Pasaulinės sąžiningos prekybos dieną „Rimi“ suteiktas „Sąžiningos prekybos draugo“ ženklas

logo_file_for_web

Siekdamas atkreipti vartotojų dėmesį į sąžiningos prekybos svarbą, pasaulis kasmet antrąjį gegužės mėnesio šeštadienį švenčia Sąžiningos prekybos dieną (plačiau apie šią dieną – Pasaulio sąžiningos prekybos organizacijos tinklalapyje https://wfto.com/fairtradeday2020/). Nors lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje vartotojams vis dar trūksta socialinio ryžtingumo, dėmesingumas šiai temai auga, pirkinių krepšeliuose taip pat vis dažniau atsiranda etiškai užaugintų ir pagamintų prekių. Už jų asortimento plėtrą ir pirkėjų edukaciją „Rimi“, pirmajam prekybos tinklui Lietuvoje, įteiktas „Sąžiningos prekybos draugo“ ženklas.

 

Koronaviruso akivaizdoje pirkėjų indelis į sąžiningos prekybos stiprinimą ypač svarbus

„Šiandien, kai visas COVID-19 pandemijos pristabdytas pasaulis kasdien skaičiuoja nuostolius ir su nerimu laukia ilgalaikių ekonominių pandemijos padarinių, smulkieji Pietų pusrutulio ūkininkai, aprūpinantys visą pasaulį kasdienio vartojimo prekėmis ir žaliavomis, tampa dar labiau pažeidžiami, dar ryškiau nei įprastai patiria krizę. Todėl mūsų, kaip vartotojų, indėlis didinant šių bendruomenių gerbūvį dabar yra dar svarbesnis“, – sako Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo organizacijų asociacijos „Litdea“ prezidentas Tomas Kurapkaitis.

Jis džiaugiasi, kad Lietuvoje ne tik galima rasti bei rinktis iš didesnio etiškai užaugintų ir pagamintų prekių asortimento, bet jomis prekiaujantieji taip pat prisideda prie pirkėjų edukacijos. Prekybos tinklas „Rimi“ jau ne kartą Sąžiningos prekybos dieną atvėrė savo duris Lietuvos mokykloms, kurios noriai rengia interaktyvias pamokas moksleiviams, siekdamos supažindinti jaunąją kartą su sąžiningos prekybos principais. „Mūsų bendradarbiavimas su „Rimi“ kasmet įgyja vis didesnį pagreitį. Šiemet nusprendėme įteikti prekybos tinklui „Sąžiningos prekybos draugų“ ženklelį, taip padėkodami ir paragindami ir toliau siekti dar ambicingesnių tikslų rūpinantis pasaulio gerove“, – sako T. Kurapkaitis.

Plečia sąžiningos prekybos ženklais pažymėtų prekių pasirinkimą

„Buvome pirmasis prekybos tinklas Baltijos šalyse, kurio asortimente atsirado privačios etiketės kava, turinti „UTZ“ sertifikatą. Šiuo ir kitais sąžiningos prekybos ženklais pažymėtų prekių pirkėjai mūsų tinklo parduotuvėse gali rasti tarp tokių kategorijų kaip kava, cukrus, šokoladas, prieskoniai, riešutai. Suteiktas „Sąžiningos prekybos draugo“ statusas įpareigoja bei skatina plėsti sąžiningos prekybos ženklais pažymėtų prekių pasirinkimą mūsų parduotuvėse bei toliau prisidėti prie pirkėjų edukacijos“, – sako „Rimi Lietuva“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas.

„Sąžiningos prekybos draugai“ – tai Pabaltijo šalyse gyvuojanti iniciatyva, skatinanti įmones, organizacijas, švietimo įstaigas savo kasdienėje veikloje rinktis produktus, ženklintus sąžiningos prekybos ženklais  – „Fairtrade“, „Rainforest Alliance“, „Fair for Life“, „Cocoa Life”, „UTZ“ ir kt., taip pat – siūlyti juos savo pirkėjams ir taip prisidėti prie besivystančių šalių gerovės.

Rinkdamiesi sąžiningos prekybos ženklais pažymėtas prekes, vartotojai gali būti tikri, kad šios prekės yra pagamintos užtikrinant visų gamybos ir prekybos grandinėje dalyvaujančių žmonių teises, mokant sąžiningą atlygį darbuotojams, o gamyba vykdoma laikantis darnos su gamta ir žmogumi principų. Šių produktų auginimui ir gamybai nėra naudojamas vaikų ar priverstinis darbas, o įmonės remia kovą su ekonomikos krize, skurdu, lyčių nelygybe besivystančiose šalyse ir klimato kaita visame pasaulyje.

