POZICIJA

2023 m. rugsėjį vyksiantis Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikimas darnaus vystymosi klausimais yra Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. vidurys. Čia valstybių ir vyriausybių vadovai įvertins, kaip įgyvendinami darnaus vystymosi tikslai (DVT)[1]. Pasiekimai blogi:

 

828 milijonai žmonių kenčia nuo nuolatinio bado. Didelis maisto stygius paveikia 258 milijonus žmonių. 2021 m. pabaigoje maždaug 659 milijonai žmonių gyveno žemiau skurdo ribos – 2 € per dieną. Maždaug du milijardai žmonių dirba mažų garantijų, oficialiai neįdarbinti. Dar 570 milijonų žmonių yra smulkūs ūkininkai. Jų pajamos ant skurdo ribos arba žemiau, smarkiai mažėja dėl aukštų pagrindinių maisto produktų kainų ir klimato kaitos poveikio jų derliui. Socialinės apsaugos sistemos apima mažiau nei pusę pasaulio gyventojų. Daugiau nei keturi milijardai žmonių neturi jokios socialinės apsaugos.

 

Koronos pandemijos, Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ir klimato kaitos padariniai dar labiau pagilino socialinę ir ekonominę nelygybę visame pasaulyje. Pažanga, padaryta įgyvendinant DVT, įstrigo ar net visiškai sustojo. Vystymosi stygių labiausiai jaučia pažeidžiamos grupės, moterys ir vaikai, taip pat vyresnio amžiaus žmonės bei neįgalieji.

 

Jie dažnai kenčia nuo maisto stygiaus, o susirgus šeima turi išleisti daug pinigų gydymuisi, dėl kurių jie dar labiau nuskursta. Lyčių ir kartų lygybė, taip pat pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių įtrauktis yra itin svarbūs veiksniai siekiant pasaulinių vystymosi tikslų.

Tuo pat metu daugelyje šalių trūksta pinigų, kad suteiktų savo piliečiams pagrindines socialines ir sveikatos paslaugas. Tuo tarpu 64 procentai, arba 136 globalių Pietų šalys, yra kritiškai įsiskolinusios. Ypač kenčia Lotynų Amerikos ir į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos regionų šalys.

 

Nevykęs Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas susijęs ne tik su koronaviruso pandemijos ar Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą pasekmėmis. Jau prieš šiuos įvykius pasauliniai tikslai buvo įgyvendinami vangiai. Norint net priartėti prie tikslų įgyvendinimo, reikia politinės valios, ambicijų ir atitinkamo finansavimo.

 

DVT galima pasiekti tik tarptautiniu solidarumu.

 

Nacionalinės tvarumo strategijos gali padėti įgyvendinti DVT. Naudodamos tikslines priemones, jos gali padėti siekti DVT. Kad rodikliai pasiektų nuo skurstančius žmones, taip pat pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, jie turi būti orientuoti į paveiktas socialines grupes DVT turi atsižvelgti į lyčių aspektą ir grindžiami turi būti žmogaus teisėmis. Ypač svarbios tarptautinės finansų politikos reformos. Galų gale, skolos, vengimas mokėti mokesčius apriboja politinių veiksmų galimybes ir atnaujina socialinę nelygybę.

 

Tarptautinis solidarumas yra būtinas. Turi būti laikomasi oficialios paramos vystymuisi (OPV) įsipareigojimų. Tai taikoma finansavimui pagrindinių socialinių paslaugų, tokių kaip socialinė ir visuotinė sveikatos apsauga. Jos turi pasiekti pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes. Be to, daugiašalė sistema turi būti reformuota taip, kad padėtų valstybėms spręsti pasaulinius uždavinius, susijusius su Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimu.

 

Todėl raginame Vokietijos vyriausybę aukščiausiojo lygio susitikime DVT klausimais ir imantis tolesnių veiksmų įsipareigoti užtikrinti, kad iki 2025 m. būtų parengtos ir įgyvendintos šios priemonės:

 

• Esminė tarptautinės finansų sistemos reforma, įskaitant:

▪ tarptautinis skolos sumažinimo mechanizmas, apimantis privačius ir institucinius kreditorius, ir

▪ JT mokesčių konvencija, kuria nustatomas pasaulinis mokesčių teisingumas ir užtikrinama, kad (tarptautinės) nacionalinės korporacijos mokėtų mokesčius šaliai, kurioje gauna pelną.

• Stiprinti vystomojo bendradarbiavimo finansavimą tokiose srityse kaip aprūpinimas maistu, socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugos:

 

▪ 0,7[2] procento bendrųjų nacionalinių pajamų skiriama oficialiai paramai vystymuisi ir 0,2 procento šių pajamų skiriama skurdžiausioms šalims.

▪ plataus užmojo finansiniai įsipareigojimai, turintys signalinį poveikį tarptautiniam socialinės apsaugos finansavimo mechanizmui.

▪ OPV išmokų reikalavimo pagrindo perskaičiavimas siekiant remti įtraukias sveikatos priežiūros sistemas.

• Holistinių ir integruotų požiūrių kūrimas ir įgyvendinimas suderintas su veiklomis aprūpinimo maistu, sveikatos ir klimato srityse, kad būtų pagerintas pasaulinis aprūpinimas maistu ir gydymas bei užtikrintos žmogaus teisės į maistą ir sveikatą. Taikytini metodai turi:

▪ sukurti tvarias, klimato kaitos poveikiui atsparias vietos ar regionines maisto sistemas, kurios būtų naudingos tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl bado ir mitybos trūkumo, ir

▪ prisidėti prie kokybinio mitybos pagerėjimo, ypač per pirmąjį tūkstantį dienų po gimimo, ir

▪ laikytis holistinio požiūrio į žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikatą, pavyzdžiui, taikant tokius metodus kaip „viena sveikata“ arba „planetos sveikata“, ir

▪ užtikrinti didesnę humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo integraciją, kaip tai daroma nelaimių rizikos mažinimo ar išankstinių humanitarinių veiksmų atveju.

• Laikantis lyčių lygybės užsienio ir vystymosi politikos dvasios, lyčių aspekto integravimas, taip pat pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių įtraukimas turi būti įgyvendinami visose Vokietijos vyriausybės veiklos srityse. Įstatymai ir priemonės, kurie trukdo arba užkerta kelią teisinei lyčių lygybei, pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, taip pat vaikams, jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms, turi būti panaikinti ir pakeisti taip, kad būtų užtikrinta jų lygybė.
• Visų JT valstybių narių nacionalinių tvarumo strategijų rengimas ir įgyvendinimas. Tam reikia sukurti patikimas duomenų bazes įrodymais pagrįstai politikai, jei reikia, su tarptautine parama, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.
• Daugiašalės sistemos, ypač JT, stiprinimas. Tai apima esminę JT reformą, susijusią su jos valdymu ir funkcijomis, taip pat visapusiško pilietinės visuomenės veikėjų dalyvavimo ir didesnio skaidrumo mechanizmus.

