Global Strike for Future pagaliau jau ir Lietuvoje!!!

aLabai džiaugiamės aktyvėjančia Lietuvos jaunimo reakcija į klimato kaitą.

Virs galvos plakatas NojusGretos Thunberg iniciatyva kovo 15 dieną pasiekė ir Lietuvą!!!

 

 

 

Didžiuojamės būdami šio judėjimo dalimi. Litdea, prikalbinę būrelį Vilniaus Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazijos mokinių, su plakatais buvo su kitais mokiniais ir studentais prieš LR Vyriausybę-V.Kudirkos aikštėje.

Labai tikimės, kad Gegužės 24 dieną, kai vyks antrasis Globalinis mokinių, jaunimo ir studentų streikas,- mūsų bus daugiau.Nojus Natūraliaugabis ir katre su Plakatais bendras vaizdas

Turime veikti šiandien, kad pokyčius dar galėtume kontroliuoti.

KAIP?,-

  1. Mažindami mėsos vartojimą
  2. Keisdami pieno produktus į augalinės kilmės gėrimus ir produktus
  3. Atsisakydami vienkartinių indų
  4. Naudodamiesi daugiau dviračiais, paspirtukais bei visuomeniniu transportu
  5. Susirasdami vietos ūkininką
  6. Pasodindami medį
  7. Atsinešdami savo maišelius ar kitą tarą į parduotuvę
  8. Jei neišeina pirkti iš Zero waste parduotuvių,- pirkti produktus nekobinuotose (pvz, tetrapack), bet perdirbamose pakuotėse esantį pieną/sultis….
  9. Atskirti kompostuojamas atliekas nuo kitų šiukšlių
  10. Keliaujant skaičiuoti savo paliekamą ekologinį pėdsaką (Eco footprint)

Kovo 29 d. Litdea narių visuotinis susitiikimas

Džiugu, ir šiemet kviesti visus į Litdea narių susitikimą, kuris vyks

logoKolpingo patalpose-Raguvos g. 7, Kaunas.2019 m. kovo 29 d.

Darbotvarkėje sekantys aspektai:

LITDEA narių Visuotinis susirinkimas

 

11.45….       LITDEA kviečia kartu pietauti (Kolpingo kavinukėje)

12.30-12.50   Susitikimo pradžia- Kuo kvėpavo Litdea nariai 2018 m ir lūkesčiai susitikimui

12.50-13.30   Trumpa 2018 m. LITDEA veiklų peržvalga/ataskaita:

-finansinės situacijos peržvalga/ataskaita,

-2018/2019 m.dilemų iškėlimas (LITDEA valdyba)

13.30-13.35   Darnaus vystymosi Litdea veiklos:

-mokymai mokytojams (mokytojos metodininkės, kurios vedė mokymus)

-„Rimi  Fair Trade pamokos“  ir  Fair Trade draugų akreditavimo iniciatyva

– Kas naujo EVS savanorių iš Rytų šalių priėmime (darbuotoja Ieva Pertuškaitė)

-„Žalios akcijos“ Nieko nepirk diena, Žemės valanda, Fridays for Future steikai,

Mėnesio be vienkartinių indų iššūkis…..

14.00            Kavos bei arbatos pertrauka

14.30-15.20  Darbas su Litdea kryptimis ir dilemomis 2019-2020 m.:

  • Dilemų ir krypčių vardinimasis 2019-2020 m.
  • Veiksmų planavimasis

15.20-15.30 Litdea valdybos atnaujinimas

15.30-16.00 Trumpas įsivertinimas ir pabaiga

Pirmą kartą nuo 2012 metų sumažėjo ES Parama Vystymuisi

rodyklėPaskelbta Concord 2018 AidWatch ataskaita, prie kurios rengimo prisidėjo ir Litdea,- konstatuoja, kad pirmą kartą nuo 2012 m. sumažėjo Oficiali ES valstybių Pagalba Vystymuisi (Official Development Assistance (ODA)). Lyginant su 2016 m. ji krito 3 proc. Tai reiškia, kad dabartiniu augimo tempu iškyla realus pavojus, kad Europos Sąjunga  2030 metais nepasieks užsibrėžto tikslo,- skirti “Pagalbai Vystymuisi” 0,33% nuo BVP.