Turtingosios šalys yra raginamos padidinti išlaidas paramai vystymuisi, nes šiuo metu šalių išsikelti tikslai nėra įgyvendinami

Developing-countries-need-funding12
Sirų berniukas Atme mieste Sirijos šiaurės vakarų Idlibo provincijoje šalia sienos su Turkija. Nuotrauka: AAREF WATAD / AFP / NTB Scanpix

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Remiantis naujausiais duomenimis, didžiosios pasaulio valstybės nepadarė pažangos vykdydamos savo įsipareigojimus dėl paramos vystymuisi, todėl jos yra raginamos imtis aktyvesnių veiksmų dėl Covid-19 protrūkio.

Ketvirtadienį paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atnaujintoje 2019 m. išlaidų ataskaitoje paaiškėjo, kad didžioji dalis pagalbos teikėjų paskyrė mažiau nei pusę nustatyto 0,7% BVP. Tik penkios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, pasiekė ar viršijo 0,7% tikslą.

Vystomojo bendradarbiavimo šalininkai ragina paramą teikiančias šalis vykdyti savo pagalbos neturtingoms šalims įsipareigojimus tam, kad padėtų joms įveikti su Covid-19 susijusius iššūkius, kurie, kaip perspėja ekspertai, gali sužlugdyti vargingųjų šalių sveikatos sistemas, o kovą su skurdu užtęsti dešimtmečiais.

„Jei nedarysime to dabar, tuomet kada?“ sakė Janas Van de Poelis (Jan Van de Poel), Europos skolų ir plėtros tinklo politikos vadovas. „Ši krizė ypač stipriai paveiks besivystančias šalis ir yra rizikuojama panaikinti visą pažangą, kuri buvo pasiekta per pastarąjį dešimtmetį. Dabar yra laikas donorėms šalims sustiprinti savo pastangas.“ Jis teigė, kad tokiomis aplinkybėmis nepakanka EBPO Vystymosi pagalbos komiteto (30 pagrindinių pagalbos teikėjų) įsipareigojimo išlaikyti stabilų paramos lygį, nes susidarius dabartinei situacijai, reikėtų padėti besivystančioms šalims sustiprinti jų sveikatos apsaugos sistemas ir viešąją infrastruktūrą.

EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria (Angel Gurria) pagyrė bendrą visos paramos padidėjimą 1,4 proc., kaip „svarbų pirmąjį žingsnį, juo labiau kad dabar turime papildomą pareigą sustiprinti paramą toms šalims, kurios skaudžiausiai patiria visus koronaviruso krizės padarinius“. Tačiau parama, skaičiuojama nuo BVP iš tikrųjų 2019 metais sumažėjo – nuo 0,31% iki 0,3%.

J. Van de Poelis palankiai įvertino Didžiojo dvidešimtuko (G20) trečiadienio pranešimą, kuriame teigiama, kad bus sustabdytas skolų grąžinimas mažas pajamas gaunančioms šalims, tačiau perspėjo, kad šis skolų sustabdymas neturėtų būti nuskaičiuotas nuo pagalbos dalies, nes tai mažai padėtų pagerinti besivystančių šalių galimybes investuoti į infrastruktūrą kritiniu metu. Jis taip pat sakė, kad reikalingas finansavimo padidinimas turėtų būti užtikrinamas dotacijomis, o ne paskolomis.

Praėjusią savaitę „Oxfam International“ paragino G20 pateikti tarptautinį gelbėjimo paketą, kuriame būtų 1 trln. USD (80 mlrd. GBP) pagalba šalims ir dar 1 trln. USD skolų įskaitymas.

J. Van de Poelis teigė, kad svarbu, jog reagavimo į koronavirusą pasaulio mastu finansavimas nebūtų nukreiptas vien tik į pačią ligą ir tokiu būdu nebūtų panaikinti ištekliai, skirti kitoms rimtoms problemoms spręsti. ES buvo kritikuojama už tai, kad sukūrė 15 mlrd. USD paketą, skirtą reaguoti į pasaulinę pandemiją, tačiau tą padarė perskirstydama lėšas, numatytas kitiems tikslams. „Manome, kad to nepakanka veiksmingam šios krizės įveikimui ir neatidėliotinų pažeidžiamiausių šalių ir žmonių sveikatos ir socialinių bei ekonominių poreikių patenkinimui visame pasaulyje“, – teigė Riccardo Roba iš „Concord Europe“, Europos pilietinės visuomenės grupių konfederacijos.