Vokietijos vystymosi ir humanitarinės pagalbos NVO asociacija (VENRO)

 

DVT ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE

Pagrindinis dokumentas tai Lietuvos nacionalinė darnaus vystymosi strategija priimta dar 2003 metais, tik atnaujinta 2011 m. Nacionalinės DVT 2030 darbotvarkės kaip atskiro dokumento Lietuva neturi. Už DVT 2030 įgyvendinimą nacionaliniu lygiu atsakingos visos ministerijos pagal kompetenciją, pagrindinės koordinuojančios institucijos yra Aplinkos ministerija, o Užsienio reikalų ministerija koordinuoja Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimą vystomojo bendradarbiavimo aspektu.

Aplinkos ministerija parengė dvi ataskaitas: 2018 m. ir 2023. https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/darnus-vystymasis/darnus-vystymasis-ir-lietuva/jt-darbotvarkes-2030-igyvendinimo-lietuvoje-ataskaitos

Vystomajam bendradarbiavimui ataskaitoje skirtas 17 DVT tikslas: stiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Lietuvos oficiali parama vystymuisi netikėtai išaugo. 2022 m. keturiasdešimt procentų visos Lietuvos OPV buvo skirta Ukrainai – pernai Ukrainai Lietuva suteikė paramos (VB, humanitarinė ir finansinė pagalba), kurios vertė siekė daugiau kaip 47 mln. €, dar daugiau nei 43 mln. buvo skirta teikti paramą į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos, taigi iš viso Ukrainai Lietuva skyrė 90 mln. €. Lietuvos oficiali parama vystymuisi 2022 m. iš viso 231,4 mln. €.

Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas lieka užsienio politikos įrankiu, ne politika dėl jos pačios, o susirūpinimas reiškiamas visų pirma ekonomine ir politine grąža Lietuvai bei Lietuvos įvaizdžiu, ne realiais rezultatais ir pokyčiais prisidedant prie pokyčių neturtingų žmonių gyvenime neturtingose pasaulio šalyse. Vystomojo bendradarbiavimo švietimas Lietuvoje apsiriboja visuomenės informacija akcentuojant, pvz., atskirų organizacijų pavienių projektų sėkmės istorijas. Lietuviai apie vystomąjį bendradarbiavimą mokytis gali tik iš užsienio šalyse parengtų mokymosi priemonių, kaip antai, filmų, knygų, tyrimų ir pan. Nenuostabu, kad lietuvių parama nacionalinei vystomojo bendradarbiavimo politikai smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.

Vokietijos vystymosi ir humanitarinės pagalbos NVO asociacija (VENRO)

 

Parengė Julius Norvila

[1] 2015 m. rugsėjo 25–27 d. Niujorke (JAV) vykusiame aukšto lygio susitikime, valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų”.

[2] Lietuvos įsipareigojimas šiuo atveju yra 0,33 proc., du kartus mažiau nei Vokietijos.

 Su vasara ateina ir asociacijos Litdea  savanorių “kartos” ugdymosi ciklo vaisių subrandinimo metas. Jauni asmenys iš Ukrainos, Azerbaidžano, Armenijos, Sakartvelo pradėję savo ugdymosi per savanorystę kelionę rudenį, po truputi grįžta į savo gimtines. Šiemet net penkis ilgalaikius savanorius priiėme iš karo krečiamos Ukrainos. Julia su Daria augo kartu su KOLPINGO draugijos vaikias ir kolegomis; Polina su Valerija vaikus džiugino dėmesiu Melkio mokykloje.

Kalbantis su savanoriais vis iš naujo suprantame kaip svarbu kartais leistis būti sutiktam ir palydėtam nepažįstamojo zuikio į paslaptingąjį urvą, kaip tai padarė ir žymioji Alisa iš stebuklų šalies.

Savanoriai dalinasi, kaip jiems buvo svarbu patirti bendravimo gylius su kitais savanoriais, kai jie turėjo pakankamai lėto laiko.

Polina, stipriai buvo sukrėsta savo draugų žūčių fronte, tačiau įvardino kaip dovaną turėti galimybę išbūti su su tais sunkiais jausmais lydimam mentorių. Ji dalinosi, kad jai buvo labai svarbu nepabėgti nuo šių išgyvenimu, bet giliai išgyventi čia ir dabar akimirkas brandinant savo vidines ir vertybines laikysenas gyvenime.

Kiti savanoriai  džiaugėsi, kad  per susitikimus su lietuviais atpažino labai daug gylių apie savo šeimos bei kultūros stiprybes ir ribotumus. Mūsų visuomenė jiems tapo veidrodžiu atrasti tai, ko jie anksčiau nevertino, nors turėjo.

Taip norisi džiaugtis ir per tuos metus subrandintais savanorių pasiryžimais gyvenime.

Turėjome pasidalinimų, apie norus ir toliau savo visuomenėse būti proaktyviais jų kūrėjais, o ne pasyviais “vartotojais”. Girdėjome ir nusiteikimų ir toliau kasdienoje atrasti bent kelias minutes refleksijai, atrastų mažų aspektų įsivardinimui, pasidžiugimui per dieną gautomis patirtimis

Pirmasis tarptautinis Sąžiningos prekybos ženklas Lietuvos, Latvijos ir Estijos organizacijoms

Šių metų gegužės 13 d. visame pasaulyje buvo minima Sąžiningos prekybos diena. Baltijos šalyse ši diena paminėta pirmą kartą vietinėms organizacijoms įteikus „Fairtrade@Work“ ženklus. Tai tarptautinis pripažinimas įmonėms, organizacijoms ir apskritai komandoms, kurios savo kavos pertraukėlėms pasirinko Sąžiningos prekybos – „Fairtrade“ ženklu pažymėtą kavą. Siūlydami Sąžiningos prekybos kavą kolegoms ir lankytojams poilsio kambaryje, per susitikimus ir renginius, savo darbo vietose remiame smulkius kavos augintojus ir giname vaikų, darbuotojų ir žmogaus teises, skatiname aplinkos apsaugą, sąžiningą uždarbį ir etiškesnę prekybą visoje tiekimo grandinėje.