Ataskaita taip pat konstatuoja, kad Lietuva 2017 m. nebuvo išimtimi. Lietuvoje  aukščiau įvardijamas rodiklis nuo 0,14 proc. (2016m) nukrito iki 0,13 proc. (2017 m.).2018 Aidwatch Ataskaitos Lietuvos dalyje nurodomas LR valstybei sekančios rekomendacijos:

-Reik paruošti priemones (“action plan”), kurios įgalintų Nacionalinę Vystomojo Bendradarbiavimo Komisiją ir besiangažuojančias NVO, įmones bei kitus veikėjus derinti savo veiksmus Vystomojo Bendradarviavimo srity

-Pakelti 2 proc. vystomojo bendradarbiavimo ir švietimo finansavimo lygį
-Atskirai nuo paramos vystymuisi apskaičiuoti pabėgėliams  bei stipendijoms Lietuvoje skiriamas išlaidas
-Atlikti nepriklausomą, išorinį Vystomojo Bendradarbiavimo ir Paramos Demokratijai Programų vertinimą

“Mums liko tik 12 metų iki tos datos, kuomet padarytų klaidų nebegalėsime ištaisyti” (IPCC). Jaunimo atsakas,- “Friday For Future” iniciatyva

“Aš Greta Thunberg. Esu iš Švedijos ir man penkiolika metųAustralia_Climate_Change_Protests_10667-780x520. Aš kalbėsiu Klimato Teisingumo DABARTYJE vardu…”. Taip pradėjo savo kalbą 2018 m. Davose vaikas, kuris siekdamas mažinti Klimato kaitą nutarė protestuoti,- vieną dieną per savaitę neiti į mokyklą, kadangi “faktai, kurių mokomės nebetenka prasmės, nes niekas į juos nekreipia dėmesio.”

Pasak Tarpvyriausybinės Klimato Kaitos Komisijos (t.y. net ne atskirų mokslininkų!) 2018 lakričio ataskaitos duomenimis- “MUMS LIKO TIK  12 METŲ iki tos datos, kuomet padarytų klaidų nebegalėsime ištaisyti”

Solidarizuodamiesi su šiuo vaiku Europoje dešimtys tūkstančių jaunų žmonių pradėjo jungtis prie “Friday for Future” iniciatyvos (pvz. 2019-01-27 Briuselyje  demonstracijoje už klimato apsaugą ir socialiai teisingų priemonių anglies dvideginio išmetimui apriboti reikalavo 70 000 žmonių!!!.) Be to, jau kelis mėnesius tęsiasi moksleivių ir studentų protestai, dėl kurių jie iš dalies praleidžia pamokas ar paskaitas, tokiu būdu bandydami atkreipti vyriausybių dėmesį į senkantį laiką realiems pokyčiams.

LietuvojeVaizdo rezultatas pagal užklausą „Friday For Future protest“ 2018 metais taip pat pajutome ilgiausią vasarą per reguliarių meteorologinių stebėjimų laikotarpį,- sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas. Klimatologiniu požiūriu vasara prasideda tuomet, kai pastovi vidutinė paros oro temperatūra viršija 15 laipsnių, ir baigiasi tuomet, kai temperatūra krenta žemiau šios ribos. Tokia vasara Lietuvoje 2018 m. tęsėsi 137 dienas, arba maždaug keturis su puse mėnesio. Tai beveik dviem mėnesiais ilgiau negu įprastinė klimatologinės vasaros Lietuvoje trukmė. Karščio bangos Lietuvoje jau trunka ne atskiromis dienomis, bet kelias savaites  per metus…. asociacijos Litdea atsakas,- netylėti.

2018 m. vėl tarp karščiausių ,- vienas iš galimų atsakų “Squatter’ių” gyvenimo būdas

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „squatter“Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė, kad globali 2018 metų temperatūra patenka tarp keturių aukščiausių visoje stebėjimų istorijoje. Tai reiškia, kad pastarieji ketveri metai – 2015, 2016, 2017 ir 2018, yra keturių šilčiausių metų serija žmonijos istorijoje.

