Kiek kainuoja Juodasis penktadienis?

„Juodasis penktadienis“  2018 m. lapkričio 23 d. – masinių išpardavimų diena, kuri tradiciškai vyksta Amerikoje po Padėkos dienos. Ši komerciškai pelninga diena netrukus tapo mėgiama visame Vakarų pasaulyje. Nuo šios dienos prasideda šventinis periodas, svarbus ekonomikai – maždaug 30 % metinės mažmeninės prekybos vyksta tarp “Juodojo penktadienio” ir šv. Kalėdų.

Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos (National retail federation – anglų k.) duomenimis, šis intensyvus laikotarpis trunka visą lapkritį ir gruodį. Federacija prognozuoja, kad 2018 m. pardavimai padidės 4,1 %. Vartotojų apklausos duomenimis, Amerikoje šventiniu laikotarpiu pirkėjai tikisi išleisti vidutiniškai 1,007.24 USD, iš kurių daugiau nei pusę sumos skirs dovanoms, kitus – maistui, dekoracijoms, gėlėms, atvirukams, sezoniniams pasiūlymams ir akcijoms.

Per pastaruosius 15 metų mažmeninės prekybos vidutinis metinis padidėjimas šventiniu laikotarpiu siekia 2,5 %, o nuo 2008 m. finansinės krizės didėjimas siekia 3,5 % kasmet. Geriausi išpardavimų pasiūlymai vis dažniau prasideda nebe „Juodąjį penktadienį“, bet vis anksčiau. Populiarėja internetinių parduotuvių apsipirkimai – „Kibernetiniai pirmadieniai“ (Cyber Mondays – anglų k.),  o konkurencija vis nuožmėja – parduotuvės prigalvoja įvairiausių naujovių siekiant išgauti kiekvieną eurą iš pirkėjų.

Tačiau nepaisant ekonominės naudos, pirkimų vajus per 24 valandas stipriai pagilina ilgalaikes pasekmes aplinkai: pradedant padidėjusia oro tarša automobilių spūstyse, suintensyvėjusiu pašto siuntų išvežiojimu, pakuočių atliekomis, baigiant daiktais, kurie buvo įsigyti neapgalvotai. Ekonominės elgsenos tyrimai atskleidė, jog žmonių kognityviniai gebėjimai riboti, o savikontrolė laidojama po siekiu greitai patirti pasitenkinimo jausmą. 

Greitosios mados pramonė su H&M ir Zara priešakyje nuo 2000 m. padvigubėjo – 2014 m. buvo pagaminta virš 100 milijardų vienetų drabužių. Vidutiniškai žmogus įsigyja 60 % daugiau drabužių nei prieš 15 metų ir dėvi juos perpus trumpiau. Dėvėtų drabužių pardavimai pasaulio rinkoje siekia 4,3 milijonų tonų kasmet, iš kurių 1,5-2 milijonai tonų sugeneruojama vien Europoje. Dauguma šių drabužių nebus dėvimi antrą kartą – drabužių perpardavėjai jau persipildę mūsų nebemėgstamais drabužiais. Tik 10-12 % geriausios kokybės drabužių perparduodama vietoje, likusieji keliauja į Pietų pusrutulio šalis, tačiau ir kai kurios šių šalių jau ketina riboti įvežimą, kad apsaugotų vietinės produkcijos rinką. Viltį teiktų tekstilės perdirbimo technologijos, kurių dėka būtų galima gauti žaliavą ir panaudoti gamyboje antrą kartą, tačiau jos dar neįmanomos. Tai reiškia, jog kiekvienas drabužis, kurį įsigyjame šiandien, netrukus taps šiukšle. Be drabužių pramonės, atliekos intensyviai kuriamos ir kitose sferose:

