Atsisakant bent vieno pirkinio,- tolinam Planetos resursų pereikvojimą

Balandžio 17 diena 2019 m. tapo ta diena, nuo kurios Planetos atsistatančius resursus lietuviai pradėjo vartoti ateities kartų sąskaita  Tai reiškia, kad mūsų vartojimo lygiui per metus patenkinti reikalingos beveik 4 Planetos. Pasauliniu mastu resursų pereikvojimo diena šiemet atėjo 2019-07-29. (šaltinis: overshootday.org/newsroom/country-overshoot-days/).

Simboliška, kad liepos gale Lietuvoje plačiai nuskambėjo Europos Komisijos paskelbtas draudimas Baltijos jūroje žvejoti menkes, ne jų paprasčiausiai ten beveik nebeliko. Pereikvojom. Pagaunamos vis mažesnės žuvys ir populiacija nespėja atsistatyti. Tam reiktų bent 3-4 metų tokio draudimo, bet juk žvejybos kompanijos pasiėmėm paskolas laivams, įrangai……:( Maža to, ekologai sako, kad Baltijos jūroje dėl iš suplaukinačių žemės ūkyje masiškai naudojamų taršalų jau yra susiformavę “mirties zonos” kur nėra deguonies ir jokia gyvybė ten gyventi nebegali. Ar tikrai viską ir toliau reikia GREITINTI ir EFEKTYVINTI?…

Šie duomenys rodo, kad tikrai po daiktų stygiaus sovietmetyje,- “nutrūkome nuo grandinės” ir metėmės į kitą kraštutinumą. Mūsų sąmoningo pasirinkimo erdves užėmė rinkodarinių triukų suformuoti pritempti norai turėti “būtinus” daiktus, “būtinus” rūbų kiekius, perpildytus šaldytuvus, kurie lemia didėjantį išmetamo maisto kiekį, vis rečiau kooperuojamės vykdami kartu automobiliu….

Žiniasklaidoje mirga “laimėjimai” apie rekordus surenkant depozitinius butelius Lietuvoje (net 90 proc.:)). Bet tai reiškia, kad jau tie buteliai vieną kartą gaminant teršė aplinką ir dabar antrą kartą perdirbant vėl bus naudojami resursai ir išmetamas CO2. Retai pasirodo straipsnis, kad tiems “rekordams” pasiekti turbūt eilinį kartą nusipirkome per daug pramonės sukurtų produktų.

MŪSŲ PIRMAS PASIRINKIMAS TURI BŪTI ATSISAKYTI, NEPIRKTI IR TIK ANTRAS PASIRINKIMAS “PERDIRBTI”!

Štai nors Lietuva turi vienus didžiausių švaraus gėlo vandens išteklių ir galime ramiai gerti vandenį iš krano, tačiau gėrimai plastikiniuose buteliuose vis dar klesti. Grįžusi emigrantė iš A1 --zmrYUIp9LSYCu5oaYJ-Qirijos manęs klausia, kur pas jus mieste ar prekybos centruose yra vandens pasipildymo stotelės? Paminiu vieną kitą vietą Bernardinų ir Vingio parkuose, Vilniaus oro uostas stengiasi būti pažangus šiuo klausimu, bet prekybos centrai ar ten kur daugiausiai būname,- dar piliečių spaudimas šiuo klausimu nepasiekė. Turėdamas tuščią gertuvę tikrai gali likti su ja tuščia visą pasivaikščiojimo mieste laiką. Maža to, dar ir kavos išsinešimui sistemos sunkiai priima jeigu atsineši savo daugkartinį puodelį kavai. Štai kolega praeitą savaitę sakė, kad net dviejose vietose stengėsi prisipilti į daugkartinius puodelius kavos, bet apartai visaip pradėjo traškėti jam tą darant ir pana6u, kad sulūžo. Tačiau tikrai reikia girti ir skatinti kiekvieną tokią mažą iniciatyvą skatinančią galvoti ar negalime pakeisti savo vartojimo įpročių.

Pabaigia norisi pasidžiaugti jausmu, kad pabudimo aušra jau netoli. Štai peticiją Vyriausybei ir prezidentui dėl pasikeitusio ministro sustabdyto Punios rezervato praplėtimo, jau pasirašė daugiau nei 13500 piliečių !!!!(https://www.peticijos.lt/visos/75340/punios-silas-padekite-gelbeti/  ).

Taigi mano mažas asmeninis pasirinkimas atsisakant bent vieno naujo daikto prisideda prie resursų pereikvojimo datos nustūmimo kiek arčiau metų galo. Ačiū.