Lagoso miesto Nigerijoje valdžios atstovai dalina gyventojams maisto davinius, šaliai kovojant su koronaviruso pandemija. Nuotrauka: Ibeabuchi Benson Ugochukwu/AFP via Getty Image
Lagoso miesto Nigerijoje valdžios atstovai dalina gyventojams maisto davinius, šaliai kovojant su koronaviruso pandemija. Nuotrauka: Ibeabuchi Benson Ugochukwu/AFP via Getty Image

R. Robba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip yra naudojama pagalba. Dėl koronaviruso šalys donorės buvo raginamos atsisakyti trumpalaikių kampanijų finansavimo, kad daugiau dėmesio būtų skiriama esminiams tokių sričių, kaip sveikatos priežiūra, patobulinimams. „Reikia pereiti prie išsamesnio, nuoseklesnio ir labiau integruoto požiūrio,

kuriame būtų atsižvelgiama į krizės poveikį sveikatai, socialinius ir ekonominius rodiklius“, – sakė jis. „Mums reikia platesnio ir ilgalaikio sistemos pakeitimo, kuris būtų naudingas visiems. Reikia radikaliai pakeisti kryptį: šios unikalios aplinkybės suteikia galimybę iš esmės pergalvoti mūsų modelius, kad būtų sukurta tvari žmonių ir planetos ateitis.“

Išlaidos paramai padidėjo daugiau nei pusėje vystomosios pagalbos komiteto šalių, nors didžiausia paramos teikėja JAV išleido 0,4% mažiau dėl sumažėjusios dvišalės pagalbos.

Vokietija ir Švedija buvo tarp kelių šalių, kurios taip pat sumažino išlaidas, nes pranešta, kad sumažėjo išlaidos, skirtos pabėgėliams, gyvenantiems jų šalyse.

Praeityje šalys sugebėjo įrodyti, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) yra nepaveikiama nuosmūkio. Taip buvo per 2008 m. finansinę krizę, ir, esu įsitikinęs, kad tai gali būti įmanoma ir vėl.

A. Gurria teigia, kad nepaisant visų vidinių sunkumų, kuriuos patiria daugelis šalių donorų, yra svarbu išlaikyti paramos lygį būtent dėl pasaulį užklupusios viruso pandemijos. „Paramos teikėjų reakcija per ateinančias savaites ir mėnesius bus kritinė pasaulinėje kovoje su Covid-19. Praeityje šalys sugebėjo įrodyti, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) yra nepaveikiama nuosmūkio. Taip buvo per 2008 m. finansinę krizę, ir, esu įsitikinęs, kad tai gali būti įmanoma ir vėl.“

Parengta pagal: https://www.theguardian.com/global-development/2020/apr/17/countries-urged-to-step-up-spending-as-national-goals-go-unmet

Mikroplastikas – kiek naudos ir kiek žalos?

Microbead-Collage_750

Kas yra tos mikrodalelės mūsų naudojamuose priemonėse?

Mikrodalelės yra tam tikros rūšies mikroplastikas, turintis specifinę funkciją šveisti. Kosmetikoje „mikroplastikas“ reiškia visų rūšių mažas plastikines daleles (mažesnes nei 5 mm), kurios sąmoningai įtraukiamos į kosmetikos ir asmens priežiūros priemonių sudėtį. Jie dažnai naudojami kaip emulsikliai arba kaip pigūs užpildai.

Kodėl mikroplastikas yra problema?

Higienos ir kosmetikos priemonėse esančios mikrodalelės, sunkiai matomos plika akimi, per vonios vamzdžius patenka tiesiai į kanalizacijos sistemą. Nuotekų valymo įrenginiai nėra tinkami jiems išfiltruoti; taigi mikroplastikas tampa dar vienu ingredientu mūsų vandenynų „plastikinėje sriuboje“.

Jūros gyvūnai absorbuoja mikroplastiką, suvartoja jį su maistu; taigi šios dalelės patenka į maisto grandinę. Kadangi žmonės yra maisto grandinės viršuje, tikėtina, kad mes taip pat gauname mikroplastiko su savo maistu. Mikroplastikas nėra biologiškai skaidomas ir patekusio į jūrinę aplinką jo beveik neįmanoma pašalinti.

Naudodami kūno prausiklius ar kosmetiką, kurioje yra mikroplastiko, kenkiame ne tik vandenynui, bet ir sau, ir savo vaikams.

Ar mikroplastikas naudingas mūsų odai? 

Sveikatos specialistai, dermatologai taip pat kritiškai vertina šių medžiagų naudojimą kosmetikoje. Polietilenas (PE) ir polipropilenas (PP) yra medžiagos, dažniausiai pasitaikančios produktų sudėtyje. Naudojant šių plastikų daleles, nebūtinai pašalinsite negyvąsias odos ląsteles, bet ir pačią odą. Yra pastebima, kad šie produktai lemia odos išsausėjimą, sukelia alergijas. Taip pat ir dantų pastoje esančios netirpios mikrodalelės gali sukelti daugiau žalos nei naudos – įstrigusios tarpdančiuose ar prie dantenų, jos kaip tik gali pritraukti daugiau bakterijų ir sukelti uždegimą.