  • mes kasmet išmetame 7,2 milijono tonų maisto ir daugiau nei pusė jos tinkamo valgyti. Tuo tarpu 1 iš 7 žmonių visame pasaulyje maisto stokoja.
  • Mes per minutę nuperkame milijonus plastikinių butelių. Dauguma šio plastiko patenka į vandenyną. Iki 2050 m. vandenyne bus daugiau plastiko, nei žuvies.
  • Gamybos procesas (žemės ūkis, maisto perdirbimo procesas) iš esmės daro didelį poveikį aplinkai, tačiau namų ūkiai taip pat daro poveikį per mitybos pasirinkimus ir įpročius, energijos vartojimu maisto gamybai ir atliekų susidarymu.
  • Kasmet maždaug 1/3 visos pagaminto maisto, t.y. 1,3 mlrd. tonų, kurių vertė yra maždaug 1 trilijonas dolerių – supūva vartotojų ir mažmenininkų šiukšledėžėse, arba sugenda dėl prastų transportavimo ir derliaus nuėmimo metodų.
  • 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje turi antsvorio arba nutukę.
  • Dirvožemio degradacija, netvarus vandens naudojimas, per didelis žuvų išgaudymas ir vandenų aplinkos degradacija – visa tai mažina gamtinių išteklių galimybę visiškai atsinaujinti.
  • Maisto sektorius sudaro apie 30 % viso pasaulio energijos suvartojimo ir sudaro apie 22 % visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Šaltinis: https://www.un.org/sust…/sustainable-consumption-production/

Simbolinė „Nepirksiu nieko diena“ kviečia vartotojus stabtelėti ir apmąstyti, ko iš tiesų reikia. Zali.lt ir Asociacija „Litdea“ palaiko „Nepirksiu nieko dienos“ žinutę – atsikvėpkime ir nedideliais, bet tvariais žingsniais siekime darnos su aplinka. Ackijoje dalyvavo per 2100 ir palaikė dar 4200 žmonių: https://www.facebook.com/events/258631661675040

Jei rengiate tvaraus vartojimo iniciatyvą savo organizacijoje ar bendruomenėje, prašome pasidalinti dienos minėjimo renginyje, kad ir kiti galėtų prisidėti.

Šią dieną minėti kviečia socialinės organizacijos:

– pal. Jurgio Matulaičio socialinė kavinė “Agapė” (J. Matulaičio a. 3) lapkričio 23 d. kviečia filmo “Baraka” peržiūrai (19:15 val.), diskusijai ir pasivaišinti sąžininga kava (Fair Trade).
– Caritas socialinė tarnyba (M. K. Paco g. 4) kviečia atnešti 3 kokybiškus rūbus ar daiktus stokojantiems (akcija galioja visą lapkričio 26-30 d. savaitę).

Jei rengiate tvaraus vartojimo iniciatyvą savo organizacijoje ar kaimynystėje, prašome pasidalinti dienos minėjimo renginyje ir informuoti draugus, bendruomenę, klientus: https://www.facebook.com/events/258631661675040/

Paveikslėlis: Jialiang Gao. Wikimedia Commons licenzija

LIDEA liudijimai žiniasklaidai “Buy Nothing Day”:

  1. LRT “Panorama” (nuo 21:50 min reportažas):  https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013707038/panorama
  2. TV3 Žinios (nuo 13:13 reportažas) : https://tvplay.tv3.lt/tv3-zinios/tv3-zinios-10297399/
  3.  LNK Žinios (nuo 9:26 reportažas): https://lnk.lt/video/ziurek-zinios-934/50108

Pasaulinė vargstančių diena ir Atliekų mažinimo savaitė

siuksles2Lapkričio 18d. atkreipėme dėmesį į vargstančius popiežiaus paskelbta Pasauline Vargstančių diena bei tą pačią dieną pradėjome Atliekų mažinimo savaitės iniciatyvas. Šios dvi piktžaizdės praktiškai visada keliauja kartu. Mums nesusimąstant apie savo vartojimą, pagaminame kalnus šiukšlių, kas ilgainiui atkeliauja ir iki mūsų santykių lygmens kai kitoks  negu aš,- tampa atstumtuoju.