Ženklas įteikiamas kartą per metus – Tarptautinę sąžiningos prekybos dieną gegužės mėnesį, jį gali gauti įvairaus dydžio kolektyvai. 2023 m. Lietuvoje šis ženklas įteiktas globalaus švietimo ir vystomojo bendradarbiavimo tinklui „Litdea“ ir lietuviškajam Delfi.lt, Latvijoje – aplinkosaugos ir švietimo organizacijai „Zala Briviba“ („Žalioji laisvė“), o Estijoje – vystomojo bendradarbiavimo ir pasaulinio švietimo organizacijai „MTÜ Mondo“, personalo bendrovei „Manpower“, advokatų kontorai „Lindeberg“, gamtosauginio švietimo centrui „Tartu Loodusmaja“, naujosios muzikos ir miesto kultūros festivalio „Tallinn Music Week“ biurui ir  3 „Telia Eesti“ biurams. Visi gavusieji ženklą savo biuruose siūlo tik „Fairtrade“ ženklu pažymėtą kavą ir arbatą, cukrų, kakavą, saldumynus, vaisius, o stalą puošia Sąžiningos prekybos gėlėmis. Šiuose biuruose taip pat visada galima pasiskaityti lankstinukų apie sąžiningą prekybą.

 

„Darbuotojai, klientai ir partneriai vis dažniau iš organizacijų tikisi tvarumo ir atsakomybės. Tiek socialinis, tiek aplinkosauginis rūpestingumas yra naudingas įmonei ieškant darbuotojų ir verslo partnerių, o komandai suteikia pasitenkinimo darbu jausmą. Visame pasaulyje milijonai kavos puodelių išgeriama darbe, todėl tai turi didžiulę įtaką kuriant pokyčius“, – sako Jana Jesmin, „Fairtrade“ ryšių su klientais vadovė Baltijos šalyse.

Pereiti prie „Fairtrade“ kavos yra nedidelis, bet labai atsakingas žingsnis, ir tai neturėtų būti sudėtinga, nes „Fairtrade“ sertifikuota kava yra plačiai prieinama. 63 % „Fairtrade“ kavos yra ženklinama kaip ekologiška. Perkant kavą prasminga remti vietos ar regiono kavos gamintojus, kurie siūlo kavą iš Sąžiningos prekybos pupelių. Latvijoje ir Lietuvoje tokių vietinių kavos gamintojų kol kas nėra, o štai Estijos bendrovės „OA Coffee AS“ ir „Caffebo OÜ“ jau turi Sąžiningos prekybos sertifikatą. „Fairtrade“ kavą biurams Lietuvoje tiekia, pavyzdžiui, „Miko Koffee Service“ ir „Paulig“, siūlanti „PRO“ liniją. Sąžiningos prekybos produktą galima atpažinti iš skiriamojo ženklo ant pakuotės.

Baltijos šalyse „Fairtrade“ vadovauja Suomijos sąžiningos prekybos organizacija „Fairtrade Finland“. Suomijoje yra daugiau nei 250 darboviečių, turinčių „Fairtrade“ ženklą, o visame pasaulyje – jau beveik 2000. „Fairtrade“ yra pasaulyje žinomiausias ir patikimiausias tvarumo ir atskaitomybės ženklas bei sertifikavimo ir licencijavimo sistema, ypač remianti Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos smulkiuosius ūkius.

 

„2022 m. Lietuvoje surinkti 142 003 eurai „Fairtrade“ priemokų – tai geriausias rezultatas Baltijos šalyse. Priemoką gauna ūkininkai prie nustatytos pirkimo kainos, ją gali naudoti bendruomenės ir ūkio plėtrai. Pavyzdžiui, statomos mokyklos ir ligoninės, gerinami keliai ir vandentiekio sistemos, mokomi darbuotojai – visa veikla turi būti nukreipta į tai, kad ūkiai taptų palankesni aplinkai“, – pasakoja Jana Jesmin.

 

Gegužės 12 – 20 dienomis dalyvavau vienoje iš Erasmus+ mainų programų, YE „The global goal: Mental Wellbeing“[1]. Ši programa vyko nuostabiame Ispanijos mieste – Seutoje. Seuta yra Ispanijos autonominis miestas, esantis Viduržemio jūros krante Šiaurės Afrikoje ties Gibraltaro sąsiauriu. Dėka šios programos ne tik sužinojau apie šį žavingą miestą, istoriją, gamtos grožį, bet taip pat vietiniai supažindino su esamomis miesto problemomis, kurias, deja, gyventojams yra sunku išspręsti.

YE „The global goal: Mental Wellbeing“ jaunimo mainų tikslas buvo suburti jaunuolius  iš skirtingų septinių šalių (Ispanijos, Rumunijos, Šiaurės Makedonijos, Lenkijos, Italijos, Graikijos ir Lietuvos) ir supažinti su įvairiomis strategijomis, kaip palaikyti savo psichikos sveikatą. Šios programos  organizatoriai jaunuolius supažindino su šiuolaikinės visuomenės svarbiausiais elementais: verslumu, sportu ir sveiku maistu.

Dalyvaudama šioje programoje susipažinau su verslininkų vaidmeniu rinkoje. Diskutavome, kokį indelį turi tam tikri verslininkų pasirinkimai, su kokiomis problemomis susiduria šiuolaikiniai verslininkai. Be to aiškinomės, kokias geras puses turi vietinis verslas ir kaip reiktų ugdyti būtent šią verslo sritį.

Taip pat kalbėjom apie fizinio aktyvumo svarbą bei kokią reikšmę fizinis aktyvumas turi žmogaus gerovei. Teko kelių jaunuolių grupėje sukurti fizinio aktyvumo veiklą. Mano grupė nusprendė gilintis į jogos svarbą bei parodyti dalyviams, kad joga gali suteikti ne tik stiprią fizinę būklę, bet taip pat gali sustiprinti žmonių dvasinę būseną. Kitos jaunuolių grupės supažindino su meditacijos, šokio, savęs pažinimo svarbą, pratimais, patarimais, kurie buvo be galo naudingi kiekvienam.

Dėka šios programos ne tik susipažinau su be galo draugiškais ir maloniais kitų šalių jaunuoliais ar sužinojau apie skirtingas kultūras, jų skirtumus bei panašumus, bet taip likau su begaline patirtimi bei idėjomis, kaip ugdyti save bei kitus psichikos sveikatos temomis.  Noriu padėkoti YE „The global goal: Mental Wellbeing“ programos organizatoriams Ony, Ludo ir Damjan, kurie įdėjo be galo didelį indelį, kad viskas įvyktų ir būtų tobulą. Taip pat noriu padėkoti LITDEA asociacijai už suteiktą galimybę dalyvauti tokioje Erasmus+ mainų programoje.

