Pasaulinė vargstančių diena ir Atliekų mažinimo savaitė

siuksles2Lapkričio 18d. atkreipėme dėmesį į vargstančius popiežiaus paskelbta Pasauline Vargstančių diena bei tą pačią dieną pradėjome Atliekų mažinimo savaitės iniciatyvas. Šios dvi piktžaizdės praktiškai visada keliauja kartu. Mums nesusimąstant apie savo vartojimą, pagaminame kalnus šiukšlių, kas ilgainiui atkeliauja ir iki mūsų santykių lygmens kai kitoks  negu aš,- tampa atstumtuoju.

“Mūsų dienomis, deja, matome, kad vis daugiau turtų begėdiškai kaupiama nedidelio žmonių skaičiaus rankose, kad dažnai turtų kaupimą lydi neteisingumas ir nusikalstama veikla, nesiskaitymas su žmogaus asmens orumu, o tuo pat metu vis labiau plinta skurdas, pasiekiantis plačius visuomenės sluoksnius visame pasaulyje.” rašo ką tik Lietuvoje apsilankęs popiežius Pranciškus.

Iš kitos pusės kaip skelbiama 2018-10-08 pasaulio vyriausybių susitikimė Korėjoje patvirtinta IPCC (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, liet. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija) ataskaita:

„Mes jau dabar matome 1°C globalinio atšilimo pasekmes tokiuose pokyčiuose kaip ekstremalesnės oro sąlygos, kylantis jūros lygis bei besitraukiantis Arkties jūros ledas“, – komentavo Panmao Zhai, IPCC pirmosios darbo grupės pirmininkas.

sveturAtaskaitoje pabrėžiamos įvairios klimato kaitos pasekmės, kurių būtų galima išvengti, ribojant globalinį atšilimą iki 1,5°C, lyginant su 2°C ar daugiau. Pavyzdžiui, iki 2100 m. pasaulinio jūros lygio kilimas būtų 10 cm žemesnis, jei globalinis atšilimas būtų sustabdytas iki 1,5°C, lyginant su 2°C. Tikimybė, jog Arkties vandenynas vasarą taptų laisvas nuo ledo siektų vieną kartą per 100 metų, jei globalinis atšilimas būtų apribotas iki 1,5°C, tačiau tai įvyktų bent kartą per dešimtmetį, jei atšilimas siektų 2°C. Koralinis rifas sumažėtų 70-90 proc., jei pasaulinis atšilimas siektų 1,5°C, tačiau išnyktų beveik visiškai (> 99 proc.) 2°C temperatūroje.

Šiemet LT Aplinkos ministerija Atliekų mažinimo savaitėje kviečia atkreipti dėmesį į  vienkartinių plastiko gaminių keliamas problemas ypač šviečiant žmonės apie tai kaip mikro plastikas grįžta į mūsų maitinimosi grandinę.

Panašu, kad ir mūsų ateitis yra panaši kaip šio kašaloto, kurio pilve buvo rasta net 6 kg plastiko!

 

https://www.15min.lt/video/siaubingas-radinys-i-kranta-isplauto-negyvo-kasaloto-skrandyje-6-kg-plastiko-148916

 

Kiekvienas turime pradėti nuo savęs ir turbūt mažiausiai ką per šią savaitę galime padaryti:

  • Įsidėti į savo krepšius maišelių iš namų, kad nereikėtų naujų imti perkant produktus parduotuvėse;
  • Susilaikyti nuo vienkartinių kavos puodelių naudojimo, tenkinant savo greitą poreikį.

Prekybos centre galime rasti sąžiningos prekybos produktų!

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos septintokai ir aštuntokai RIMI parduotuvėje ištyrinėjo kokie produktai atkeliauja iš kavos regiono – aplink pusiaują esančios klimato juostos taip mėgstamos daugybės vaisių ir riešutų. Daugybę šių produktų augina privatūs ūkiai iš kurių produkcija vėliau superkama. Lietuvoje daugiausiai suvartojama kavos, kakavos ir bananų, atkeliaujančių iš šio regiono. Deja, dėl skurdžios šių šalių socioekonominės padėties, švietimo paslaugų trūkumo ir negailestingos rinkos diktuojamų sąlygų, dauguma privačių ūkių gauna nepaprastai mažą atlygį, o plantacijų darbininkai neretai išnaudojami, kaip ir jų vaikai. Taip sukuriamas uždaras ratas – vaikai, kurie negali mokytis, tampa priklausomi nuo vietos pramonės ar konkretaus darbdavio, kuris gali diktuoti ir užmokesčio sąlygas.