“Mūsų dienomis, deja, matome, kad vis daugiau turtų begėdiškai kaupiama nedidelio žmonių skaičiaus rankose, kad dažnai turtų kaupimą lydi neteisingumas ir nusikalstama veikla, nesiskaitymas su žmogaus asmens orumu, o tuo pat metu vis labiau plinta skurdas, pasiekiantis plačius visuomenės sluoksnius visame pasaulyje.” rašo ką tik Lietuvoje apsilankęs popiežius Pranciškus.

Iš kitos pusės kaip skelbiama 2018-10-08 pasaulio vyriausybių susitikimė Korėjoje patvirtinta IPCC (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, liet. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija) ataskaita:

„Mes jau dabar matome 1°C globalinio atšilimo pasekmes tokiuose pokyčiuose kaip ekstremalesnės oro sąlygos, kylantis jūros lygis bei besitraukiantis Arkties jūros ledas“, – komentavo Panmao Zhai, IPCC pirmosios darbo grupės pirmininkas.

sveturAtaskaitoje pabrėžiamos įvairios klimato kaitos pasekmės, kurių būtų galima išvengti, ribojant globalinį atšilimą iki 1,5°C, lyginant su 2°C ar daugiau. Pavyzdžiui, iki 2100 m. pasaulinio jūros lygio kilimas būtų 10 cm žemesnis, jei globalinis atšilimas būtų sustabdytas iki 1,5°C, lyginant su 2°C. Tikimybė, jog Arkties vandenynas vasarą taptų laisvas nuo ledo siektų vieną kartą per 100 metų, jei globalinis atšilimas būtų apribotas iki 1,5°C, tačiau tai įvyktų bent kartą per dešimtmetį, jei atšilimas siektų 2°C. Koralinis rifas sumažėtų 70-90 proc., jei pasaulinis atšilimas siektų 1,5°C, tačiau išnyktų beveik visiškai (> 99 proc.) 2°C temperatūroje.

Šiemet LT Aplinkos ministerija Atliekų mažinimo savaitėje kviečia atkreipti dėmesį į  vienkartinių plastiko gaminių keliamas problemas ypač šviečiant žmonės apie tai kaip mikro plastikas grįžta į mūsų maitinimosi grandinę.

Panašu, kad ir mūsų ateitis yra panaši kaip šio kašaloto, kurio pilve buvo rasta net 6 kg plastiko!

 

https://www.15min.lt/video/siaubingas-radinys-i-kranta-isplauto-negyvo-kasaloto-skrandyje-6-kg-plastiko-148916

 

Kiekvienas turime pradėti nuo savęs ir turbūt mažiausiai ką per šią savaitę galime padaryti:

  • Įsidėti į savo krepšius maišelių iš namų, kad nereikėtų naujų imti perkant produktus parduotuvėse;
  • Susilaikyti nuo vienkartinių kavos puodelių naudojimo, tenkinant savo greitą poreikį.

Prekybos centre galime rasti sąžiningos prekybos produktų!

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos septintokai ir aštuntokai RIMI parduotuvėje ištyrinėjo kokie produktai atkeliauja iš kavos regiono – aplink pusiaują esančios klimato juostos taip mėgstamos daugybės vaisių ir riešutų. Daugybę šių produktų augina privatūs ūkiai iš kurių produkcija vėliau superkama. Lietuvoje daugiausiai suvartojama kavos, kakavos ir bananų, atkeliaujančių iš šio regiono. Deja, dėl skurdžios šių šalių socioekonominės padėties, švietimo paslaugų trūkumo ir negailestingos rinkos diktuojamų sąlygų, dauguma privačių ūkių gauna nepaprastai mažą atlygį, o plantacijų darbininkai neretai išnaudojami, kaip ir jų vaikai. Taip sukuriamas uždaras ratas – vaikai, kurie negali mokytis, tampa priklausomi nuo vietos pramonės ar konkretaus darbdavio, kuris gali diktuoti ir užmokesčio sąlygas.