#MoveThe Date

Kuriasi kultūra “skristi yra gėda” (švediškai “flygskam”)

flugzeug_CO2_ho-157ca1852d7d47ffES Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S) pateikti duomenys rodo, kad birželio temperatūra pasaulyje buvo rekordinė ir sudarė 16,4 Celsijaus. Europoje birželis buvo 2 Celsijaus laipsniais aukštesnė nei įprastai, o visame pasaulyje šis birželis buvo vienu laipsniu šiltesnis nei pernai. Šiame kontekste norisi pažvelgti į Lietuvoje vis augančią “normą” skristi.

 

Nors tiesioginės aviacijos emisijos sudaro vos tris procentus visų Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, tiesa ir tai, kad, vertinant pagal vieno keleivio kilometrui išskiriamą anglies dvideginį, kelionės oru yra labiausiai teršianti transporto priemonė. Pasak Europos aplinkos agentūros, keleivio kilometrui, skrendant lėktuvu, tenka 285 gramai anglies dvideginio, o važiuojant traukiniu – tik 14 gramų (t.y. net 20 kartų mažiau!!!) p.s. kiti šaltiniai pateikia kiek mažesnius skirtumus pvz.„Manheimer Morgen“ palygina: „Kas lipa į lėktuvą, prisideda prie to, kad vienam kilometrui įveikti anglies dioksido į aplinką išmetama 6 kartus daugiau, nei važiuojant geležinkeliu.”

Sektina Švedų patirtis:

Susiduriant su karščio rekordais, sausrom ir gaisrais švedai sukūrė net naują žodį savo kalboje “flygskam”, kuris reiškia “skristi yra gėda”. Švedijos sąmoningumas ir ekologinis boikotas pernai Švedijoje sumažino skrydžių kiekį 3%, 0 2019 m.pirmąjį šių metų ketvirtį net 8%. Maža to, Švedijos vyriausybė pranešė planą iki 2022-ųjų paleisti naktinius traukinių maršrutus į didžiuosius Europos miestus.

Judėjimas mažinti skrydžius plinta ir į kitas šalis. Britų „žalieji“ siekia įvesti skrydžių limitą, kad žmogus per metus lėktuvu skristų ne daugiau, nei vieną kartą, kurį viršijus, tektų mokėti didelį mokestį. Apribojimų šalininkai mano, kad skrydžiai – ar bent jau tam tikros tokių kelionių rūšys – turėtų tapti  prabanga, o ne masinio naudojimo preke.

Štai Prancūzija jau įvedė iki 18 eurų ekologinį mokestį skrydžiams iš visų savo oro uostų nuo 2020 m. (p.s. Švedija tokį mokestį iki 40 eurų jau turi nuo 2018 balandžio). Vokietija arti dar griežtesnių priemonių apmokestinant ne tik skrydžius, bet ir žibalą bei nuimamnt mokesčius nuo kitų keliavimo būdų.

Kiekvienas asmeninis ir lietuvio pasirinkimas neskristi, susilaikyti nuo “pigaus skrydžio į kurią nors Europos vietą” gali būti didžiulė dovana mūsų vaikų kartai. Junkimės prie judėjimo:

#stayontheground

Per pastaruosius metus PABĖGĖLIŲ pasauly padaugėjo Lietuvos gyventojų skaičiumi

Neries Parke Litdea 2018-07-25(1)2000 m. gruodžio 4 d. JTO Generalinė asamblėja paskelbė, kad 2001 metais sukanka 50 metų nuo dienos, kai paskelbta pabėgėlių Konvencija (1951 m.). Birželio 20-oji buvo paskelbta Pasaulinė pabėgėlių diena, dėl to susitarus su Afrikos vienybės organizacija, kad ši diena sutaptų ir su Afrikos pabėgėlių diena.

 

Dėl persekiojimų, konfliktų, prievartos ir žmogaus teisių pažeidimų 2018 m. pradžioje pasaulyje prievartiniu būdu buvo perkelti iš savo gyvenamųjų vietų  net-68,5 milijonų pabėgėlių. Tai 2,9 milijonu žmonių  daugiau nei ankstesniais metais (t.y. pabėgėlių pasauly padaugėjo Lietuvos gyventojų dydžiu!!!!). Iš 110 pasaulio gyventojų bent vienas yra pabėgėlis, prieglobščio prašytojas ar ne dėl savo valio turėjęs palikti savo namus asmuo

 