Ataskaitoje, kuri buvo paskelbta prieš „COP24“ susitikimą dėl klimato kaitos Lenkijoje, Pasaulio Meteorologijos organizacija pabrėžė, kad 20 šilčiausių metų moderniojoje istorijoje, buvo fiksuoti per pastaruosius 22 metus, o 2018 metai juda link to, kad taptų 4-taisiais pagal karštumą metais istorijoje. Tai ketvirtus metus iš eilės sekantis rekordas Žemės atmosferoje,-gresia katastrofa.

 

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „squatter“Pastebėtina, kad jau net LR prezidentė pradeda platinti tokius pranešimus (2018-11-28): “Lietuva kenčia nuo klimato kaitos:

*per pastaruosius 50 metų žiemomis vidutinė temperatūra pakilo 1,2 laipsnio

*Jūros lygis ties Klaipėda-15 cm

*Temperatūros virš 25-30 laipsnių padaugėjo 3-4 kartus (t.y. 25 ir daugiau būna nebe pavienėmis dienomis, bet savaitėmis)”

 

Vienas iš galimų atsakų prieš maisto bei resursų pereikvojimą,- SQUATTER’iai!!! Pristatydama juos LRT.lt metus pradėjo su radijo laida (klausytis nuo 1:00:00):

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013709945/10-12-2019-01-08-10-05#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=6334000

Kiek kainuoja Juodasis penktadienis?

„Juodasis penktadienis“  2018 m. lapkričio 23 d. – masinių išpardavimų diena, kuri tradiciškai vyksta Amerikoje po Padėkos dienos. Ši komerciškai pelninga diena netrukus tapo mėgiama visame Vakarų pasaulyje. Nuo šios dienos prasideda šventinis periodas, svarbus ekonomikai – maždaug 30 % metinės mažmeninės prekybos vyksta tarp “Juodojo penktadienio” ir šv. Kalėdų.

Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos (National retail federation – anglų k.) duomenimis, šis intensyvus laikotarpis trunka visą lapkritį ir gruodį. Federacija prognozuoja, kad 2018 m. pardavimai padidės 4,1 %. Vartotojų apklausos duomenimis, Amerikoje šventiniu laikotarpiu pirkėjai tikisi išleisti vidutiniškai 1,007.24 USD, iš kurių daugiau nei pusę sumos skirs dovanoms, kitus – maistui, dekoracijoms, gėlėms, atvirukams, sezoniniams pasiūlymams ir akcijoms.

Per pastaruosius 15 metų mažmeninės prekybos vidutinis metinis padidėjimas šventiniu laikotarpiu siekia 2,5 %, o nuo 2008 m. finansinės krizės didėjimas siekia 3,5 % kasmet. Geriausi išpardavimų pasiūlymai vis dažniau prasideda nebe „Juodąjį penktadienį“, bet vis anksčiau. Populiarėja internetinių parduotuvių apsipirkimai – „Kibernetiniai pirmadieniai“ (Cyber Mondays – anglų k.),  o konkurencija vis nuožmėja – parduotuvės prigalvoja įvairiausių naujovių siekiant išgauti kiekvieną eurą iš pirkėjų.

Tačiau nepaisant ekonominės naudos, pirkimų vajus per 24 valandas stipriai pagilina ilgalaikes pasekmes aplinkai: pradedant padidėjusia oro tarša automobilių spūstyse, suintensyvėjusiu pašto siuntų išvežiojimu, pakuočių atliekomis, baigiant daiktais, kurie buvo įsigyti neapgalvotai. Ekonominės elgsenos tyrimai atskleidė, jog žmonių kognityviniai gebėjimai riboti, o savikontrolė laidojama po siekiu greitai patirti pasitenkinimo jausmą. 