 

 

Kartus vyno skonis

Lietuvoje, Pietų Afrikos vyno galima rasti ir įsigyti kiekvienoje gėrimų parduotuvėje. Tačiau mažai lietuvių įsivaizduoja, kaip atrodo vynuoges renkančių moterų darbo sąlygos. Kovoje už moterų teises jas remia projektas „Moterys ūkiuose“ (Women on Farms). Pasaulinės sąžiningos prekybos dienos – kuri minima kasmet antrąjį gegužės šeštadienį, 2023 m. gegužės 13 d. – proga pristatome šios NVO veiklą.

Prieš ir po apartheido

Įvairių vaisių, įskaitant vynuoges, ūkiai, iš kurių gaminami vynai, Pietų Afrikoje buvo įkurti jau seniai. Šalies su vergijos istorija bei vėlesne apartheido istorija, žmonių, kuriems priklausė kiti žmonės, palikuonys ir toliau valdė ūkius. Juodaodžių šalies gyventojų teisės buvo ribotos, įskaitant ir teisę į žemės nuosavybę. 4/5 žemės priklauso baltiesiems vyrams. Po ilgos pilietinės kovos su apartheidu, 1994 m. Pietų Afrikoje buvo atnaujinta konstitucija, pripažintos platesnės žmogaus teisės ir išplėsta demokratija.

Štai kodėl Žmogaus teisių organizacijos (Lawyers for Human Rights) teisininkai atliko tyrimą, kad išsiaiškintų, kurioms iš atskirties grupių gali prireikti ginti savo konstitucines savo teises. Viena iš jų buvo žmonės, dirbantys ūkiuose, nes iki šiol nebuvo taisyklių, reglamentuojančių savininkų ir žmonių, dirbančių vynuogynuose, santykius. Mažai buvo žinoma, kas ten vyksta, nes ūkiai buvo uždara aplinka, kurioje žemės šeimininkas primeta savo principus.

Renkant informaciją paaiškėjo, kad moterys yra labiausiai neapsaugotos ne tik nuo išnaudojimo, bet ir nuo kitų dalykų, pavyzdžiui, seksualinio smurto, ir būtent taip moterys daugiausia užsidirba pragyvenimui. 1996 m., siekiant paremti šias darbuotojas moteris, buvo įkurta nepriklausoma nevyriausybinė organizacija „Moterys ūkiuose“.

Akivaizdu, kad panaikinus Pietų Afrikoje apartheidą juodaodžių situacija šalyje ženkliai pagerėjo. Gyvename demokratinėje šalyje, turime konstituciją, kuri užtikrina asociacijų laisvę, profesines sąjungas bei nepriklausomą spaudą. Pietų Afrika yra išsivysčiusi ir gana turtinga šalis, ypač palyginus su kitomis Afrikos šalimis. Todėl gali būti sunku suprasti, kad dar daug ką reikia keisti, kad dar labai daug sunkiai dirbančių moterų skursta, – sako Colette Solomon, projekto „Moterys ūkiuose“ direktorė.

Toli gražu dar ne idealios sąlygos

Pietų Afrikoje minimalus atlyginimas yra 25 randai per valandą, tai yra mažiau nei 4 eurai. Vis dėlto, daug moterų negauna net ir taip jau mažo minimalaus darbo užmokesčio. Daug moterų negali užsidirbti tiek, kad užtektų pagrindiniam produktų krepšeliui parduotuvėje. Be to, dėl klimato kaitos darbas vynuogynuose tampa vis sunkesnis. Darbo daugiau ir jis sunkesnis, o atlyginimas – mažesnis.

Daugelis vynuogių ūkių neturi geriamojo vandens šulinių ir tualetų. Moterų apsauga nuo fizinio ir seksualinio smurto neveikia, o buities sąlygos primityvios. Dauguma ūkio darbuotojų šeimų gyvena apgriuvusiuose namuose, be elektros ir tekančio vandens.

O kur dar sveikatos paslaugų stygius. Iki poliklinikos reikia eiti pėsčiomis, o nuėjus ilgai laukti eilėje. Praktiškai nėra galimybių dirbti kitur nei vietos vynuogynas. Pietų Afrikoje nedarbas, priklausomai nuo regiono, svyruoja nuo 30 proc. iki 60 proc.

Vynuoges renkančių moterų darbo ir gyvenimo sąlygos išlieka sunkios, pokyčiai vyksta pernelyg lėtai. Bent jau pasikeitė nedarbo išmokų tvarka, kurios išmokomos ne derliaus nuėmimo, vynuogių skynimo metu. Vietos savivaldybės darbo departamentų atstovai atvyksta užregistruoti dirbančias moteris. Anksčiau jos pačios turėjo eiti per biurus kad užregistruotų pasikeitimus, kas užtrukdavo žymiai ilgiau, tuo pačiu vėluodavo ir išmokų išmokėjimas. Be to, minimalaus atlyginimo už darbą dydis buvo įrašytas į įstatymą.

– Tai, kad minimalus darbo užmokesti yra labai žemo lygio, per žemo, kad dirbanti moteris galėtų patenkinti svarbiausius savo ir vaikų poreikius, rodo, kad dabartinė šalies vyriausybė nesistengia. Vyriausybės ministrai prisibijo konfrontuoti su darbdaviais. Taip yra ir kitose srityse. Jei ūkių savininkai neišmoka darbuotojams atlyginimo, apie galima pranešti atitinkamoms valstybės institucijoms. Bet tai toli gražu ne visada ką nors keičia. Ne viskas, kas užrašyta darbo kodekse, yra vykdoma, o tai labiausiai liūdina – pripažįsta Colette Solomon.

Per daugelį metų projektas „Moterys ūkiuose“ įgijo Pietų Afrikos visuomenėje tvirtą poziciją. Tarp priimančiųjų vykdomuosius sprendimus tikriausiai nėra nė vieno, kuris nežinotų apie projektą. Organizacija stebi politikus, kurie mėgsta pasisakyti už vynuogynų darbuotojus ir byloti apie tai, kad ir jų močiutės dirbo ūkiuose, atseit ir jie patyrė gyvenimo vynuogyne kasdienybę. Bet žodžiai dažnai taip ir lieka tik žodžiai. Vis dėl to, konsultacijose dėl naujų darbo sąlygų ir užmokesčio reglamentavimo atsižvelgiama į NVO išsakytas pastabas ir rekomendacijas. „Moterys ūkiuose“ aktyvistės nėra paliktos veikti vienos pačios sau.