  • 25,4 milijonų, iš jų sudarė pabėgėliai (didžiausias kada nors buvęs skaičius). Pažymėtina, kad 2/3 visų pabėgėlių yra iš 5 šalių Sirijos, Afganistano, Pietų Sudano, Mianmaro ir Somalio
  • 40 milijonų, iš jų buvo “šalie viduje perkeltieji”. Tai asmenys, kurie ne savo valia buvo priversti palikti savo namus, bet nekirto savo valstybės sienų. Šie žmonės siekia būti saugūs, bet kurioje vietoje, kurią jie gali surasti: šalia miestų, mokyklose, Jungtinių Tautų ar kitose “pabėgėlių stovyklose”, net miškuose ar laukuose. Skirtingai nuo pabėgėlių šie asmenys nėra ginami tarptautinės teisės ar gauna įvairią tarptautinę humanitarinę pagalbą, nes formaliai jie yra ginami vietinių vyriausybių. Pažymėtina, kad tokių asmenų daugiausiai yra Kolumbijoje, Sirijoje, Demokratinėje Kongo respublikoje ir Somalyje
  • 3,1 milijonas iš jų,- buvo prieglobščio prašytojai. Tai iš savo šalių pabėgę asmenys, kurie užpildo dokumentus, kad galėtų būti pripažinti kaip pabėgėliai ir gauti teisinę apsaugą bei materialinę pagalbą. Šie žmonės turi pagrįsti, kad jie būtų persekiojimas gimtose šalyse

 

Ne dėl savo valios,  kas 2 sekundes (greičiau, nei perskaitysite šį sakinį) bent vienas asmuo turi palikti savo namus ir būti perkeltas į laikinąsias apgyvendinimo vietas. T.y. per minutę perkeliama net 30 žmonių[1]

Pastebėtina, kad net 89 procentus iš 68,5 milijonų ne savo valia palikusių namus asmenų priima ne JAV, Europa ar kitos turtingųjų klubo šalys, bet valstybės, kurios pačios turi žemą BVP lygį.

 

Pabėgėlių dienos proga kviečiame pasiklausyti puikios laikysenas formuojančio LRT laidos su “Afriko” steigėja:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000071050/10-12-kodel-mums-atrodo-kad-afrika-reikia-gelbeti

 

[1] https://www.unrefugees.org/refugee-facts/statistics/SCAN0054

Šiandien pasaulinė aplinkos apsaugos diena

Džiugu, kad turime dar vieną galimybę sulėtinti “vystymosi” tempą ir perklausti ar ta kryptimi judame. Turime vėl galimybę sąmoningesniam veiksmui, elgesiui. Tai diena kai galime stabtelti pamąstant ką ir kiek perkam; ar nuo taško A iki taško B nukeliaujam pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu; ar kavai/arbatai kaitiname vandens tik tiek kiek išgersime…

aO gamta siunčia mums žinutes! Šiandien, 2019-06-05, daugelyje LT vietų fiksuojami visų laikų karščio rekordai, daugelyje vietovių tebesitęsia sausra, skelbiamos ekstremalios padėtys (Pvz Varėnos sav.).  Organizacijos Green Match tyrimų centras,  (https://www.greenmatch.co.uk/blog/2019/04/climate-change-europe) analizuodamas duomenis nuo 1970-ųjų savo ataskaitoje Lietuvą įvardina kaip daugiausiai Europoje nuo klimato kaitos nukentėjusia valstybe:

  • Jūros lygis pakilo apie 20 cm (iki 2100 metų gali pakilti net 1 metru!)
  • Vidutinė žiemos temperatūra pakilo net 2,3 laipsniais Celsijaus.
  • erkių aktyvumas jau fiksuojamas 10 mėnesių (o pajūryje beveik visus metus, vietoje buvusių 6 mėn.)…

Norisi tikėti, kad mūsų sąmoningumas prieš vartojimo sukeliamas pasekmes laimės. Ypač jei pasirinktume Jean-Paus Meus pasirinktą 10 minučių per dieną iššūkio kelią. Šis žmogus kasdien skirdamas bent po 10 minučių, aplinką tvarko jau daugiau nei TŪKSTANTĮ dienų: https://www.facebook.com/10minutesadayBE/             (#10minutesaday)

 

Antrasis pasaulinis Klimato Streikas jau šį penktadienį!!!

Virs galvos plakatas NojusGegužės 24 d. 12 val. V. Kudirkos aikštėje, kai patirsime dar vieną prievartos aktą iš prekybininkų pirkti ir vartoti daugiau, – iš pasaulio vaikų ir jaunimo atkeliauja šauksmas tyruose: “lėtinkime savo poreikius, vartojimą ir ateikime į švedės paauglės Gretos Thunberg inicijuotą antrąjį pasaulinį Klimato Streiką!“.

Per pirmąjį streiką kovo 15 d., kuriame dalyvavo ir Litdea sutelkti mokiniai, visame pasaulyje bClimate strike 05.24uvo mažiausiai 1,6 mln dalyvių visuose 7 žemynuose, 125 šalyse ir daugiau nei 2000 vietų.  Pažymėtina, kad po šių streikų jau 2 valstybės Jungtinė Karalystė ir Airija paskelbė nepaprastąją padėtį dėl klimato kaitos padarinių.