Greitosios mados pramonė su H&M ir Zara priešakyje nuo 2000 m. padvigubėjo – 2014 m. buvo pagaminta virš 100 milijardų vienetų drabužių. Vidutiniškai žmogus įsigyja 60 % daugiau drabužių nei prieš 15 metų ir dėvi juos perpus trumpiau. Dėvėtų drabužių pardavimai pasaulio rinkoje siekia 4,3 milijonų tonų kasmet, iš kurių 1,5-2 milijonai tonų sugeneruojama vien Europoje. Dauguma šių drabužių nebus dėvimi antrą kartą – drabužių perpardavėjai jau persipildę mūsų nebemėgstamais drabužiais. Tik 10-12 % geriausios kokybės drabužių perparduodama vietoje, likusieji keliauja į Pietų pusrutulio šalis, tačiau ir kai kurios šių šalių jau ketina riboti įvežimą, kad apsaugotų vietinės produkcijos rinką. Viltį teiktų tekstilės perdirbimo technologijos, kurių dėka būtų galima gauti žaliavą ir panaudoti gamyboje antrą kartą, tačiau jos dar neįmanomos. Tai reiškia, jog kiekvienas drabužis, kurį įsigyjame šiandien, netrukus taps šiukšle. Be drabužių pramonės, atliekos intensyviai kuriamos ir kitose sferose:

  • mes kasmet išmetame 7,2 milijono tonų maisto ir daugiau nei pusė jos tinkamo valgyti. Tuo tarpu 1 iš 7 žmonių visame pasaulyje maisto stokoja.
  • Mes per minutę nuperkame milijonus plastikinių butelių. Dauguma šio plastiko patenka į vandenyną. Iki 2050 m. vandenyne bus daugiau plastiko, nei žuvies.
  • Gamybos procesas (žemės ūkis, maisto perdirbimo procesas) iš esmės daro didelį poveikį aplinkai, tačiau namų ūkiai taip pat daro poveikį per mitybos pasirinkimus ir įpročius, energijos vartojimu maisto gamybai ir atliekų susidarymu.
  • Kasmet maždaug 1/3 visos pagaminto maisto, t.y. 1,3 mlrd. tonų, kurių vertė yra maždaug 1 trilijonas dolerių – supūva vartotojų ir mažmenininkų šiukšledėžėse, arba sugenda dėl prastų transportavimo ir derliaus nuėmimo metodų.
  • 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje turi antsvorio arba nutukę.
  • Dirvožemio degradacija, netvarus vandens naudojimas, per didelis žuvų išgaudymas ir vandenų aplinkos degradacija – visa tai mažina gamtinių išteklių galimybę visiškai atsinaujinti.
  • Maisto sektorius sudaro apie 30 % viso pasaulio energijos suvartojimo ir sudaro apie 22 % visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Šaltinis: https://www.un.org/sust…/sustainable-consumption-production/

Simbolinė „Nepirksiu nieko diena“ kviečia vartotojus stabtelėti ir apmąstyti, ko iš tiesų reikia. Zali.lt ir Asociacija „Litdea“ palaiko „Nepirksiu nieko dienos“ žinutę – atsikvėpkime ir nedideliais, bet tvariais žingsniais siekime darnos su aplinka. Ackijoje dalyvavo per 2100 ir palaikė dar 4200 žmonių: https://www.facebook.com/events/258631661675040

Jei rengiate tvaraus vartojimo iniciatyvą savo organizacijoje ar bendruomenėje, prašome pasidalinti dienos minėjimo renginyje, kad ir kiti galėtų prisidėti.

Šią dieną minėti kviečia socialinės organizacijos:

– pal. Jurgio Matulaičio socialinė kavinė “Agapė” (J. Matulaičio a. 3) lapkričio 23 d. kviečia filmo “Baraka” peržiūrai (19:15 val.), diskusijai ir pasivaišinti sąžininga kava (Fair Trade).
– Caritas socialinė tarnyba (M. K. Paco g. 4) kviečia atnešti 3 kokybiškus rūbus ar daiktus stokojantiems (akcija galioja visą lapkričio 26-30 d. savaitę).

