti skrydžių limitą, kad žmogus per metus lėktuvu skristų ne daugiau, nei vieną kartą, kurį viršijus, tektų mokėti didelį mokestį. Apribojimų šalininkai mano, kad skrydžiai – ar bent jau tam tikros tokių kelionių rūšys – turėtų tapti  prabanga, o ne masinio naudojimo preke.

Štai Prancūzija jau įvedė iki 18 eurų ekologinį mokestį skrydžiams iš visų savo oro uostų nuo 2020 m. (p.s. Švedija tokį mokestį iki 40 eurų jau turi nuo 2018 balandžio). Vokietija arti dar griežtesnių priemonių apmokestinant ne tik skrydžius, bet ir žibalą bei nuimamnt mokesčius nuo kitų keliavimo būdų.

Kiekvienas asmeninis ir lietuvio pasirinkimas neskristi, susilaikyti nuo “pigaus skrydžio į kurią nors Europos vietą” gali būti didžiulė dovana mūsų vaikų kartai. Junkimės prie judėjimo:

#stayontheground

,

URM URM1Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Per pastaruosius metus PABĖGĖLIŲ pasauly padaugėjo Lietuvos gyventojų skaičiumi

Neries Parke Litdea 2018-07-25(1)2000 m. gruodžio 4 d. JTO Generalinė asamblėja paskelbė, kad 2001 metais sukanka 50 metų nuo dienos, kai paskelbta pabėgėlių Konvencija (1951 m.). Birželio 20-oji buvo paskelbta Pasaulinė pabėgėlių diena, dėl to susitarus su Afrikos vienybės organizacija, kad ši diena sutaptų ir su Afrikos pabėgėlių diena.

 

Dėl persekiojimų, konfliktų, prievartos ir žmogaus teisių pažeidimų 2018 m. pradžioje pasaulyje prievartiniu būdu buvo perkelti iš savo gyvenamųjų vietų  net-68,5 milijonų pabėgėlių. Tai 2,9 milijonu žmonių  daugiau nei ankstesniais metais (t.y. pabėgėlių pasauly padaugėjo Lietuvos gyventojų dydžiu!!!!). Iš 110 pasaulio gyventojų bent vienas yra pabėgėlis, prieglobščio prašytojas ar ne dėl savo valio turėjęs palikti savo namus asmuo

 

  • 25,4 milijonų, iš jų sudarė pabėgėliai (didžiausias kada nors buvęs skaičius). Pažymėtina, kad 2/3 visų pabėgėlių yra iš 5 šalių Sirijos, Afganistano, Pietų Sudano, Mianmaro ir Somalio
  • 40 milijonų, iš jų buvo “šalie viduje perkeltieji”. Tai asmenys, kurie ne savo valia buvo priversti palikti savo namus, bet nekirto savo valstybės sienų. Šie žmonės siekia būti saugūs, bet kurioje vietoje, kurią jie gali surasti: šalia miestų, mokyklose, Jungtinių Tautų ar kitose “pabėgėlių stovyklose”, net miškuose ar laukuose. Skirtingai nuo pabėgėlių šie asmenys nėra ginami tarptautinės teisės ar gauna įvairią tarptautinę humanitarinę pagalbą, nes formaliai jie yra ginami vietinių vyriausybių. Pažymėtina, kad tokių asmenų daugiausiai yra Kolumbijoje, Sirijoje, Demokratinėje Kongo respublikoje ir Somalyje
  • 3,1 milijonas iš jų,- buvo prieglobščio prašytojai. Tai iš savo šalių pabėgę asmenys, kurie užpildo dokumentus, kad galėtų būti pripažinti kaip pabėgėliai ir gauti teisinę apsaugą bei materialinę pagalbą. Šie žmonės turi pagrįsti, kad jie būtų persekiojimas gimtose šalyse

 

Ne dėl savo valios,  kas 2 sekundes (greičiau, nei perskaitysite šį sakinį) bent vienas asmuo turi palikti savo namus ir būti perkeltas į laikinąsias apgyvendinimo vietas. T.y. per minutę perkeliama net 30 žmonių[1]

Pastebėtina, kad net 89 procentus iš 68,5 milijonų ne savo valia palikusių namus asmenų priima ne JAV, Europa ar kitos turtingųjų klubo šalys, bet valstybės, kurios pačios turi žemą BVP lygį.