Moterų įgalinimas

Pagrindinė „Moterys ūkiuose“ organizacijos veiklos idėja yra įgalinti ūkiuose dirbančias moteris. „Moterys ūkiuose“ darbuotojos susitinka su vynuogynuose dirbančiomis moterimis ir pristato joms vyriausybės siūlomus pakeitimus ir perteikia darbuotojų žodžius valstybės institucijų pareigūnams ir politikams suprantamuose pareiškimuose ir tekstuose.

Tai neabejotinai didžiausias projekto „Moterys ūkiuose“ pasiekimas: šimtų, jei ne tūkstančių moterų asmeninis pasikeitimas. Jau daugelį metų jos kentė įvairias apribojimus, nepriteklius, su kuriais buvo susitaikę ir neturėjo drąsos kovoti už savo teises. Laikui bėgant vis daugiau moterų pasikeitė, išdrįso tikėtis ir ryžosi reikalauti.

Projektas „Moterys ūkiuose“ remia moteris įvairiais būdais. Kaip antai, organizuojant protestus ir streikus. 2012 m. įvyko didelis, dvylikos savaičių streikas, kuriuo buvo pasiekta smarkiai padidinti minimalus darbo užmokestį. Deja, ne visi reikalavimai buvo įvykdyti. Žemės savininkai ir profesinės sąjungos pasiekė susitarimą neatsižvelgdamos į moterų reikalavimus. Tai yra priežastis, kodėl moterys kritiškai vertina profesinių sąjungų veiklą. Vis dėlto, moterys turi palaikyti ryšius su profsąjungomis. Siekiant ką nors išspręsti per teismą, nevyriausybinė organizacija negali pateikti ieškinio, tik profesinės sąjungos.

Nuo 2012 m. protestai vyksta mažesniu mastu, ir nors Colette Solomon pripažįsta, kad norėtų, jog didysis streikas pasikartotų, ji iškart priduria, kad streiką iniciuoti turi pačios vynuogynų darbuotojos. Projektas „Moterys ūkiuose“ iš jų nieko nereikalauja nei nurodo, kaip kovoti už pokyčius.

Vietoj to projektas padeda moterims ten, kur gali – pavyzdžiui, steigiant bendruomenės sodus. Moterys, vynuogynų darbininkės, ypač išėję į pensiją, jei tik turi žemės sklypą šalia namų, stengiasi paversti jį daržu ir sodu. Taip jos išaugina daug gero maisto. Dalį derliaus galima parduoti, bet dažnai moterys dalinasi savo išaugintomis daržovėmis su tais, kurie stokoja maisto. Pagal principą, kad turintysis turi dalintis su stokojančiais.

Vis daugiau Pietų Afrikos moterų ryžtasi siekti savo teisių ir padėti viena kitai. Pamažu formuojasi save stiprinantis sąjūdis. Šalyje daugėja moterų, kuriuos įsitraukia ir sėkmingai sprendžia bendruomenės reikalus. Tai svarbiausia, nes moterys pačios geriausiai žino, ką ir kaip daryti. Pagal mūsų principą: Nedaryk moterims to, ką jos pačios gali padaryti dėl savęs, – daro išvadą Colette Solomon.

Publikuojamas tekstas buvo sukurtas “Oxfam Germany” organizuotos kelionės dėka vykdant projektą „Mūsų maistas. Mūsų ateitis“. Lenkijos partneris projekte yra fondas „Buy Responsibly“.

Tekstą sulietuvino Julius Norvila

12/04/2023 – Remiantis preliminariais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos EBPO (The Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD)) surinktais preliminariais duomenimis, oficialių paramos teikėjų užsienio pagalba 2022 m. išaugo iki visų laikų aukščiausio lygio – 194 milijardų EUR (pagal USD dolerio kursą 0,951), palyginti su 177 milijardais EUR 2021 m., dėl to, kad išsivysčiusios šalys pernai ženkliai padidino paramą (1) pabėgėlių priėmimui bei (2) pagalbai Ukrainai.

 

13,6 proc. realus padidėjimas yra vienas didžiausių kada nors EBPO Paramos vystymuisi komiteto (PVK) šalių narių[1] teikiamos oficialios paramos vystymuisi (OPV) padidėjimų ir ketvirtus metus iš eilės, kai OPV pasiekė naują rekordinį lygį.

 

Šį padidėjimą visų pirma lėmė smarkiai padidėjusios išlaidos pabėgėlių priėmimui šalyse donorėse iki 27,86 milijardo EUR, arba 14,4 % OPV, palyginti su 12,12 milijardo EUR 2021 m. Atmetus šias paramos teikėjų vidaus išlaidas pabėgėliams, 2022 m. OPV, palyginti su 2021 m., realiąja verte padidėjo 4,6 %.

Kitas veiksnys, lėmęs 2022 m. padidėjimą, buvo pagalbos Ukrainai šuolis po Rusijos invazijos (2022.02.24) ir tebesitęsiančios karinės agresijos. 2022 m. OPV Ukrainai sudarė 15,3 milijardo EUR – palyginti su vos 873 milijonų EUR 2021 m., įskaitant 1,7 milijardo EUR humanitarinės pagalbos. Nors 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, dvišalė OPV mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ) sumažėjo 0,7 proc., svarbu pažymėti, kad 2022 m. mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirta OPV realiąja verte padidėjo 9 proc., palyginti su 2019 m., t. y. paskutiniais metais prieš COVID pandemiją.

„COVID-19 pandemija ir Rusijos agresija prieš Ukrainą destabilizavo pasaulį, padidino pasaulinį badą ir ypač didelį skurdą, sužlugdydami dešimtmečius trukusią vystymosi pažangą besivystančiose šalyse, ypač skurdžiausiose šalyse“, – sakė EBPO generalinis sekretorius Mathiasas Cormannas. „Nenuostabu, kad šalys donorės skyrė daugiau lėšų pabėgėliams, bėgantiems nuo karo Ukrainoje, bei pagalbai Ukrainai. Svarbu tai, kad šalys donorės ketvirti metai iš eilės OPV skiria paramos daugiau nei kada nors anksčiau. Turime teikti paramą ne tik sudėtingomis dabartino meto aplinkybėms, bet ir toliau susitelkti ir spartinti pažangą siekdami ilgalaikių vystymosi tikslų, remiant visų pirma skurdžiausias pasaulio šalis.“

 

Bendra 2022 m. OPV suma sudaro 0,36 proc. PVK paramos teikėjų bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Nors šis santykis vis dar nesiekia JT tikslo – 0,7 proc. OPV ir BNP, vis dėlto, tai yra dagiausia per 40 metų, ypač padidėjo per 2022 m.

 

Penkios PVK šalys narės – Danija, Vokietija, Liuksemburgas, Norvegija ir Švedija – 2022 m. jau pasiekė ar net viršijo 0,7 % tikslą.