Specialistai ragina sunerimti ir atidžiai skaityti etiketes, kuriose nurodoma mūsų perkamų produktų sudėtis.

Microbeads_Polyethylene1_650

Parengta pagal:

beatthemicrobead.org

thenewsminute.com

Prisijunk prie IŠŠŪKIO: „Balandis,-be vienkartinio naudojimo plastiko“

Green peace

Per metus, „Ocean Crusaders“ duomenimis, į pasaulio rinką išleidžiama per 500 mlrd. plastikinių maišelių, taigi – vienam žmogui tenka apie 150 vnt.. Neperdirbti, jie gamtoje suyra per 5-100 metų! Maža to, – kasmet per 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždusina paprasčiausi prekybos centruose naudojami plastikiniai maišeliai. Pažymėtina ir tai, kad plastikas irdamas vandenyje skyla iki mikroplastiko – labai mažų plastiko dalelių – jis patenka į žinduolių, žuvų, paukščių organizmus, o per maisto grandinę pasiekia ir žmogaus organizmą.
Europoje kasmet sukuriama apie 25,8 milijonai plastikinių šiukšlių ir tik 30 proc. jų yra surenkama ar išrūšiuojama. Visas kitas plastikas kaupiasi gamtoje, nesuirdamas ir kenkdamas sveikatai. Net 85 proc. vandens telkinių taršos sudaro plastikas. Taigi, plastiko žala jau gerokai viršija naudą, kurią ši medžiaga atneša visuomenei. Dėl to ES ėmėsi veiksmų ir 2019 m. patvirtino direktyvą, kovojančią su plastiko tarša, kur nuo kitų metų (2021 m.), Europos mastu bus draudžiami kai kurie vienkartinio naudojimo plastikiniai gaminiai.

a

Tačiau šiemet MUMS dar reikia kiekvieno iš Jūsų iniciatyvos, kad tais vienkartinio naudojimo dalykais nepasipildytų mūsų pakelės, miškai ar vandens telkiniai..

Ką galime daryti:

*Į prekybos tinklus neštis daugkartinio naudojimo dėžutes /taras mėsai ar daugkartinius krepšius kitiems pakuojamiems vietoje produktams.

*Darbe, renginiuose bei laisvalaikiu turėti savo daugkartinį puodelį bei gertuvę.

*Pirkti ilgiau laikantį kokybiškesnį rūbą ar batus, nes aprangoje taip pat naudojama labai daug plastiko.

*Įdėkime pastangą tinkamai tvarkyti/rūšiuoti savo šiukšles.

*Pakelkime bent kartą per savaitę nepažįstamojo paliktą atlieką gamtoje, pakelėje…

Parengta Pagal: http://www.circulareconomy.lt/?p=2420

NIEKO NEPIRK DIENA

Kodėl ir į ką kviečia “Nieko nepirksiu diena”

Kartu su didėjančiu vartojimu, auga ir ilgalaikės pasekmės gamtai: pradedant gamtos išteklių eikvojimu gamybos ir transportavimo procese, padidėjusia oro tarša, pakuočių atliekomis ir baigiant masiškai išmetamais nebenaudojamais daiktais.

 

 

-Vidutiniškai žmogus įsigyja 60 % daugiau drabužių nei prieš 15 metų ir dėvi juos perpus trumpiau.

-kasmet maždaug vienas trečdalis viso pagaminto maisto, t.y. 1,3 mlrd. tonų supūva

-per minutę nuperkami 10 milijonų plastikinių butelių. Dauguma šio plastiko patenka į vandenyną.

-8 mln. tonų plastiko kasmet atsiduria vandenyne, tai reikštų, jog kas minutę yra išverčiamas vienas sunkvežimis atliekų. (JT Aplinkosaugos Programos (UNEP) duomenys)

-tik 8 proc. šalies gyventojų iš anksto numato biudžetą kalėdinėms dovanoms ir stengiasi jo laikytis. Daiktų šventiniu laikotarpiu yra įsigyjami neapgalvotai. (2018 m.„Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa)

 

Taigi kaip atsakas šiam beatodairiškam Žemės išteklių eikvojimui ir taršos didinimui, pradėta minėti  „Nieko nepirksiu diena“ („Buy Nothing Day“). Pirmosios visuomeninės akcijos buvo surengtos prieš beveik tris dešimtmečius Kanadoje ir per šį laiką išsiplėtė iki daugiau nei 65 šalių. Įvairaus pobūdžio iniciatyvos ir protesto akcijos organizuojamos prekybos centruose, miesto aikštėse, gatvėse. Yra buvę ir pasipriešinimo atvejų, pavyzdžiui 2000 m. beveik visos didžiosios JAV žiniasklaidos priemonės (išskyrus vieną) atsisakė transliuoti „Nieko nepirksiu dienos“ reklamą.