Siekiant suvaldyti šią situaciją ir padėti šio regiono gyventojams užsitikrinti sąžiningas darbo ir gyvenimo sąlygas, produkcija, kurios kilmė besivystančio pasaulio šalys žymima specialiais ženkleliais: Rainforest Alliance, Fairtrade, Cocoa life, Fair for life ir kt. Moksleiviai surado kakavą, kavą, šokolado, juodųjų pipirų, cukraus bei kitų žymėtų produktų ir sužinojo, jog nors kartais perkant žymėtą produkciją jau galime prisidėti prie sąžiningesnio pasaulio. Ačiū RIMI už sąžiningos prekybos su besivystančio pasaulio šalimis palaikymą, sklaidą ir saldžias vaišes moksleiviams!

45558446_409401889595950_7000606936529895424_n   45657531_2203228799948846_7367826245200904192_n

45571193_224933701784725_2799411373740654592_n

 

Gyvenu visai kitame pasaulyje nei gimiau-išnyko 60 proc. gyvūnų!!!!

Neries Parke Litdea 2018-07-25 Lenda po medžiu  Nuo 1970 metų žmonija sugebėjo išnaikinti net 60 proc. visų pasaulio žinduolių, paukščių, roplių ir žuvų. Dėl to aplinkos apsaugos ekspertai įspėja, kad laukinės gamtos naikinimas netrukus pradės kelti grėsmę ir pačiai žmonijai. Naujoji ataskaita, kurioje įvertinta žmonių vykdomas laukinės gamtos naikinimas, buvo sudaryta aplinkos apsaugos organizacijos WWF (Pasaulio Gamtos Fondas), prie ataskaitos prisidėjo 59 mokslininkai iš visų pasaulio kampelių. Jie nustatė, kad milžiniškas ir vis dar augantis maisto bei išteklių vartojimas, kurį vykdo viso pasaulio populiacija, naikina gyvybės tinklą, kuris kūrėsi milijardus metų. O nuo šio tvirtumo priklauso viskas, kas reikalinga žmonijos išgyvenimui: švarus oras, vanduo ir visa kita.

„WWF International“ generalinis direktorius Marco Lambertini sakė, kad fundamentali problema yra vartojimas. „Daugiau nebegalime ignoruoti mūsų netvaraus gamybos modelio ir švaistūniško gyvenimo būdo“, – sakė jis.

Kiti neseniai atlikti tyrimai parodė, kad žmonės nuo pat civilizacijos pradžios jau sunaikino 83 proc. visų žinduolių ir pusę planetos augalų augalų rūšių ir netgi jeigu ši naikinamoji veikla liautųsi tučtuojau, prireiktų 5–7 mln. metų, kad natūralios gamtos būklė grįžtų iki pirmykštės.

“Jeigu išnyktų 60 proc. žmonių populiacijos tai būtų ekvivalentiška visiškam Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Afrikos, Europos, Kinijos ir Okeanijos ištuštėjimui. Štai kokiu mastu prisidirbome. Tai yra kur kas rimčiau nei šiaip gamtos stebuklų netekimas, nors jau ir tai būtų labai liūdna. Tai yra pavojaus žmonijos ateičiai kėlimas. Gamta nėra kažkas, ką „malonu būtų turėti“ – tai yra mūsų gyvybės palaikymo sistema“, – sakė WWF mokslo ir aplinkos apsaugos vadovas Mike’as Barrettas.
Neries Parke Litdea 2018-07-25(1)Rūšių nykimo kiekybiniam vertinimui panaudotas „Gyvosios planetos indeksas“, kurį WWF užsakymu sukūrė Londono Zoologijos bendruomenė, pagrįstas duomenimis apie 16 704 žinduolių, paukščių, žuvų, roplių ir amfibijų populiacijas, priklausančias 4000 rūšių. Nustatyta, kad tarp 1970 ir 2014 metų (vėlesnių duomenų mokslininkai dar neturi) populiacijų dydžiai sumažėjo vidutiniškai 60 procentų.
Pagrindinė laukinės gamtos nykimo priežastis yra natūralių buveinių naikinimas – didžioji dalis šių buveinių tampa dirbamais laukais. Dabar trys ketvirčiai viso Žemės sausumos ploto yra stipriai paveikti žmogaus veiklos. Antra didžiausia priežastis – žudymas prasimaitinimo tikslais: norint prasimaitinti šiuo metu vyksta net 300 žinduolių rūšių visiškas išnaikinimas, o žvejybos mastai yra smarkiai netvarūs, daugiau nei pusė žuvingų jūrų regionų yra išnaudojami pramoninei žvejybai.