Siekiant suvaldyti šią situaciją ir padėti šio regiono gyventojams užsitikrinti sąžiningas darbo ir gyvenimo sąlygas, produkcija, kurios kilmė besivystančio pasaulio šalys žymima specialiais ženkleliais: Rainforest Alliance, Fairtrade, Cocoa life, Fair for life ir kt. Moksleiviai surado kakavą, kavą, šokolado, juodųjų pipirų, cukraus bei kitų žymėtų produktų ir sužinojo, jog nors kartais perkant žymėtą produkciją jau galime prisidėti prie sąžiningesnio pasaulio. Ačiū RIMI už sąžiningos prekybos su besivystančio pasaulio šalimis palaikymą, sklaidą ir saldžias vaišes moksleiviams!

45558446_409401889595950_7000606936529895424_n   45657531_2203228799948846_7367826245200904192_n

45571193_224933701784725_2799411373740654592_n

 

Gyvenu visai kitame pasaulyje nei gimiau-išnyko 60 proc. gyvūnų!!!!

Neries Parke Litdea 2018-07-25 Lenda po medžiu  Nuo 1970 metų žmonija sugebėjo išnaikinti net 60 proc. visų pasaulio žinduolių, paukščių, roplių ir žuvų. Dėl to aplinkos apsaugos ekspertai įspėja, kad laukinės gamtos naikinimas netrukus pradės kelti grėsmę ir pačiai žmonijai. Naujoji ataskaita, kurioje įvertinta žmonių vykdomas laukinės gamtos naikinimas, buvo sudaryta aplinkos apsaugos organizacijos WWF (Pasaulio Gamtos Fondas), prie ataskaitos prisidėjo 59 mokslininkai iš visų pasaulio kampelių. Jie nustatė, kad milžiniškas ir vis dar augantis maisto bei išteklių vartojimas, kurį vykdo viso pasaulio populiacija, naikina gyvybės tinklą, kuris kūrėsi milijardus metų. O nuo šio tvirtumo priklauso viskas, kas reikalinga žmonijos išgyvenimui: švarus oras, vanduo ir visa kita.

„WWF International“ generalinis direktorius Marco Lambertini sakė, kad fundamentali problema yra vartojimas. „Daugiau nebegalime ignoruoti mūsų netvaraus gamybos modelio ir švaistūniško gyvenimo būdo“, – sakė jis.

Kiti neseniai atlikti tyrimai parodė, kad žmonės nuo pat civilizacijos pradžios jau sunaikino 83 proc. visų žinduolių ir pusę planetos augalų augalų rūšių ir netgi jeigu ši naikinamoji veikla liautųsi tučtuojau, prireiktų 5–7 mln. metų, kad natūralios gamtos būklė grįžtų iki pirmykštės.

“Jeigu išnyktų 60 proc. žmonių populiacijos tai būtų ekvivalentiška visiškam Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Afrikos, Europos, Kinijos ir Okeanijos ištuštėjimui. Štai kokiu mastu prisidirbome. Tai yra kur kas rimčiau nei šiaip gamtos stebuklų netekimas, nors jau ir tai būtų labai liūdna. Tai yra pavojaus žmonijos ateičiai kėlimas. Gamta nėra kažkas, ką „malonu būtų turėti“ – tai yra mūsų gyvybės palaikymo sistema“, – sakė WWF mokslo ir aplinkos apsaugos vadovas Mike’as Barrettas.
Neries Parke Litdea 2018-07-25(1)Rūšių nykimo kiekybiniam vertinimui panaudotas „Gyvosios planetos indeksas“, kurį WWF užsakymu sukūrė Londono Zoologijos bendruomenė, pagrįstas duomenimis apie 16 704 žinduolių, paukščių, žuvų, roplių ir amfibijų populiacijas, priklausančias 4000 rūšių. Nustatyta, kad tarp 1970 ir 2014 metų (vėlesnių duomenų mokslininkai dar neturi) populiacijų dydžiai sumažėjo vidutiniškai 60 procentų.
Pagrindinė laukinės gamtos nykimo priežastis yra natūralių buveinių naikinimas – didžioji dalis šių buveinių tampa dirbamais laukais. Dabar trys ketvirčiai viso Žemės sausumos ploto yra stipriai paveikti žmogaus veiklos. Antra didžiausia priežastis – žudymas prasimaitinimo tikslais: norint prasimaitinti šiuo metu vyksta net 300 žinduolių rūšių visiškas išnaikinimas, o žvejybos mastai yra smarkiai netvarūs, daugiau nei pusė žuvingų jūrų regionų yra išnaudojami pramoninei žvejybai.