Asociacija „Litdea“ ir Žali.LT „Nieko nepirksiu dieną“ siūlo kaip žingsnelį sąmoningo vartojimo link. Tai iššūkis atsispirti prekybininkų akcijoms, o kartu ir proga pamąstyti apie savo kasdieninius pasirinkimus, konkrečius vartojimo įpročius. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas renginys „Nieko Nepirksiu lapkričio 29-ą“ kviečia įvairias organizacijas, jaunimo grupes jungtis organizuojant daiktų, drabužių mainytuves ir atiduotuves, rūbų persiuvimo ar daiktų sutaisymo dirbtuves, rengiant paskaitas ar diskusijas apie tvarų vartojimą, ekologinę politiką ar kitomis aktualiomis temomis.

Jei rengiate tvaraus vartojimo iniciatyvą savo organizacijoje ar bendruomenėje, prašome pasidalinti dienos minėjimo renginyje, kad ir kiti galėtų prisidėti.  https://www.facebook.com/events/799418903843628/

Tarptautinė kovos su skurdu diena

IMG_5805Šiandien visame pasaulyje minima Kovos su skurdu diena. Spalio 17 diena pasirinkta neatsitiktinai. 1987 m. šią dieną 100 000 žmogaus teisių gynėjų susirinko į Paryžiaus Trocadero aikštę pagerbti bado, skurdo, smurto ir žmogiško abejingumo aukas, išreikšti savo susirūpinimą skurstančiaisiais ir pakviesti žmoniją susivienyti žmogaus teisių gynimo tikslais.

Nu to laiko, žmonių, gyvenančių visiškame skurde, skaičius sumažėjo beveik perpus, – nuo 1.9 mlrd. 1990 m., iki 836 mln. 2015 m. Didžiausias skurdo mažinimo progresas vyko nuo 2000 metų.

Šiandienos pasaulis yra išsikėlęs tikslą – visiškai panaikinti skurdą bet kurioje pasaulio vietoje. Tą turime padaryti iki 2030 metų (pirmasis iš 17 Darnaus vystymosi tikslų, dėl kurių visos pasaulio šalys sutarė 2015 m.) Tačiau, deja, pasaulio ekonomikai sparčiai augant ir technologijoms tobulėjant, jaučiamas aiškus skurdo mažinimo sulėtėjimas. Nemažai tam įtakos turi ir vis didėjanti klimato kaita, kuri pirmiausia paliečia ir taip ekonomiškai silpnesnius regionus. Kaip skelbia Jungtinės Tautos:

  • daugiau nei 700 milijonų žmonių, arba 10% pasaulio gyventojų, vis dar gyvena didžiuliame skurde. Išgyvenama už mažiau nei 1,90 JAV dolerių per dieną. Kaimo vietovėse skurdas yra tris kartus didesnis nei miestuose,
  • darbo turėjimas ne visada garantuoja tinkamą pragyvenimą. 2018 m. 8% dirbančių žmonių ir jų šeimų gyveno visiškame skurde,
  • skurdo lygis tarp vaikų yra neproporcingai didelis. Vienas iš penkių pasaulio vaikų patiria visišką skurdą,
  • skaičiuojama, kad 100-ui skurde gyvenančių vyrų (25-34 m. amžiaus), tenka 122 tos pačios amžiaus grupės moterys,
  • dauguma skurdą patiriančių žmonių gyvena Užsachario Afrikoje,
  • aukšti skurdo rodikliai dažniausiai skaičiuojami mažose, pažeidžiamose ir konfliktus patiriančiose šalyse,
  • 2018 m. 55% pasaulio gyventojų neturėjo galimybės gauti socialinės apsaugos,
  • 2018 m. tik 41% gimdžiusių moterų gavo pinigines išmokas.

Taigi ar vis dar turime vilčių, pasiekti užsibrėžtą tikslą ir panaikinti skurdą iki 2030 metų? Amerikiečių ekonomistas Jeffrey Sachs yra paskaičiavęs, kad šiam tikslui pasiekti reiktų 175 mlrd. JAV dolerių, o tai yra mažiau nei 1% turtingiausių pasaulio šalių pajamų. Taigi pirmiausiai politinė valia – skurdo mažinimas turėtų būti prioritetinis pasaulio valstybių tikslas. Piliečiai turėtų aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime. Privatus sektorius, būdamas didžiausias ekonomikos variklis, turėtų išsikelti tikslą atsigręžti į labiausiai pažeidžiamus regionus ir juos įtraukti į ekonomiką, laikytis sąžiningos prekybos principų. Švietimas turi didelės įtakos keliant pasaulio piliečių susirūpinimą šiuo klausimu, o mokslo įtaka jau ir dabar yra ženkli: jo dėka, vis daugiau pasaulio žmonių turi geriamo vandens, yra sumažintas mirtingumas nuo daugelio užkrečiamų ligų, pagerintos higienos sąlygos.