 

Pabėgėlių dienos proga kviečiame pasiklausyti puikios laikysenas formuojančio LRT laidos su “Afriko” steigėja:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000071050/10-12-kodel-mums-atrodo-kad-afrika-reikia-gelbeti

 

[1] https://www.unrefugees.org/refugee-facts/statistics/SCAN0054

 

URM URM1Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Šiandien pasaulinė aplinkos apsaugos diena

Džiugu, kad turime dar vieną galimybę sulėtinti “vystymosi” tempą ir perklausti ar ta kryptimi judame. Turime vėl galimybę sąmoningesniam veiksmui, elgesiui. Tai diena kai galime stabtelti pamąstant ką ir kiek perkam; ar nuo taško A iki taško B nukeliaujam pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu; ar kavai/arbatai kaitiname vandens tik tiek kiek išgersime…

aO gamta siunčia mums žinutes! Šiandien, 2019-06-05, daugelyje LT vietų fiksuojami visų laikų karščio rekordai, daugelyje vietovių tebesitęsia sausra, skelbiamos ekstremalios padėtys (Pvz Varėnos sav.).  Organizacijos Green Match tyrimų centras,  (https://www.greenmatch.co.uk/blog/2019/04/climate-change-europe) analizuodamas duomenis nuo 1970-ųjų savo ataskaitoje Lietuvą įvardina kaip daugiausiai Europoje nuo klimato kaitos nukentėjusia valstybe:

  • Jūros lygis pakilo apie 20 cm (iki 2100 metų gali pakilti net 1 metru!)
  • Vidutinė žiemos temperatūra pakilo net 2,3 laipsniais Celsijaus.
  • erkių aktyvumas jau fiksuojamas 10 mėnesių (o pajūryje beveik visus metus, vietoje buvusių 6 mėn.)…

Norisi tikėti, kad mūsų sąmoningumas prieš vartojimo sukeliamas pasekmes laimės. Ypač jei pasirinktume Jean-Paus Meus pasirinktą 10 minučių per dieną iššūkio kelią. Šis žmogus kasdien skirdamas bent po 10 minučių, aplinką tvarko jau daugiau nei TŪKSTANTĮ dienų: https://www.facebook.com/10minutesadayBE/             (#10minutesaday)

URM URM1Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Antrasis pasaulinis Klimato Streikas jau šį penktadienį!!!

Virs galvos plakatas NojusGegužės 24 d. 12 val. V. Kudirkos aikštėje, kai patirsime dar vieną prievartos aktą iš prekybininkų pirkti ir vartoti daugiau, – iš pasaulio vaikų ir jaunimo atkeliauja šauksmas tyruose: “lėtinkime savo poreikius, vartojimą ir ateikime į švedės paauglės Gretos Thunberg inicijuotą antrąjį pasaulinį Klimato Streiką!“.

Per pirmąjį streiką kovo 15 d., kuriame dalyvavo ir Litdea sutelkti mokiniai, visame pasaulyje bClimate strike 05.24uvo mažiausiai 1,6 mln dalyvių visuose 7 žemynuose, 125 šalyse ir daugiau nei 2000 vietų.  Pažymėtina, kad po šių streikų jau 2 valstybės Jungtinė Karalystė ir Airija paskelbė nepaprastąją padėtį dėl klimato kaitos padarinių.

Kodėl  vaikai ir jaunimas streikuos 2019-05-24 dieną V.Kudirkos aikštėje 12 val.?

Turime mokytis, bet kam mokytis, jei ateities, dėl negrįžtamų gamtos išnaudojimo pasekmių, gali nelikti?

Kam dėti daug pastangų į išsimokslinimą, jei mūsų vyriausybės neklauso išsimokslinusių mokslininkų?

 

Kaip galime prisidėti?

  1. Savo socialiniuose tinkluose platinti žinią apie 05.24 vykstantį pasaulinį Klimato streiką (#Fridaysforfuture  #Climatestrike)
  2. Tą dieną stengtis nieko nepirkti ir tokiu būdu mažinti gamtos išteklių pereikvojimą

URM URM1Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Sąžininga kava su šokoladu Pasaulinės Sąžiningos prekybos dieną

KFair Trade (sąžiningai pagamintų) produktų ženklaiasmet antrąjį gegužės šeštadienį visame pasaulyje švenčiama Pasaulinė Sąžiningos Prekybos diena. Šios dienos minėjimas yra skirtas skatinti visuomenę tapti sąžiningais ir etiškais vartotojais, rinktis sąžiningos prekybos prekes.

Sąžininga prekyba (Fair Trade) yra prekybos su besivystančio pasaulio šalių gamintojais partnerystė, kuri užtikrina visų dalyvaujančių žmonių teises, sąžiningą atlygį už prekes, kurios buvo gaminamos laikantis darnos su gamta ir žmogumi principų, taip pat remia kovą su ekonomikos krize, skurdu, lyčių nelygybe besivystančiose šalyse ir klimato kaita pasaulyje.

Lietuvoje Sąžininga prekyba yra viena iš paramos vystomajam bendradarbiavimui krypčių. Prekybos centruose ženkleliais pažymėtų produktų nuolat daugėja – tai kavos ir kakavos pupelės, cukrus, bananai, ananasai, riešutai, kruopos ir kai kurie prieskoniai atkeliauja iš taip vadinamo „kavos regiono“ – geografinės juostos apimančios besivystančio pasaulio šalis (Afrika, Pietų Amerika, Tolimieji Rytai). Sąžiningos prekybos produktai žymimi ant pakuotės spalvotais ženkleliais – “Fairtrade”, “Rainforest Alliance”, “Fair for life”, “Cocoa life”, dar galime matyti “UTZ”.