Neries Parke Litdea 2018-08-15 Ežero tvarkymasReikšmingas veiksnys yra ir cheminė tarša: pusė pasaulio orkų yra pasmerktos žūti dėl apsinuodijimo polichlorintais bifenilais. Pasaulinė prekyba po visus planetos kampelius paskleidžia invazines rūšis bei ligas, dėl to amfibijas naikina grybelinės infekcijos, kurias, kaip manoma, padėjo išplatinti naminių gyvūnėlių parduotuvės. Labiausiai gamta nukentėjo Pietų ir Centrinėje Amerikoje – ten stuburinių populiacijos sumažėjo net 89 procentais – daugiausia įtakos tam turėjo kadaise itin didele laukinių rūšių įvairove pasižymėjusių atogrąžų miškų kirtimas. Tropinėse savanose kas du mėnesius iškertamas miško plotas, prilygstantis Londonui su priemiesčiais, tvirtina M.Barrettas. „Tai yra klasikinis pavyzdys, kuomet rūšių nykimas yra mūsų pačių vartojimo pasekmė, nes miškų kirtimas vykdomas dėl nuolat augančių sojos pupelių auginimo mastų, o šios pupelės yra eksportuojamos į įvairiausias šalis, taip pat Jungtinę Karalystę, kiaulėms ir vištoms šerti.“ Jungtinėje Karalystėje laukinės gamtos jau ir taip beveik nelikę – 2016 metų klasifikacijoje pagal laukinės gamtos turtingumą ši šalis buvo 189 pozicijoje iš 218 valstybių.

Neries Parke Litdea 2018-07-25Labiausiai pasaulyje kenčiančios natūralios buveinės yra upės ir ežerai: vandens telkiniuose populiacijos sumažėjo net 83 procentais – taip yra dėl nepasotinamo žemės ūkio apetito ir nesuskaičiuojamų užtvankų. „Čia vėlgi stebimas tiesioginis ryšys tarp mitybos sistemos ir laukinės gamtos naikinimo“, – sakė M.Barrettas. Anot jo, vienas iš esminių elementų, galinčių leisti pasukti naikinimo tendenciją priešinga kryptimi, būtų mažesnė mėsos dalis dietoje.

 

2020 metais pasaulio valstybių atstovai susitiks Jungtinių Tautų suvažiavime biologinės įvairovės problemoms spręsti – tikimasi, kad tuomet bus pasirašyti nauji įsipareigojimai dėl gamtos apsaugos.

Kita WWF vadovė, Tanya Steele, sakė: „Esame pirma karta, kuri žino, kad naikiname savo planetą, ir paskutinė, kuri turi galimybę tai pakeisti.“

Paruošta pagal 15min.lt straipsnį: “Mažiau nei per 50 metų žmonės išnaikino 60 procentų visų gyvūnų” (Publikuota: 2018 spalio 30d.)

 

 

 

Litdea “Sąžiningos Prekybos draugų” sertifikavimo iniciatyva juda

Zenklas LietuviskasDžiugu, kad po truputi ir Lietuvoje įgauna pagreitį Estų, Latvių bei Lietuvių darnaus vystymosi organizacijų iniciatyva dėl “Sąžiningos prekybos draugų” sertifikavimo:

Čia Litdea inicijuotą idėją skleidžia mass media:

  1. “Socialinę misiją vykdantis salotų baras „Mano guru“  ….. Rugsėjo pabaigoje pirmasis Lietuvoje gavo „Sąžiningos prekybos draugų“ sertifikatą.

Litdea pasirašė su SADM sutartį ir NVO kviečia naudotis supervizijų bei mokymų pasiūlymais

Džiaugiamės, kad asociacija Litdea prisideda prie NVO instituto stiprinimo!!!