Jei rengiate tvaraus vartojimo iniciatyvą savo organizacijoje ar kaimynystėje, prašome pasidalinti dienos minėjimo renginyje ir informuoti draugus, bendruomenę, klientus: https://www.facebook.com/events/258631661675040/

Paveikslėlis: Jialiang Gao. Wikimedia Commons licenzija

LIDEA liudijimai žiniasklaidai “Buy Nothing Day”:

  1. LNK laida “Yra kaip Yra” (nuo 16min.20 sek) https://lnk.lt/video/ziurek-yra-kaip-yra-61/52343
  2. LRT “Panorama” (nuo 21:50 min reportažas):  https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013707038/panorama
  3. TV3 Žinios (nuo 13:13 reportažas) : https://tvplay.tv3.lt/tv3-zinios/tv3-zinios-10297399/
  4.  LNK Žinios (nuo 9:26 reportažas): https://lnk.lt/video/ziurek-zinios-934/50108

Pasaulinė vargstančių diena ir Atliekų mažinimo savaitė

siuksles2Lapkričio 18d. atkreipėme dėmesį į vargstančius popiežiaus paskelbta Pasauline Vargstančių diena bei tą pačią dieną pradėjome Atliekų mažinimo savaitės iniciatyvas. Šios dvi piktžaizdės praktiškai visada keliauja kartu. Mums nesusimąstant apie savo vartojimą, pagaminame kalnus šiukšlių, kas ilgainiui atkeliauja ir iki mūsų santykių lygmens kai kitoks  negu aš,- tampa atstumtuoju.

“Mūsų dienomis, deja, matome, kad vis daugiau turtų begėdiškai kaupiama nedidelio žmonių skaičiaus rankose, kad dažnai turtų kaupimą lydi neteisingumas ir nusikalstama veikla, nesiskaitymas su žmogaus asmens orumu, o tuo pat metu vis labiau plinta skurdas, pasiekiantis plačius visuomenės sluoksnius visame pasaulyje.” rašo ką tik Lietuvoje apsilankęs popiežius Pranciškus.

Iš kitos pusės kaip skelbiama 2018-10-08 pasaulio vyriausybių susitikimė Korėjoje patvirtinta IPCC (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, liet. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija) ataskaita:

„Mes jau dabar matome 1°C globalinio atšilimo pasekmes tokiuose pokyčiuose kaip ekstremalesnės oro sąlygos, kylantis jūros lygis bei besitraukiantis Arkties jūros ledas“, – komentavo Panmao Zhai, IPCC pirmosios darbo grupės pirmininkas.

sveturAtaskaitoje pabrėžiamos įvairios klimato kaitos pasekmės, kurių būtų galima išvengti, ribojant globalinį atšilimą iki 1,5°C, lyginant su 2°C ar daugiau. Pavyzdžiui, iki 2100 m. pasaulinio jūros lygio kilimas būtų 10 cm žemesnis, jei globalinis atšilimas būtų sustabdytas iki 1,5°C, lyginant su 2°C. Tikimybė, jog Arkties vandenynas vasarą taptų laisvas nuo ledo siektų vieną kartą per 100 metų, jei globalinis atšilimas būtų apribotas iki 1,5°C, tačiau tai įvyktų bent kartą per dešimtmetį, jei atšilimas siektų 2°C. Koralinis rifas sumažėtų 70-90 proc., jei pasaulinis atšilimas siektų 1,5°C, tačiau išnyktų beveik visiškai (> 99 proc.) 2°C temperatūroje.

Šiemet LT Aplinkos ministerija Atliekų mažinimo savaitėje kviečia atkreipti dėmesį į  vienkartinių plastiko gaminių keliamas problemas ypač šviečiant žmonės apie tai kaip mikro plastikas grįžta į mūsų maitinimosi grandinę.

Panašu, kad ir mūsų ateitis yra panaši kaip šio kašaloto, kurio pilve buvo rasta net 6 kg plastiko!

 

https://www.15min.lt/video/siaubingas-radinys-i-kranta-isplauto-negyvo-kasaloto-skrandyje-6-kg-plastiko-148916

 

Kiekvienas turime pradėti nuo savęs ir turbūt mažiausiai ką per šią savaitę galime padaryti:

  • Įsidėti į savo krepšius maišelių iš namų, kad nereikėtų naujų imti perkant produktus parduotuvėse;
  • Susilaikyti nuo vienkartinių kavos puodelių naudojimo, tenkinant savo greitą poreikį.

Prekybos centre galime rasti sąžiningos prekybos produktų!