„Daugumos šių produktų tiekėjai yra smulkūs augintojai, kurie didelę dalį derliaus tiesiog nuima rankomis, dažnai neturi daug žinių ir įgūdžių efektyviai plėtoti savo ūkį ir parduoti už didensę kainą – tad šie ūkiai dažnai priklauso nuo kelių pagrindinių kakavos pupelių supirkėjų, kaip pvz. „Nestle“, „Mondelez International“, „Hershyes“, „Mars“ ir t.t. “ – Tomas Kurapkaitis, Asociacijos Litdea Prezidentas.

Dramblio Kaulo Krantas tiekia 33 % kakavos pupelių pasaulio rinkai, tačiau kakavos derliaus nuėmėjai uždirba iki 1$ per dieną, kas sudaro 20% reikiamos sumos pragyvenimui(Tarptautinės Darbo organizacijos duomenys, International Labor Organization – ang. k. ). Sąžiningos prekybos stebėtojos organizacijos padeda šiems smulkiems ūkiams burtis į kooperatyvus, padeda įsigyti ir naudotis technika palengvinančia nuimti derlių, įgyvendina švietimo projektus, stiprina raštingumą.

 

Pasaulinės Sąžiningos prekybos dieną – antrąjį gegužės šeštadienį prekybos tinkle RIMI pirkėjai bus kviečiami susipažinti su kitais produktais, kuriuos įsigydami tiesiogiai prisideda prie besivystančio pasaulio gyventojų gerovės.

Daugiau informacijos apie Pasaulio sąžiningos prekybos dieną galima rasti apsilankę Pasaulio sąžiningos prekybos organizacijos interneto svetainėje www.wfto.org.

URM URM1Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

 

Prisijunk prie balandžio mėnesio iššūkio be vienkartinių indų

Jau nuo balandžio 1 dienos, kelios gamtai draugiškos  Nevyriausybinės organizacijos (Litdea, zali.lt, Sveikuolių sąjunga) KVIEČIA jungtis prie IŠŠŪKIO- 30  DIENŲ BE VIENKARTINIŲ INDŲ.  #trashtag#30dienųiššūkis

*Akcijos metu kviečiame į kavines atsinešti savo daugkartinį puodelį ar į prekybos centrus  savo maišelį ir tokiu būdu kurti atsakingesnio vartojimo kultūrą

*Taip pat džiaugiantis pirmomis šiltomis dienomis bei iškylaujant gamtoje, pabandyti įsidėti taras, kurias vėliau galima išsiplauti ir naudoti dar kartą.

*Gamta tikrai mums padėkos ateityje, jei eidami pasivaikščioti balandžio kiekvieną dieną pakeltume bent po vieną šiukšlę.

Kodėl,-

Remdamiesi “vystymosi” paradigma gyvename beveik du kartu greičiau nei gamta gali atsistatyti. 2018 metais jau rugpjūčio 2 dieną buvome išnaudoję Žemės išteklius, kurie gali atsikurti ir likusią metų dalį gyvenome mūsų vaikų ir ateities kartų sąskaita.

„Ellen MacArthur Foundation“ atliktas tyrimas, pristatytas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume, nustatė, kad iki 2050 metų visi vandenynai bus taip užteršti plastiku, kad jo bus daugiau nei žuvų.

Tik 5 proc. plastiko perdirbama, o 95 proc. plastikinių pakelių tampa šiukšlėmis. Ekonomikai tai atneša iki 120 mlrd. dolerių žalą. 40 proc. plastiko atgula į žemę, trečdalis – į vandenynus. Vidutiniškai kiekvieną minutę į vandenynus suverčiamas vienas sunkvežimis šiukšlių. Galiausiai tai grįžta žmogui,- jau randama mikroplastiko žuvyje, kuri yra mūsų mitybos grandinėse:(

Žiniasklaidoje jau mirga nuotraukos su negyvais vėžliais, žuvimis, banginiais, kurių skrandyje randama  net 20-40 kg. plastiko atliekų!!! (zr. https://www.lrytas.lt/gamta/fauna/2019/04/01/news/sardinijoje-aptikto-nugaususio-banginio-pilve-vienas-uz-kita-baisesni-radiniai-9802460/ )

Nuo 1964 m. plastiko gamyba padidėjo 20 kartų, dabar ji siekia 343 mln. tonų per metus. Iki 2050 m. plastiko bus pagaminama dar keturis kartus daugiau.

Skauda dėl šios situacijos. Jausmas, kad naikiname ne tik kas aplinkui, bet ir save. Todėl LITDEA bendruomenė kviečia veikti jau šiandien!!! šiandien ir bent dar kelias savaites pabandyti savo elgesiu liudyti, kad galime gyventi be vienkartinių pakuočių, kavos neperdirbamuose vienkartiniuose puodeliuose, be papildomo maišelio parduotuvėje….

URM URM1Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.