Projekto “Kokybė slypi proceso organizavimo detalėse” (finansavimas iš Nacionalinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų finansavimo 2018 metais) rėmuose nevyriausybinėms organizacijoms siūlo šias ugdymosi galimybes:

1. Vidinius organizacijų mokymus (individualius konkrečiai organizacijai) kaip tęstinai

             organizacijoje dirbti su savanoriais (pritraukti, paruošti palydėti, motyvuoti…)

2. NVO vadovaujančio lygmens darbuotojų individualias supervizijas

3. NVO komandines supervizijas

4. Reikalingų kompetencijų dalyvauti priimant viešojo valdymo sprendimus mokymus

5. Savivaldybių ir NVO bendradarbiavimo seminarus

Susidomėjusieji gali kreipti į Asociaciją Litdea:

Tel. 865502233 arba E-paštu: tomasduku@gmail.com

Tomas Kurapkaitis

„Mano Guru“ tampa pirmąja „Sąžiningos prekybos draugai“ kavine Lietuvoje

Zenklas Lietuviskas

Simboliška, kad šiandien,Tarptautinę socialinio darbo dieną, atverčiame naują socialinio darbo sritį Lietuvoje.

Šiandien Mano Guru“ kavinė, kurioje nuo 2004 m. yra vykdoma priklausomų asmenų, baigusių reabilitacijos programas ir asmenų, išėjusių iš įkalinimo įstaigų, socialinė integracija į darbo rinką ir visuomenę. Prisiima dar vieną misiją- po truputį tapti atvira Pasaulio iššūkiams kavine, kurioje visada bus galima pasivaišinti sąžiningai tiek gamtos, tiek mažiau galimybių turinčių asmenų atžvilgiu užauginta kava. “MANO GURU” tampa pirmąja „Sąžiningos Prekybos draugai“ (Fair trade friends) iniciatyva Lietuvoje. Šiuo kokybės ženklu jau gali pasidžiaugti apie 30 iniciatyvų Latvijoje ir Estijoje. Labai džiaugiamės šiuo kavinės ir Litdea bendrų pastangų kurti teisingesnį pasaulį rezultatu. Tikimės, kad ši iniciatyva turės tęstinį ilgalaikį poveikį ne tik šviečiant lietuvius Darnaus Vystymosi temomis, bet ir realiai keičiant mažiau galimybių turinčių šeimos ar kooperatyvų ūkių darbuotojų  padėtį Lotynų Amerikoje

Daugiau apie „Sąžiningos prekybos draugai“ iniciatyvą: http://www.litdea.eu/tapkite-fair-trade-draugais/

DIENA BE AUTOMOBILIO KVIEČIA MUS PAUZELEI

car-free-dayŠiandien viso pasaulio žmonės savo veiksmu prisideda prie CO2 emisijos mažinimo pasirinkdami keliauti ne automobiliu, bet rinkdamiesi viešą transportą, ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar kitomis aplinkai draugiškomis priemonėmis.

Sakysite eilinė diena, išnykstanti tarp eilės kitų pasaulio minimų dienų? Drįsčiau abejoti. Transporto priemonės išmeta apie 25 proc. pasaulio anglies dvideginio, kuris mažina ozono sluoksnį. Dėl pastarosios priežasties,- kyla žemės temperatūra, tirpsta ledynai, didėja gamtos stichijų, kas įtakoja ne tik nepatogumus susijusius su derliaus sunaikinimu ar potvynyje/vėjo gūsyje sunaikintu namu. Dėl stichinių gamtos reiškinių žmonės netenka vaikų, kaimynų artimųjų. Galbūt asmeniškai dar nesate to patyrę, bet visai realu, kad savo gyvenime tą išgyvensime.

Gražu, kad šią dieną Vilniaus savivaldybė dovanoja miestiečiams nemokamą viešąjį transportą, ar ne vienas asmuo pasirenka vykimui į tikslo vietą sau neįprastą mobilumo būdą. Tokios dienos,- tai galimybė mūsų gyvenimuose padaryti pauzelę. Pauzelę, kuri leidžia apsidaryti aplink ir žvilgtelėti KURIA KRYPTIMI norime keliauti toliau.

Asociaciacija LITDEA visada rėmė ir rems bet kokią mažą iniciatyvą, kuri prisideda prie darnesnio santykio su Kūrinija ir kviečia visu jau šį ketvirtadienį (09.27) DVIRAČIU ar PESČIOMIS atkeliauti į “MANO GURU” kavinukę. Ten ragausime Fair Trade kavos ir klausysimės realių istorijų, kaip žmonės dėl klimato kaitos, dėl kelis metus neiškrintančio lietaus tiesiogine prasme palikti savo namus ir ieškotis prieglobsčio kitur…… gal ir Lietuvoje.