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos septintokai ir aštuntokai RIMI parduotuvėje ištyrinėjo kokie produktai atkeliauja iš kavos regiono – aplink pusiaują esančios klimato juostos taip mėgstamos daugybės vaisių ir riešutų. Daugybę šių produktų augina privatūs ūkiai iš kurių produkcija vėliau superkama. Lietuvoje daugiausiai suvartojama kavos, kakavos ir bananų, atkeliaujančių iš šio regiono. Deja, dėl skurdžios šių šalių socioekonominės padėties, švietimo paslaugų trūkumo ir negailestingos rinkos diktuojamų sąlygų, dauguma privačių ūkių gauna nepaprastai mažą atlygį, o plantacijų darbininkai neretai išnaudojami, kaip ir jų vaikai. Taip sukuriamas uždaras ratas – vaikai, kurie negali mokytis, tampa priklausomi nuo vietos pramonės ar konkretaus darbdavio, kuris gali diktuoti ir užmokesčio sąlygas.

Siekiant suvaldyti šią situaciją ir padėti šio regiono gyventojams užsitikrinti sąžiningas darbo ir gyvenimo sąlygas, produkcija, kurios kilmė besivystančio pasaulio šalys žymima specialiais ženkleliais: Rainforest Alliance, Fairtrade, Cocoa life, Fair for life ir kt. Moksleiviai surado kakavą, kavą, šokolado, juodųjų pipirų, cukraus bei kitų žymėtų produktų ir sužinojo, jog nors kartais perkant žymėtą produkciją jau galime prisidėti prie sąžiningesnio pasaulio. Ačiū RIMI už sąžiningos prekybos su besivystančio pasaulio šalimis palaikymą, sklaidą ir saldžias vaišes moksleiviams!

45558446_409401889595950_7000606936529895424_n   45657531_2203228799948846_7367826245200904192_n

45571193_224933701784725_2799411373740654592_n

 

Gyvenu visai kitame pasaulyje nei gimiau-išnyko 60 proc. gyvūnų!!!!

Neries Parke Litdea 2018-07-25 Lenda po medžiu  Nuo 1970 metų žmonija sugebėjo išnaikinti net 60 proc. visų pasaulio žinduolių, paukščių, roplių ir žuvų. Dėl to aplinkos apsaugos ekspertai įspėja, kad laukinės gamtos naikinimas netrukus pradės kelti grėsmę ir pačiai žmonijai. Naujoji ataskaita, kurioje įvertinta žmonių vykdomas laukinės gamtos naikinimas, buvo sudaryta aplinkos apsaugos organizacijos WWF (Pasaulio Gamtos Fondas), prie ataskaitos prisidėjo 59 mokslininkai iš visų pasaulio kampelių. Jie nustatė, kad milžiniškas ir vis dar augantis maisto bei išteklių vartojimas, kurį vykdo viso pasaulio populiacija, naikina gyvybės tinklą, kuris kūrėsi milijardus metų. O nuo šio tvirtumo priklauso viskas, kas reikalinga žmonijos išgyvenimui: švarus oras, vanduo ir visa kita.

„WWF International“ generalinis direktorius Marco Lambertini sakė, kad fundamentali problema yra vartojimas. „Daugiau nebegalime ignoruoti mūsų netvaraus gamybos modelio ir švaistūniško gyvenimo būdo“, – sakė jis.

Kiti neseniai atlikti tyrimai parodė, kad žmonės nuo pat civilizacijos pradžios jau sunaikino 83 proc. visų žinduolių ir pusę planetos augalų augalų rūšių ir netgi jeigu ši naikinamoji veikla liautųsi tučtuojau, prireiktų 5–7 mln. metų, kad natūralios gamtos būklė grįžtų iki pirmykštės.