Rūpintis skurdo mažinimu ne vien tik galime, bet privalome. „Skurdas nėra atsitiktinumas. Kaip vergija ir apartheidas, jis yra žmonių sukurtas ir gali būti panaikintas žmonių veiksmais.“ Nelsonas Mandela.

Daugiau informacijos: https://www.un.org

URM URM1Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Savaitė už klimatą

2019 m. rugsėjo 20–27 d. vyks Savaitė už klimatą. Jauni žmonės iš viso pasaulio koordinuoja įvairius su klimato kaita susijusius renginius, vykstančius beveik 150 skirtingų pasaulio šalių. Panašu, kad rugsėjo 20 d. Globalinis klimato streikas bus didžiausias iki šiol vykęs su aplinkosauga susijęs protestas. Šis streikas organizuojamas prieš pat aukščiausiems valstybių vadovams susirenkant metinei Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai Niujorke. Rugsėjo 23 d. Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas D. Tuskas sakys kalbą JT klimato politikos aukščiausiojo lygio susitikime. Šiame susitikime siekiama klimato politikos veiksmų pažangos ir spartesnio Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo.

Protestuotojai siekia parodyti, kad klimato kaitos klausimai yra neatidėliotini, – politikos ir verslo atstovai turi nedelsdami imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sprendžiama mus ištikusi ekologinė krizė.

Visą savaitę didžiausiuose Lietuvos miestuose vyks įvairūs Savaitės už klimatą renginiai, į kuriuos kviečiami visi, nuo pačių mažiausių iki vyriausių –

https://www.facebook.com/FridaysForFutureVilnius/

https://www.facebook.com/fridaysforfuturekaunas/

https://www.facebook.com/Fridays-For-Future-Klaip%C4%97da-2330684737188719/

Kiekvienas atskirai mes galime jaustis bejėgiai, bet kartu galime pakeisti pasaulį. Kaip drąsina jaunoji švedė Greta Thunberg, kurios pavyzdys įkvėpė ir paskatino milijonus žmonių išeiti į gatves ir išreikšti savo susirūpinimą planetos išsaugojimu, – niekas nėra per mažas, kad galėtų kažką pakeisti.

FFF

URM URM1Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Atsisakant bent vieno pirkinio,- tolinam Planetos resursų pereikvojimą

Balandžio 17 diena 2019 m. tapo ta diena, nuo kurios Planetos atsistatančius resursus lietuviai pradėjo vartoti ateities kartų sąskaita  Tai reiškia, kad mūsų vartojimo lygiui per metus patenkinti reikalingos beveik 4 Planetos. Pasauliniu mastu resursų pereikvojimo diena šiemet atėjo 2019-07-29. (šaltinis: overshootday.org/newsroom/country-overshoot-days/).

Simboliška, kad liepos gale Lietuvoje plačiai nuskambėjo Europos Komisijos paskelbtas draudimas Baltijos jūroje žvejoti menkes, ne jų paprasčiausiai ten beveik nebeliko. Pereikvojom. Pagaunamos vis mažesnės žuvys ir populiacija nespėja atsistatyti. Tam reiktų bent 3-4 metų tokio draudimo, bet juk žvejybos kompanijos pasiėmėm paskolas laivams, įrangai……:( Maža to, ekologai sako, kad Baltijos jūroje dėl iš suplaukinačių žemės ūkyje masiškai naudojamų taršalų jau yra susiformavę “mirties zonos” kur nėra deguonies ir jokia gyvybė ten gyventi nebegali. Ar tikrai viską ir toliau reikia GREITINTI ir EFEKTYVINTI?…

Šie duomenys rodo, kad tikrai po daiktų stygiaus sovietmetyje,- “nutrūkome nuo grandinės” ir metėmės į kitą kraštutinumą. Mūsų sąmoningo pasirinkimo erdves užėmė rinkodarinių triukų suformuoti pritempti norai turėti “būtinus” daiktus, “būtinus” rūbų kiekius, perpildytus šaldytuvus, kurie lemia didėjantį išmetamo maisto kiekį, vis rečiau kooperuojamės vykdami kartu automobiliu….