12 Litdea savanorių tvarkė Neries Regioninį parką

unnamed“Elen MacArthur Foundation“ atliktas tyrimas, pristatytas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume, nustatė, kad iki 2050 metų visi vandenynai bus taip užteršti plastiku, kad plastiko juose bus daugiau nei žuvų.Tik 5 proc. plastiko perdirbama, o 95 proc. plastikinių pakelių tampa šiukšlėmis. 40 proc. plastiko pasilieka žemėje, trečdalis – į vandenynus. Vidutiniškai kiekvieną minutę į vandenynus suverčiamas vienas sunkvežimis šiukšlių.(Šaltinis: iflscience.com) Šalia kitų pasekmių tai reiškia, kad daug delfinų, pingvinų ir kitų jūros faunos atstovų tiesiog miršta prariję plastikinį maišelį ar kitą šiukšlę vietoje įprasto jūros gyvio, kuriuo jie paprastai minta.

Litdea bendruomenei yra skausmingas toks aplinkos teršimas. Mes 20627010_10210120659348122_204253066908827270_opasisakome už atsakingą vartojimą ir kviečiame žmones savo kasdienybėse įgyvendinti kiek įmanoma daugiau “Zero waste” idėjų.

Siekdami, kad neliktume tik kalbų lygyje, rugsėjo 15 dieną subūrėme 12 jaunuolių komandą, kuri solidarizuodamasi su 5 proc. pasaulio gyventojų įsijungė į tarptautinę World Clean Up Day akciją. Keliavome į Neries Regioninį parką, kur miškuose surinkome per 4 maišus įvairių ilgą laiką neyrančių atliekų. Pastebėtina, kad daugiausia buvo plastikinių pakuočių liekanų, neatsakingai paliktų gamta besigrožėjusių praeivių.

 

Litdea su jaunimu iš 4 šalių gilinasi į Darnaus Vystymosi Tikslų subtilybes

Erasmus+ Asociacija Litdea kartu su partneriais iš Portugalijos, Ispanijos ir Rumunijos rugpjūčio 12-19 dienomis vykdo ES remiamą jaunimo mainų projektą “Synergy for Renewal”.

Jo esmė,-32 jaunų žmonių iš skirtingų kraštų gilinimasis į DVT tikslais iškeliamus iššūkius ir kaip šie aspektai įtakoja jaunų žmonių gyvenimo kokybę. Tikimės, kad mainų metu dalyviai įgis šias kompetencijas:

-Kaip taikyti DVT savo kasdienio elgesio pasirinkimuose;

-kompeDVTtenciją atpažinti savo giluminius poreikius ir kritiškai žvelgti į aplinkos (produktų marketingo) formuojamas madas;

-kompetenciją imtis atsakomybės (paliekant savo saugumo zoną) bei būti atviram tęstiniam ugdymuisi;
-įgūdžius, kaip savo kasdienybę paversti “žaliasne” (eko-friendly)

Taip pat tikimės, kad po projekto partneriai:

-įsidiegs “žalio ofiso” standartus;

-naudos daugiau Fair Trade produktų;

-toliau dirbs su DVT edukacijomis.

NUO 2018 M. RUGPJŪČIO PRADŽIOS NAUDOJAME GAMTOS RESURSUS ATEITIES KARTŲ SĄSKAITA

Nesibaigiant karščiams bei kitiems gamtos kataklizmams pasaulyje, tarptautinė nepelno organizacija „Global Footprint Network“ atkreipia dėmesį, kad iki  rugpjūčio 1 dienos žmonija jau yra išeikvojus visus atsikuriančius 2018 metų planetos resursus. Tai reiškia,- kad nuo rugpjūčio 2 dienos jau eikvojame per tūkstantmečius sukauptus Žemės resursus. Yra  skaičiuojami įtaką darantys veiksniai kiek gamta per metus gali absorbuoti anglies dioksido, išauginti maisto bei kitų natūralių resursų ir nustatoma, kad per metus išeikvojame tiek resursų, kiek planeta gali atstatyti tik per 1,7 metus.