 

2022 m. OPV padidėjo 26 PVK šalyse, daugeliu atvejų dėl padidėjusios paramos teikėjų išlaidoms pabėgėliams (išlaidos padarytos pabėgėlius priimančioje šalyje), o keturiose šalyse sumažėjo. Labiausiai paramą didino Lenkija (+255,6 proc.), Čekija (+167,1 proc.), Airija (+125,1 proc.), Lietuva (+121,6 proc.), Slovėnija (+48,7 proc.) ir Austrija (+36,2 proc.).

 

„Turėdami daugiau įvairių išlaidų, turime laikytis žodžio remti mažiausiai išsivysčiusias šalis, kurių daugelis yra Afrikoje“, – sakė EBPO PVK pirmininkas Carstenas Stauras. „Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą gerokai padidėjo finansavimas pabėgėlių priėmimui paramą teikinčioe šalyse. Kai kurios šalys, be jau suplanuotų programų 2022 m., skyrė paramai daugiau lėšų“.
Iš viso OPV humanitarinė pagalba sudarė 21,2 milijardo EUR, t. y. 1 proc. daugiau nei 2021 m. VPK paramos teikėjai 2022 m. su COVID-19 susijusiai veiklai išleido 10,65 milijardo EUR, t. y. 45 % mažiau nei 2021 m. Parama vakcinomis sudarė 1,45 milijardo EUR, t. y. 74,1 proc. mažiau nei 2021 m. Atleidimo nuo skolų dotacijos, skaičiuojamos kaip OPV, buvo labai mažos ir siekė 57 mln. EUR.

OPV sudaro daugiau kaip du trečdalius mažiausiai išsivysčiusių šalių išorės finansavimo. EBPO taip pat stebi srautus iš kai kurių PVK nepriklausančių paslaugų teikėjų ir privačių fondų. Po preliminarių duomenų, kuriuos EBPO skelbia kiekvieną balandį, galutiniai statistiniai duomenys skelbiami metų pabaigoje, pateikiant išsamų geografinį ir sektorių suskirstymą. (Žr. 2021 m. OPV suskirstymą pagal “OECD.Stat” plėtros skiltį.)
Grynosios OPV apimtis didžiąja dalimi stabiliai didėjo nuo šiek tiek mažiau nei 38 milijardų EUR (2021 m. kainomis) 1960 m., t. y. pirmaisiais OPV matavimo metais. Nuo 2000 m., kai buvo susitarta dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų, parama realiai išaugo 160 proc., nepaisant tokių krizių kaip 2008 m. finansų krizė ir 2020 m. COVID-19 pandemija. Nuo 2015 m., kai buvo patvirtinti Darnaus Vystymosi Tikslai, grynoji OPV padidėjo 41 proc.
Nuorodos į pagalbos duomenis ir pagrindinę informaciją:

• 2022 ODA statistics  išsamiai
• Interaktyvios diagramos, kuriose rodoma ODA trends over time
• More information on ODA (įskaitant dažnai užduodamus klausimus, reikalavimus atitinkančias šalis ir visus EBPO pagalbos duomenis, įskaitant diagramas apie donorus ir gavėjus nuo 1960 m.)

 

PVK yra EBPO komitetas, kuriame dalyvauja 31 paramos teikėjas ir stebėtojas. OPV apibrėžiama kaip oficialūs, lengvatiniai finansavimo srautai, skirti besivystančių šalių ekonominiam vystymuisi ir gerovei skatinti. Grynoji OPV yra bendra OPV suma, išleista atėmus paramą gaunančių šalių paskolų pagrindinių sumų grąžinimą.   Bendradarbiaudama su daugiau nei 100 šalių, EBPO yra pasaulinis politikos forumas, skatinantis politiką, kuria siekiama išsaugoti asmens laisvę ir pagerinti ekonominę bei socialinę žmonių gerovę visame pasaulyje.

Pagal EBPO pranešimą lietuvių kalba parengė JuliusNorvila

[1] Lietuva PVK nare tapo 2022 m. birželį.

Breaking news: in 2022 Lithuanian ODA has soared to 187 M EUR, 0,28 % of GNI.
This data is already made public, with a remark it is a preliminary one, and is accessible via the link https://ltaid.urm.lt/en/official-development-assistance/statistics/140
Lithuanian ODA of 2022 is almost three times more than in previous year of 2021, 73,05 M EUR.
This is the good news. 187 M EUR does make 0,28 % of Lithuania’s GNI. The figure 0,28% comes closer to the long-standing national commitment to contribute to development cooperation 0,33% of GNI. Until now, Lithuania’s ODA have been jammed for decades at the level of 0,1% GNI, i.e., one of the bottommost and sluggish donors for global development among the EU member countries. The almost three-fold increase of ODA in 2022 is mainly due to the Ukrainian war refugee costs incurred in Lithuania. Lithuanian reported aid to Ukraine in 2021 was 2,53 M, and in 2022 — 47 M, i.e., almost 20 times more. By April 2023, there are 80 thousand Ukrainian war refugees in Lithuania.
It is estimated, that Lithuanian support for Ukraine, public and private, including military
equipment and supplies, by the mid of 2023 will reach up in total 900 million EUR.
The generosity to Ukrainians is driven by Lithuanians concern for their own wellbeing and security.
By supporting Ukrainians, Lithuanians hope to sidetrack the threat of military invasion on their own country. Their strategy of individual and family adaptation to Russian “liberators” is entrenched in transgenerational narrative and constitutes a significant element of Lithuanian identity. However, the ardent support to Ukraine is not an excuse to absolve ourselves from the global challenges and development issues. The global hybrid info war strategy is to downgrade Russia’s brutal assault against Ukraine as a regional conflict, and sanctions imposed by Western countries as their conspiracy schema to cause food shortage in the global South countries, and manipulation with food prices. Our self-indulging flattery about Lithuanian’s unique experience in reforms and expertise and being an example for EU membership aspiring countries is not just irritating but increasingly upsetting. When the hybrid war is raging on, well targeted half-truth to begrudged soul may break down political allegiances and slam doors for future partnerships in development.
Instead of spending ODA money to preaching to Ukrainians, or Georgians, it would be more
important to demonstrate our determination to take hard lesson of listening and learning.
The development cooperation policy primarily is a policy on behalf of others, who are far away and cannot demonstrate in front of the government building. Lithuania don’t have a critical study, what the nation achieved during nearly twenty years since it engaged in the development cooperation.
Julius Norvila

2023 m. kovo 16 d. įvyko renginys-diskusija „Koks galėtų būti NVO vaidmuo ilgalaikiame Ukrainos atsigavime?“ Renginį organizavo Vilniaus universiteto tarptautinių santykių politikos mokslų institutas, kartu su vyriausybės programa „Kurk Lietuvai“.