Žiniasklaidoje mirga “laimėjimai” apie rekordus surenkant depozitinius butelius Lietuvoje (net 90 proc.:)). Bet tai reiškia, kad jau tie buteliai vieną kartą gaminant teršė aplinką ir dabar antrą kartą perdirbant vėl bus naudojami resursai ir išmetamas CO2. Retai pasirodo straipsnis, kad tiems “rekordams” pasiekti turbūt eilinį kartą nusipirkome per daug pramonės sukurtų produktų.

MŪSŲ PIRMAS PASIRINKIMAS TURI BŪTI ATSISAKYTI, NEPIRKTI IR TIK ANTRAS PASIRINKIMAS “PERDIRBTI”!

Štai nors Lietuva turi vienus didžiausių švaraus gėlo vandens išteklių ir galime ramiai gerti vandenį iš krano, tačiau gėrimai plastikiniuose buteliuose vis dar klesti. Grįžusi emigrantė iš A1 --zmrYUIp9LSYCu5oaYJ-Qirijos manęs klausia, kur pas jus mieste ar prekybos centruose yra vandens pasipildymo stotelės? Paminiu vieną kitą vietą Bernardinų ir Vingio parkuose, Vilniaus oro uostas stengiasi būti pažangus šiuo klausimu, bet prekybos centrai ar ten kur daugiausiai būname,- dar piliečių spaudimas šiuo klausimu nepasiekė. Turėdamas tuščią gertuvę tikrai gali likti su ja tuščia visą pasivaikščiojimo mieste laiką. Maža to, dar ir kavos išsinešimui sistemos sunkiai priima jeigu atsineši savo daugkartinį puodelį kavai. Štai kolega praeitą savaitę sakė, kad net dviejose vietose stengėsi prisipilti į daugkartinius puodelius kavos, bet apartai visaip pradėjo traškėti jam tą darant ir pana6u, kad sulūžo. Tačiau tikrai reikia girti ir skatinti kiekvieną tokią mažą iniciatyvą skatinančią galvoti ar negalime pakeisti savo vartojimo įpročių.

Pabaigia norisi pasidžiaugti jausmu, kad pabudimo aušra jau netoli. Štai peticiją Vyriausybei ir prezidentui dėl pasikeitusio ministro sustabdyto Punios rezervato praplėtimo, jau pasirašė daugiau nei 13500 piliečių !!!!(https://www.peticijos.lt/visos/75340/punios-silas-padekite-gelbeti/  ).

Taigi mano mažas asmeninis pasirinkimas atsisakant bent vieno naujo daikto prisideda prie resursų pereikvojimo datos nustūmimo kiek arčiau metų galo. Ačiū.

#MoveThe Date

URM URM1Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Kuriasi kultūra “skristi yra gėda” (švediškai “flygskam”)

flugzeug_CO2_ho-157ca1852d7d47ffES Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S) pateikti duomenys rodo, kad birželio temperatūra pasaulyje buvo rekordinė ir sudarė 16,4 Celsijaus. Europoje birželis buvo 2 Celsijaus laipsniais aukštesnė nei įprastai, o visame pasaulyje šis birželis buvo vienu laipsniu šiltesnis nei pernai. Šiame kontekste norisi pažvelgti į Lietuvoje vis augančią “normą” skristi.

 

Nors tiesioginės aviacijos emisijos sudaro vos tris procentus visų Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, tiesa ir tai, kad, vertinant pagal vieno keleivio kilometrui išskiriamą anglies dvideginį, kelionės oru yra labiausiai teršianti transporto priemonė. Pasak Europos aplinkos agentūros, keleivio kilometrui, skrendant lėktuvu, tenka 285 gramai anglies dvideginio, o važiuojant traukiniu – tik 14 gramų (t.y. net 20 kartų mažiau!!!) p.s. kiti šaltiniai pateikia kiek mažesnius skirtumus pvz.„Manheimer Morgen“ palygina: „Kas lipa į lėktuvą, prisideda prie to, kad vienam kilometrui įveikti anglies dioksido į aplinką išmetama 6 kartus daugiau, nei važiuojant geležinkeliu.”

Sektina Švedų patirtis:

Susiduriant su karščio rekordais, sausrom ir gaisrais švedai sukūrė net naują žodį savo kalboje “flygskam”, kuris reiškia “skristi yra gėda”. Švedijos sąmoningumas ir ekologinis boikotas pernai Švedijoje sumažino skrydžių kiekį 3%, 0 2019 m.pirmąjį šių metų ketvirtį net 8%. Maža to, Švedijos vyriausybė pranešė planą iki 2022-ųjų paleisti naktinius traukinių maršrutus į didžiuosius Europos miestus.