Lietuva pagal gamtos resursų vartojimo lygį paprastai priskiriama prie tų šalių, kuriose metiniai  atsikuriantys resursai sueikvojami birželio-liepos mėnesiais. Tačiau tendencija neramina, nes kasmet vartojame vis daugiau ir jei visas pasaulis gyventų kaip lietuviai,- kasmet reiktų dviejų Žemės planetų, kad žmonija gyvuotų. Galėtume pasiguosti tik tuo, jog pagal Pasaulio gamtos fondą (angl. World Wildlife Fund)

Kaip šalys naudoja žemės resursus2018 2017 m. ataskaitos duomenis, jei visi vartotų kaip JAV, kasmet mums reiktų bent 5 Žemės planetų resursų, kad būtų patenkinti mūsų vartojimo norai.Datos iki kurių atskiros šalys išnaudoja atsistatančius žemės resursus,- paruošta pagal„Global Footprint Network“

 

 

Data, kai žmonija išnaudoja atsikuriančius planetos resursus ,- paruošta pagal„Global Footprint Network“

 

Bėgant metams kasmetinių atsistatančių resursų išnaudojimo diena ateina vis anksčiau ir anksčiau. Dar 1970 žmonija neišnaudodavo gamtos išteklių daugiau nei Žemė galėdavo atnaujinti per vienerius metus. Tačiau nuo 1997 metų, mūsų šalyje galima vadinti nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laiko, žemės išteklių pereikvojimo diena atkelta į Spalio mėnesio pradžią, o pastaruoju metu net į rugpjūčio pradžią. Tai reiškia, jog žemės ištekliai nebeatsinaujina per metus laiko, o naudojami į skolą.

 

Kaip naudojam žemės resursus pagal metus

Geroji žinia yra – nuo 2011 m, pasauliui smarkiai diskutuojant apie klimato kaitą ir investuojant į atsinaujinančią energetiką, žemės išteklių pereikvojimo data taip sparčiai nesistumia ankstyn, nors pasaulio žmonių populiacija  didėja. Tai padrąsinantis ženklas, kad mes galime pakeisti žemės išteklių pereikvojimo tendencijas.

3 dalykai, siūlomi asociacijos Litdea, kad atsinaujinančių Žemės resursų išnaudojimo data būtų pastumta atgal

  1. Stengtis mažinti asmeninį sugeneruojamą anglies dioksido (CO2) kiekį

Daugiau nei ketvirtadalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų pagal EPA kyla iš transporto. Taigi automobilio pakeitimas kelionei į darbą į dviratį ar paspirtuką ženklai pagerintų situaciją. Aišku, jei šios priemonės jums per didelis iššūkis,- viešasis transportas ar vykimas į darbą su Jūsų kolegomis viename automobilyje gali prisidėti prie Jūsų CO2  emisijos sumažinimo mažiausiai dvigubai.

Jūsų CO2 suvartojamą kiekį taip pat labai sumažintumėte jei rinktumėtės vartoti Lietuvoje pagamintus, o ne atvežtinius maisto produktus. Dar efektyviau šiuo aspektu gyventumėte,- jei susidraugautumėte su netoliese esančiu ūkininku ir sutartumėte būdą kaip produktus galėtumėte pirkti iš jo.

  1. Praktikuoti šiukšlių negaminimo judėjimo („Zero Waste“) mintis:
  • Įsigyti daugkartinį kavos puodelį ir prašyti kavą padaryti jame;
  • Einant į parduotuvę pasiimti iš namų maišelius ir daugkartinius indus sveriamiems produktams, kad nereiktų naudoti naujų, vėliau išmetamų;
  • Pirkti tik tiek, kiek planavote ir nepasimauti ant marketinginių akcijų „du už vieno kainą“ kabliukų;
  • Spausdinti dokumentus ant abiejų pusių, jei neišeina jų nespausdinti;
  • Susirasti artimiausią „Zero Waste“ („ nulis šiukšlinimo“) idėjomis grįstą parduotuvę ir apsipirkti joje.
  1. Valgyti mažiau mėsos ir daugiau daržovių:

Pagal Jungtinių Tautų skaičiavimus, gyvulininkystės pramonė naudoja daugiau nei bet kas kitas planetos paviršiaus ir sukuria daugiau nei 14,5% žmonijos CO2 dujų emisijos. Taigi vartojamo mėsos kiekio sumažinimas būtų puikus žingsnis. Neprivalote vadovautis šūkiu viskas arba nieko, bet galite pradėti nuo Pirmadienių be mėsos ar pasidomėjimo vegetariniais receptais.

Parengė, Tomas Kurapkaitis

darnaus vystymosi asociacijos LITDEA vadovas

.