Neries Parke Litdea 2018-08-15 Ežero tvarkymasReikšmingas veiksnys yra ir cheminė tarša: pusė pasaulio orkų yra pasmerktos žūti dėl apsinuodijimo polichlorintais bifenilais. Pasaulinė prekyba po visus planetos kampelius paskleidžia invazines rūšis bei ligas, dėl to amfibijas naikina grybelinės infekcijos, kurias, kaip manoma, padėjo išplatinti naminių gyvūnėlių parduotuvės. Labiausiai gamta nukentėjo Pietų ir Centrinėje Amerikoje – ten stuburinių populiacijos sumažėjo net 89 procentais – daugiausia įtakos tam turėjo kadaise itin didele laukinių rūšių įvairove pasižymėjusių atogrąžų miškų kirtimas. Tropinėse savanose kas du mėnesius iškertamas miško plotas, prilygstantis Londonui su priemiesčiais, tvirtina M.Barrettas. „Tai yra klasikinis pavyzdys, kuomet rūšių nykimas yra mūsų pačių vartojimo pasekmė, nes miškų kirtimas vykdomas dėl nuolat augančių sojos pupelių auginimo mastų, o šios pupelės yra eksportuojamos į įvairiausias šalis, taip pat Jungtinę Karalystę, kiaulėms ir vištoms šerti.“ Jungtinėje Karalystėje laukinės gamtos jau ir taip beveik nelikę – 2016 metų klasifikacijoje pagal laukinės gamtos turtingumą ši šalis buvo 189 pozicijoje iš 218 valstybių.

Neries Parke Litdea 2018-07-25Labiausiai pasaulyje kenčiančios natūralios buveinės yra upės ir ežerai: vandens telkiniuose populiacijos sumažėjo net 83 procentais – taip yra dėl nepasotinamo žemės ūkio apetito ir nesuskaičiuojamų užtvankų. „Čia vėlgi stebimas tiesioginis ryšys tarp mitybos sistemos ir laukinės gamtos naikinimo“, – sakė M.Barrettas. Anot jo, vienas iš esminių elementų, galinčių leisti pasukti naikinimo tendenciją priešinga kryptimi, būtų mažesnė mėsos dalis dietoje.

 

2020 metais pasaulio valstybių atstovai susitiks Jungtinių Tautų suvažiavime biologinės įvairovės problemoms spręsti – tikimasi, kad tuomet bus pasirašyti nauji įsipareigojimai dėl gamtos apsaugos.

Kita WWF vadovė, Tanya Steele, sakė: „Esame pirma karta, kuri žino, kad naikiname savo planetą, ir paskutinė, kuri turi galimybę tai pakeisti.“

Paruošta pagal 15min.lt straipsnį: “Mažiau nei per 50 metų žmonės išnaikino 60 procentų visų gyvūnų” (Publikuota: 2018 spalio 30d.)

 

 

 

Litdea “Sąžiningos Prekybos draugų” sertifikavimo iniciatyva juda

Zenklas LietuviskasDžiugu, kad po truputi ir Lietuvoje įgauna pagreitį Estų, Latvių bei Lietuvių darnaus vystymosi organizacijų iniciatyva dėl “Sąžiningos prekybos draugų” sertifikavimo:

Čia Litdea inicijuotą idėją skleidžia mass media:

  1. “Socialinę misiją vykdantis salotų baras „Mano guru“  ….. Rugsėjo pabaigoje pirmasis Lietuvoje gavo „Sąžiningos prekybos draugų“ sertifikatą.