Judėjimas mažinti skrydžius plinta ir į kitas šalis. Britų „žalieji“ siekia įvesti skrydžių limitą, kad žmogus per metus lėktuvu skristų ne daugiau, nei vieną kartą, kurį viršijus, tektų mokėti didelį mokestį. Apribojimų šalininkai mano, kad skrydžiai – ar bent jau tam tikros tokių kelionių rūšys – turėtų tapti  prabanga, o ne masinio naudojimo preke.

Štai Prancūzija jau įvedė iki 18 eurų ekologinį mokestį skrydžiams iš visų savo oro uostų nuo 2020 m. (p.s. Švedija tokį mokestį iki 40 eurų jau turi nuo 2018 balandžio). Vokietija arti dar griežtesnių priemonių apmokestinant ne tik skrydžius, bet ir žibalą bei nuimamnt mokesčius nuo kitų keliavimo būdų.

Kiekvienas asmeninis ir lietuvio pasirinkimas neskristi, susilaikyti nuo “pigaus skrydžio į kurią nors Europos vietą” gali būti didžiulė dovana mūsų vaikų kartai. Junkimės prie judėjimo:

#stayontheground

,

URM URM1Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Per pastaruosius metus PABĖGĖLIŲ pasauly padaugėjo Lietuvos gyventojų skaičiumi

Neries Parke Litdea 2018-07-25(1)2000 m. gruodžio 4 d. JTO Generalinė asamblėja paskelbė, kad 2001 metais sukanka 50 metų nuo dienos, kai paskelbta pabėgėlių Konvencija (1951 m.). Birželio 20-oji buvo paskelbta Pasaulinė pabėgėlių diena, dėl to susitarus su Afrikos vienybės organizacija, kad ši diena sutaptų ir su Afrikos pabėgėlių diena.

 

Dėl persekiojimų, konfliktų, prievartos ir žmogaus teisių pažeidimų 2018 m. pradžioje pasaulyje prievartiniu būdu buvo perkelti iš savo gyvenamųjų vietų  net-68,5 milijonų pabėgėlių. Tai 2,9 milijonu žmonių  daugiau nei ankstesniais metais (t.y. pabėgėlių pasauly padaugėjo Lietuvos gyventojų dydžiu!!!!). Iš 110 pasaulio gyventojų bent vienas yra pabėgėlis, prieglobščio prašytojas ar ne dėl savo valio turėjęs palikti savo namus asmuo

 

  • 25,4 milijonų, iš jų sudarė pabėgėliai (didžiausias kada nors buvęs skaičius). Pažymėtina, kad 2/3 visų pabėgėlių yra iš 5 šalių Sirijos, Afganistano, Pietų Sudano, Mianmaro ir Somalio
  • 40 milijonų, iš jų buvo “šalie viduje perkeltieji”. Tai asmenys, kurie ne savo valia buvo priversti palikti savo namus, bet nekirto savo valstybės sienų. Šie žmonės siekia būti saugūs, bet kurioje vietoje, kurią jie gali surasti: šalia miestų, mokyklose, Jungtinių Tautų ar kitose “pabėgėlių stovyklose”, net miškuose ar laukuose. Skirtingai nuo pabėgėlių šie asmenys nėra ginami tarptautinės teisės ar gauna įvairią tarptautinę humanitarinę pagalbą, nes formaliai jie yra ginami vietinių vyriausybių. Pažymėtina, kad tokių asmenų daugiausiai yra Kolumbijoje, Sirijoje, Demokratinėje Kongo respublikoje ir Somalyje
  • 3,1 milijonas iš jų,- buvo prieglobščio prašytojai. Tai iš savo šalių pabėgę asmenys, kurie užpildo dokumentus, kad galėtų būti pripažinti kaip pabėgėliai ir gauti teisinę apsaugą bei materialinę pagalbą. Šie žmonės turi pagrįsti, kad jie būtų persekiojimas gimtose šalyse

 

Ne dėl savo valios,  kas 2 sekundes (greičiau, nei perskaitysite šį sakinį) bent vienas asmuo turi palikti savo namus ir būti perkeltas į laikinąsias apgyvendinimo vietas. T.y. per minutę perkeliama net 30 žmonių[1]

Pastebėtina, kad net 89 procentus iš 68,5 milijonų ne savo valia palikusių namus asmenų priima ne JAV, Europa ar kitos turtingųjų klubo šalys, bet valstybės, kurios pačios turi žemą BVP lygį.

 

Pabėgėlių dienos proga kviečiame pasiklausyti puikios laikysenas formuojančio LRT laidos su “Afriko” steigėja:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000071050/10-12-kodel-mums-atrodo-kad-afrika-reikia-gelbeti

 

[1] https://www.unrefugees.org/refugee-facts/statistics/SCAN0054

 

URM URM1Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.