Kvietime organizatoriai akcentavo, kad Lietuvos nevyriausybinės organizacijos vykdė projektus Ukrainoje dar prieš karą ir įgyvendina reikšmingas humanitarines iniciatyvas karo metu, tačiau pageidautina, kad ateityje į šią veiklą įsitrauktų daugiau Lietuvos nevyriausybinių organizacijų.

Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerės Giedros Balčytės įžanginio žodžio, pranešėjos Dalia Krapavickaitė ir Viktoriya Didenko, programos „Kurk Lietuvai“ darbuotojos, apžvelgė galimybes ir iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos NVO, teikdamos paramą Ukrainai. Lėšų rinkimas iš plačiosios visuomenės, taip pat privatus finansavimas pagalbos ir atstatymo darbams Ukrainoje yra ambicingesnis nei biurokratiškai kontroliuojamas valstybės institucijų darbas. Olegas Šurajevas palietė lėšų rinkimų kampanijose surinktų lėšų apskaitos bei panaudojimo skaidrumo temą.

Diskusijoje, kurią moderavo Lina Strupinskienė, dalyvavo pranešėjai Mantė Makauskaitė, Vyriausybės vyresnioji patarėja tarptautinių partnerysčių klausimais; Mantas Adomėnas, Užsienio reikalų ministerijos viceministras; Arturas Žarnovskis, Centrinės rekonstrukcijos projektų valdymo agentūros vadovas ir Europos taikos priemonės programos vadovas; Milda Laužikaitė, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė; Indrė Augutienė, Vystomojo bendradarbiavimo platformos valdybos pirmininkė.

Diskusijoje dalyvaujantys vyriausybės atstovai užsiminė, kad vyriausybė lyg ir turi lėšų, bet stokoja įdomių projektų, prie kurių įgyvendinimo galėtų prisidėti. Kaip viena iš galimų įsitraukimo sričių buvo paminėtas švietimas, tačiau įvardintas buvo mokyklų pastatų remontas. Pranešimai ir pasisakymai diskusijoje buvo skirti daugiau aptarti situaciją bendrai, paramos teikėjo įvaizdžio bei santykio su paramos gavėju klausimams, tačiau ne patirčių ar atliktų tyrimų išvadų pristatymui, nei įvardijant veikėjus, o konkretesnius klausimus apie veiklų kryptis ir veikimo būdus paliekant nuspręsti vyriausybės institucijose, kaip antai, tik ką paskelbto kvietimo teikti paraiškas Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo lėšoms gauti tikslai ar bendro projektų finansavo galimybės. Vis dėlto, vyriausybės atstovai užsiminė, kad Lietuvos NVO nepakankamai ryžtingos veikti Ukrainoje …

2023 kovo 16 d. renginys, su dviem vyriausybės atstovais ir viceministru, reprezentatyvus ir be abejo svarbus, tačiau dviejų valandų tam tikrai per mažai. Nevyriausybinės organizacijos tikisi iš savo vyriausybės daugiau.

 Džiaugiamės, kad mūsų lydimi 6 jaunuoliai galėjo prisiliesti prie dilemų, kylančių dėl vis didesnių mūsų poreikių. Rumunijoje 2022 spalio 10-16 dienomis jaunuoliai  skaičiavosi savo asmeninius “eko pėdaskus” (https://www.footprintcalculator.org/home/en), kur daugeliu atveju arėtjome prie įžvalgos, kad mano poreikiams įgyvendinti reikia trijų tokių planetų kaip ŽEMĖ išteklių.
 

Taip pat, kartu su kitų Europos šalių jaunais asmenimis per jaunimo mainus “Go greener, the change start from yourself” mąstė ar visi iššūkiai nekyla iš vis silpnesnio širdies klausymosi, kas mūsų santykius su kitu žmogumi ir gamta daro naudos siekiančiais. Jaunuoliai dalijos, kad labai naujai nuskambėjo ir žydų filosofo Buberio mintis, kad savimi tampu tik per  lygiavertį santykį AŠ-TU su kitu. Jei tas santykis, vartotojiškas,egoistiškas, žeminanti, išnaudojantis -tokiu tampu ir aš, ir mano elgesys su aplinka. 

Dalinamės DELFI straipsniu apie mūsų visų ateičiai svarbią kovą už bioįvairovės išsaugojimą.

***

2022 m. antrą Kalėdų dieną Kanadoje, Monrealyje istoriniu susitarimu – Kunmingo ir Monrealio pasauliniu biologinės įvairovės paktu – pasibaigė COP15. Tai didžiausia per dešimtmetį biologinės įvairovės ir Žemės ekosistemų išsaugojimo konferencija, kurią organizuoja Jungtinės Tautos (JT). JT generalinis sekretorius António Guterresas sako, kad ši konferencija – tai mūsų galimybė sustabdyti planetos naikinimo orgiją.

Kuo COP15 skiriasi nuo COP27? Kokie yra pagrindiniai COP15 tikslai ir kokie esminiai visam pasauliui reikšmingi sutarimai šioje konferencijoje buvo pasiekti? SUSIJĘ STRAIPSNIAI Svarbiausi sprendimai, kuriuos pasaulio lyderiai priims COP27: vienoje srityje Lietuvai sekasi ypač gerai Netikintys tuo, kas akivaizdu ir pražūtinga: tarp tokių ir galingiausių pasaulio šalių lyderiai 1 Dėmesys biologinės įvairovės nykimui „Tvari Lietuva“ vadovė Rugilė Matusevičiūtė laidoje „Delfi rytas“ atkreipia dėmesį, kad COP27 yra kasmet vykstanti JT klimato kaitos konferencija, o COP15 yra kas keletą metų organizuojama JT biologinės įvairovės konferencija. „Tai yra du reikšmingiausi renginiai, susiję su tvarumu, klimato kaita, biologine įvairove. Jų metu susirenka pasaulio lyderiai iš 196 valstybių ir bando ieškoti sprendimų kovoje su klimato krize ir biologinės įvairovės nykimu“, – paaiškina ji. R. Matusevičiūtės teigimu, mokslininkai vis akcentuoja, kad išgyvename šeštąjį didįjį išnykimą.