“Jeigu išnyktų 60 proc. žmonių populiacijos tai būtų ekvivalentiška visiškam Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Afrikos, Europos, Kinijos ir Okeanijos ištuštėjimui. Štai kokiu mastu prisidirbome. Tai yra kur kas rimčiau nei šiaip gamtos stebuklų netekimas, nors jau ir tai būtų labai liūdna. Tai yra pavojaus žmonijos ateičiai kėlimas. Gamta nėra kažkas, ką „malonu būtų turėti“ – tai yra mūsų gyvybės palaikymo sistema“, – sakė WWF mokslo ir aplinkos apsaugos vadovas Mike’as Barrettas.
Neries Parke Litdea 2018-07-25(1)Rūšių nykimo kiekybiniam vertinimui panaudotas „Gyvosios planetos indeksas“, kurį WWF užsakymu sukūrė Londono Zoologijos bendruomenė, pagrįstas duomenimis apie 16 704 žinduolių, paukščių, žuvų, roplių ir amfibijų populiacijas, priklausančias 4000 rūšių. Nustatyta, kad tarp 1970 ir 2014 metų (vėlesnių duomenų mokslininkai dar neturi) populiacijų dydžiai sumažėjo vidutiniškai 60 procentų.
Pagrindinė laukinės gamtos nykimo priežastis yra natūralių buveinių naikinimas – didžioji dalis šių buveinių tampa dirbamais laukais. Dabar trys ketvirčiai viso Žemės sausumos ploto yra stipriai paveikti žmogaus veiklos. Antra didžiausia priežastis – žudymas prasimaitinimo tikslais: norint prasimaitinti šiuo metu vyksta net 300 žinduolių rūšių visiškas išnaikinimas, o žvejybos mastai yra smarkiai netvarūs, daugiau nei pusė žuvingų jūrų regionų yra išnaudojami pramoninei žvejybai.

Neries Parke Litdea 2018-08-15 Ežero tvarkymasReikšmingas veiksnys yra ir cheminė tarša: pusė pasaulio orkų yra pasmerktos žūti dėl apsinuodijimo polichlorintais bifenilais. Pasaulinė prekyba po visus planetos kampelius paskleidžia invazines rūšis bei ligas, dėl to amfibijas naikina grybelinės infekcijos, kurias, kaip manoma, padėjo išplatinti naminių gyvūnėlių parduotuvės. Labiausiai gamta nukentėjo Pietų ir Centrinėje Amerikoje – ten stuburinių populiacijos sumažėjo net 89 procentais – daugiausia įtakos tam turėjo kadaise itin didele laukinių rūšių įvairove pasižymėjusių atogrąžų miškų kirtimas. Tropinėse savanose kas du mėnesius iškertamas miško plotas, prilygstantis Londonui su priemiesčiais, tvirtina M.Barrettas. „Tai yra klasikinis pavyzdys, kuomet rūšių nykimas yra mūsų pačių vartojimo pasekmė, nes miškų kirtimas vykdomas dėl nuolat augančių sojos pupelių auginimo mastų, o šios pupelės yra eksportuojamos į įvairiausias šalis, taip pat Jungtinę Karalystę, kiaulėms ir vištoms šerti.“ Jungtinėje Karalystėje laukinės gamtos jau ir taip beveik nelikę – 2016 metų klasifikacijoje pagal laukinės gamtos turtingumą ši šalis buvo 189 pozicijoje iš 218 valstybių.

Neries Parke Litdea 2018-07-25Labiausiai pasaulyje kenčiančios natūralios buveinės yra upės ir ežerai: vandens telkiniuose populiacijos sumažėjo net 83 procentais – taip yra dėl nepasotinamo žemės ūkio apetito ir nesuskaičiuojamų užtvankų. „Čia vėlgi stebimas tiesioginis ryšys tarp mitybos sistemos ir laukinės gamtos naikinimo“, – sakė M.Barrettas. Anot jo, vienas iš esminių elementų, galinčių leisti pasukti naikinimo tendenciją priešinga kryptimi, būtų mažesnė mėsos dalis dietoje.

 

2020 metais pasaulio valstybių atstovai susitiks Jungtinių Tautų suvažiavime biologinės įvairovės problemoms spręsti – tikimasi, kad tuomet bus pasirašyti nauji įsipareigojimai dėl gamtos apsaugos.

Kita WWF vadovė, Tanya Steele, sakė: „Esame pirma karta, kuri žino, kad naikiname savo planetą, ir paskutinė, kuri turi galimybę tai pakeisti.“

Paruošta pagal 15min.lt straipsnį: “Mažiau nei per 50 metų žmonės išnaikino 60 procentų visų gyvūnų” (Publikuota: 2018 spalio 30d.)