Litdea pasirašė su SADM sutartį ir NVO kviečia naudotis supervizijų bei mokymų pasiūlymais

Džiaugiamės, kad asociacija Litdea prisideda prie NVO instituto stiprinimo!!!

Projekto “Kokybė slypi proceso organizavimo detalėse” (finansavimas iš Nacionalinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų finansavimo 2018 metais) rėmuose nevyriausybinėms organizacijoms siūlo šias ugdymosi galimybes:

1. Vidinius organizacijų mokymus (individualius konkrečiai organizacijai) kaip tęstinai

             organizacijoje dirbti su savanoriais (pritraukti, paruošti palydėti, motyvuoti…)

2. NVO vadovaujančio lygmens darbuotojų individualias supervizijas

3. NVO komandines supervizijas

4. Reikalingų kompetencijų dalyvauti priimant viešojo valdymo sprendimus mokymus

5. Savivaldybių ir NVO bendradarbiavimo seminarus

Susidomėjusieji gali kreipti į Asociaciją Litdea:

Tel. 865502233 arba E-paštu: tomasduku@gmail.com

Tomas Kurapkaitis

„Mano Guru“ tampa pirmąja „Sąžiningos prekybos draugai“ kavine Lietuvoje

Zenklas Lietuviskas

Simboliška, kad šiandien,Tarptautinę socialinio darbo dieną, atverčiame naują socialinio darbo sritį Lietuvoje.

Šiandien Mano Guru“ kavinė, kurioje nuo 2004 m. yra vykdoma priklausomų asmenų, baigusių reabilitacijos programas ir asmenų, išėjusių iš įkalinimo įstaigų, socialinė integracija į darbo rinką ir visuomenę. Prisiima dar vieną misiją- po truputį tapti atvira Pasaulio iššūkiams kavine, kurioje visada bus galima pasivaišinti sąžiningai tiek gamtos, tiek mažiau galimybių turinčių asmenų atžvilgiu užauginta kava. “MANO GURU” tampa pirmąja „Sąžiningos Prekybos draugai“ (Fair trade friends) iniciatyva Lietuvoje. Šiuo kokybės ženklu jau gali pasidžiaugti apie 30 iniciatyvų Latvijoje ir Estijoje. Labai džiaugiamės šiuo kavinės ir Litdea bendrų pastangų kurti teisingesnį pasaulį rezultatu. Tikimės, kad ši iniciatyva turės tęstinį ilgalaikį poveikį ne tik šviečiant lietuvius Darnaus Vystymosi temomis, bet ir realiai keičiant mažiau galimybių turinčių šeimos ar kooperatyvų ūkių darbuotojų  padėtį Lotynų Amerikoje

Daugiau apie „Sąžiningos prekybos draugai“ iniciatyvą: http://www.litdea.eu/tapkite-fair-trade-draugais/

DIENA BE AUTOMOBILIO KVIEČIA MUS PAUZELEI

car-free-dayŠiandien viso pasaulio žmonės savo veiksmu prisideda prie CO2 emisijos mažinimo pasirinkdami keliauti ne automobiliu, bet rinkdamiesi viešą transportą, ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar kitomis aplinkai draugiškomis priemonėmis.

Sakysite eilinė diena, išnykstanti tarp eilės kitų pasaulio minimų dienų? Drįsčiau abejoti. Transporto priemonės išmeta apie 25 proc. pasaulio anglies dvideginio, kuris mažina ozono sluoksnį. Dėl pastarosios priežasties,- kyla žemės temperatūra, tirpsta ledynai, didėja gamtos stichijų, kas įtakoja ne tik nepatogumus susijusius su derliaus sunaikinimu ar potvynyje/vėjo gūsyje sunaikintu namu. Dėl stichinių gamtos reiškinių žmonės netenka vaikų, kaimynų artimųjų. Galbūt asmeniškai dar nesate to patyrę, bet visai realu, kad savo gyvenime tą išgyvensime.