„Šeštasis išnykimas yra sukeltas žmonių – žemės ūkio veiklos, pramonės, sukeliamos taršos ir kt. Dėl to, aišku, kertame miškus, naikiname vandenynus, nyksta ir mūsų gamta. Jeigu norime išspręsti dabartinę klimato krizę, gyventi sveikoje, švarioje, derlingoje ir saugioje planetoje, turime išsaugoti ir savo gyvūnus, miškus, vandenynus, kurie iš esmės yra pagrindinis įrankis kovojant su klimato kaita“, – įžvalgomis dalijasi „Tvari Lietuva“ vadovė.   Ji pabrėžia, kad miškai ir vandenynai surenka anglies dioksidą iš atmosferos ir tokiu būdu padeda spręsti klimato kaitos problemą, todėl jų išsaugojimas yra labai svarbus. Istorinis sutarimas COP15 baigėsi istoriniu įvykiu – Kunmingo ir Monrealio paktu. Tai susitarimas, kuriuo siekiama stabdyti Žemės ekosistemų naikinimą.

Europos Komisijos (EK) pranešime spaudai rašoma, kad Kunmingo ir Monrealio programoje numatyti pasauliniai tikslai ir uždaviniai, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti gamtą dabartinei bei būsimoms kartoms, užtikrinti tvarų jos naudojimą ir skatinti investicijas į žaliąją ekonomiką. Kartu su Paryžiaus klimato susitarimu ji sudaro sąlygas iki 2050 m. sukurti klimatui neutralų, gamtai palankų ir atsparų pasaulį. Pabrėžiama ir tai, kad Kunmingo ir Monrealio susitarimas paspartins plataus masto šios srities politiką visame pasaulyje ir sutelks biologinei įvairovei skirtą finansavimą iš visų šaltinių – tai yra 200 mlrd. dolerių per metus iki 2030 m. Juo pasaulio bendruomenė įsipareigoja imtis gamtos apsaugos ir atkūrimo bei taršos šalinimo veiksmų, pavyzdžiui, tokių, kurie yra ir Europos žaliojo susitarimo dalis. Taip bus užtikrinta, kad gamta ir toliau palaikys visuomenę, ekonomiką ir bendruomenes ateinančiais dešimtmečiais. Dėl ko sutarta? Visų pirma, Kunmingo ir Monrealio susitarime nutarta iki 2030 m. atkurti 30 proc. nualintų ekosistemų visame pasaulyje (sausumoje ir jūroje), taip pat apsaugoti 30 proc. teritorijų (sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų). Be to, numatyta sustabdyti žinomų rūšių nykimą ir iki 2050 m. dešimt kartų sumažinti visų rūšių (įskaitant nežinomas) išnykimo riziką bei greitį.

Taip pat sutarta iki 2030 m. bent 50 proc. sumažinti pesticidų keliamą pavojų ir į aplinką patenkančių maistinių medžiagų kiekį, sumažinti taršos riziką ir neigiamą taršos iš visų šaltinių poveikį iki biologinei įvairovei bei ekosistemų funkcijoms nekenksmingo lygio. Be to, numatyta iki 2030 m. sumažinti pasaulinį vartojimo pėdsaką, be kita ko, gerokai sumažinant perteklinį vartojimą ir atliekų susidarymą bei perpus sumažinant maisto atliekų kiekį, tvariai valdyti žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės plotus bei gerokai padidinti agroekologijos ir kitų biologinei įvairovei palankių praktikų mastą.

„Ši konferencija – tai mūsų galimybė sustabdyti naikinimo orgiją.“ Antonio Guterresas „The Guardian“ publikacijoje pabrėžiama ir tai, kad konferencijos metu kone daugiausia dėmesio skirta vietos gyventojų teisėms. Šio dešimtmečio biologinės įvairovės išsaugojimo ir atkūrimo tiksluose vietos gyventojai paminėti 18 kartų, o tai aktyvistai vadina istorine pergale. Keletas mokslinių tyrimų parodė, kad vietos tautos yra geriausios gamtos saugotojos, sudarančios 5 proc. žmonijos, bet saugančios 80 proc. biologinės įvairovės Žemėje. Nuo Brazilijos iki Filipinų čiabuvių tautos patiria žmogaus teisių pažeidimus, smurtą ir žemių užgrobimus. Dokumente aiškiai įvardyta, kad jei norime imtis realių veiksmų biologinės įvairovės srityje, šį dešimtmetį vietinių gyventojų vadovaujami išsaugojimo modeliai turi tapti norma. Taip pat sutarta ir dėl aplinkai žalingos subsidijų reformos. Šiais metais atlikto tyrimo duomenimis, pasaulis kasmet išleidžia mažiausiai 1,8 mlrd. dolerių vyriausybių subsidijoms, dėl kurių naikinama laukinė gamta ir šyla klimatas. Reformų dėl aplinkai žalingų subsidijų nebuvimas buvo pagrindinė praėjusio dešimtmečio biologinės įvairovės tikslų nesėkmė. Be jau įvardytų susitarimų, pakte reikalaujama, kad vyriausybės užtikrintų, jog didelės ir tarptautinės bendrovės atskleistų savo riziką, sąsajas ir poveikį biologinei įvairovei. JT duomenimis, maždaug pusė pasaulio BVP priklauso nuo sveiko gamtos pasaulio funkcionavimo, o biologinės įvairovės nykimas sparčiai populiarėja tarp įmonių rizikos veiksnių. Kelios šalys jau rengia tvarios gamybos taisykles, taikomas įvairiems produktams – nuo palmių aliejaus iki kaučiuko. Panašu, kad po Kunmingo ir Monrealio pakto šios taisyklės bus plečiamos. „Su gamta elgiamės kaip su tualetu“ JT generalinis sekretorius A. Guterresas teigia, kad pirmadienį 3 val. ryto Monrealyje vykusioje JT biologinės įvairovės konferencijoje COP15 delegatai susitarė dėl naujos pasaulinės biologinės įvairovės strategijos.

„Ši konferencija – tai mūsų galimybė sustabdyti naikinimo orgiją. Nuo nesantaikos pereiti prie harmonijos ir imtis ambicingų veiksmų, kurių reikalauja iššūkiai. Tarptautinės korporacijos pildo savo bankų sąskaitas, tuo pat metu tuštindamos mūsų pasaulio gamtos išteklius. Ekosistemos tapo pelno vietomis. Dėl mūsų begalinio apetito nekontroliuojamam ir nevienodam ekonomikos augimui žmonija tapo masinio išnykimo ginklu. Su gamta elgiamės kaip su tualetu ir galiausiai vykdome savižudybę pagal įgaliojimą“, – COP15 atidarymo kalboje sakė A. Guterresas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/tvarilietuva/aplinka/bandymas-stabdyti-planetos-naikinimo-orgija-priimtas-istorinis-susitarimas.d?id=92091135