Gražu, kad šią dieną Vilniaus savivaldybė dovanoja miestiečiams nemokamą viešąjį transportą, ar ne vienas asmuo pasirenka vykimui į tikslo vietą sau neįprastą mobilumo būdą. Tokios dienos,- tai galimybė mūsų gyvenimuose padaryti pauzelę. Pauzelę, kuri leidžia apsidaryti aplink ir žvilgtelėti KURIA KRYPTIMI norime keliauti toliau.

Asociaciacija LITDEA visada rėmė ir rems bet kokią mažą iniciatyvą, kuri prisideda prie darnesnio santykio su Kūrinija ir kviečia visu jau šį ketvirtadienį (09.27) DVIRAČIU ar PESČIOMIS atkeliauti į “MANO GURU” kavinukę. Ten ragausime Fair Trade kavos ir klausysimės realių istorijų, kaip žmonės dėl klimato kaitos, dėl kelis metus neiškrintančio lietaus tiesiogine prasme palikti savo namus ir ieškotis prieglobsčio kitur…… gal ir Lietuvoje.

12 Litdea savanorių tvarkė Neries Regioninį parką

unnamed“Elen MacArthur Foundation“ atliktas tyrimas, pristatytas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume, nustatė, kad iki 2050 metų visi vandenynai bus taip užteršti plastiku, kad plastiko juose bus daugiau nei žuvų.Tik 5 proc. plastiko perdirbama, o 95 proc. plastikinių pakelių tampa šiukšlėmis. 40 proc. plastiko pasilieka žemėje, trečdalis – į vandenynus. Vidutiniškai kiekvieną minutę į vandenynus suverčiamas vienas sunkvežimis šiukšlių.(Šaltinis: iflscience.com) Šalia kitų pasekmių tai reiškia, kad daug delfinų, pingvinų ir kitų jūros faunos atstovų tiesiog miršta prariję plastikinį maišelį ar kitą šiukšlę vietoje įprasto jūros gyvio, kuriuo jie paprastai minta.

Litdea bendruomenei yra skausmingas toks aplinkos teršimas. Mes 20627010_10210120659348122_204253066908827270_opasisakome už atsakingą vartojimą ir kviečiame žmones savo kasdienybėse įgyvendinti kiek įmanoma daugiau “Zero waste” idėjų.

Siekdami, kad neliktume tik kalbų lygyje, rugsėjo 15 dieną subūrėme 12 jaunuolių komandą, kuri solidarizuodamasi su 5 proc. pasaulio gyventojų įsijungė į tarptautinę World Clean Up Day akciją. Keliavome į Neries Regioninį parką, kur miškuose surinkome per 4 maišus įvairių ilgą laiką neyrančių atliekų. Pastebėtina, kad daugiausia buvo plastikinių pakuočių liekanų, neatsakingai paliktų gamta besigrožėjusių praeivių.

 

Litdea su jaunimu iš 4 šalių gilinasi į Darnaus Vystymosi Tikslų subtilybes

Erasmus+ Asociacija Litdea kartu su partneriais iš Portugalijos, Ispanijos ir Rumunijos rugpjūčio 12-19 dienomis vykdo ES remiamą jaunimo mainų projektą “Synergy for Renewal”.

Jo esmė,-32 jaunų žmonių iš skirtingų kraštų gilinimasis į DVT tikslais iškeliamus iššūkius ir kaip šie aspektai įtakoja jaunų žmonių gyvenimo kokybę. Tikimės, kad mainų metu dalyviai įgis šias kompetencijas:

-Kaip taikyti DVT savo kasdienio elgesio pasirinkimuose;

-kompeDVTtenciją atpažinti savo giluminius poreikius ir kritiškai žvelgti į aplinkos (produktų marketingo) formuojamas madas;

-kompetenciją imtis atsakomybės (paliekant savo saugumo zoną) bei būti atviram tęstiniam ugdymuisi;
-įgūdžius, kaip savo kasdienybę paversti “žaliasne” (eko-friendly)

Taip pat tikimės, kad po projekto partneriai:

-įsidiegs “žalio ofiso” standartus;

-naudos daugiau Fair Trade produktų;

-toliau dirbs su DVT edukacijomis.