Kodėl  vaikai ir jaunimas streikuos 2019-05-24 dieną V.Kudirkos aikštėje 12 val.?

Turime mokytis, bet kam mokytis, jei ateities, dėl negrįžtamų gamtos išnaudojimo pasekmių, gali nelikti?

Kam dėti daug pastangų į išsimokslinimą, jei mūsų vyriausybės neklauso išsimokslinusių mokslininkų?

 

Kaip galime prisidėti?

  1. Savo socialiniuose tinkluose platinti žinią apie 05.24 vykstantį pasaulinį Klimato streiką (#Fridaysforfuture  #Climatestrike)
  2. Tą dieną stengtis nieko nepirkti ir tokiu būdu mažinti gamtos išteklių pereikvojimą

Sąžininga kava su šokoladu Pasaulinės Sąžiningos prekybos dieną

KFair Trade (sąžiningai pagamintų) produktų ženklaiasmet antrąjį gegužės šeštadienį visame pasaulyje švenčiama Pasaulinė Sąžiningos Prekybos diena. Šios dienos minėjimas yra skirtas skatinti visuomenę tapti sąžiningais ir etiškais vartotojais, rinktis sąžiningos prekybos prekes.

Sąžininga prekyba (Fair Trade) yra prekybos su besivystančio pasaulio šalių gamintojais partnerystė, kuri užtikrina visų dalyvaujančių žmonių teises, sąžiningą atlygį už prekes, kurios buvo gaminamos laikantis darnos su gamta ir žmogumi principų, taip pat remia kovą su ekonomikos krize, skurdu, lyčių nelygybe besivystančiose šalyse ir klimato kaita pasaulyje.

Lietuvoje Sąžininga prekyba yra viena iš paramos vystomajam bendradarbiavimui krypčių. Prekybos centruose ženkleliais pažymėtų produktų nuolat daugėja – tai kavos ir kakavos pupelės, cukrus, bananai, ananasai, riešutai, kruopos ir kai kurie prieskoniai atkeliauja iš taip vadinamo „kavos regiono“ – geografinės juostos apimančios besivystančio pasaulio šalis (Afrika, Pietų Amerika, Tolimieji Rytai). Sąžiningos prekybos produktai žymimi ant pakuotės spalvotais ženkleliais – “Fairtrade”, “Rainforest Alliance”, “Fair for life”, “Cocoa life”, dar galime matyti “UTZ”.

„Daugumos šių produktų tiekėjai yra smulkūs augintojai, kurie didelę dalį derliaus tiesiog nuima rankomis, dažnai neturi daug žinių ir įgūdžių efektyviai plėtoti savo ūkį ir parduoti už didensę kainą – tad šie ūkiai dažnai priklauso nuo kelių pagrindinių kakavos pupelių supirkėjų, kaip pvz. „Nestle“, „Mondelez International“, „Hershyes“, „Mars“ ir t.t. “ – Tomas Kurapkaitis, Asociacijos Litdea Prezidentas.

Dramblio Kaulo Krantas tiekia 33 % kakavos pupelių pasaulio rinkai, tačiau kakavos derliaus nuėmėjai uždirba iki 1$ per dieną, kas sudaro 20% reikiamos sumos pragyvenimui(Tarptautinės Darbo organizacijos duomenys, International Labor Organization – ang. k. ). Sąžiningos prekybos stebėtojos organizacijos padeda šiems smulkiems ūkiams burtis į kooperatyvus, padeda įsigyti ir naudotis technika palengvinančia nuimti derlių, įgyvendina švietimo projektus, stiprina raštingumą.

 

Pasaulinės Sąžiningos prekybos dieną – antrąjį gegužės šeštadienį prekybos tinkle RIMI pirkėjai bus kviečiami susipažinti su kitais produktais, kuriuos įsigydami tiesiogiai prisideda prie besivystančio pasaulio gyventojų gerovės.

Daugiau informacijos apie Pasaulio sąžiningos prekybos dieną galima rasti apsilankę Pasaulio sąžiningos prekybos organizacijos interneto svetainėje www.wfto.org.

 

Prisijunk prie balandžio mėnesio iššūkio be vienkartinių indų

Jau nuo balandžio 1 dienos, kelios gamtai draugiškos  Nevyriausybinės organizacijos (Litdea, zali.lt, Sveikuolių sąjunga) KVIEČIA jungtis prie IŠŠŪKIO- 30  DIENŲ BE VIENKARTINIŲ INDŲ.  #trashtag#30dienųiššūkis

*Akcijos metu kviečiame į kavines atsinešti savo daugkartinį puodelį ar į prekybos centrus  savo maišelį ir tokiu būdu kurti atsakingesnio vartojimo kultūrą

*Taip pat džiaugiantis pirmomis šiltomis dienomis bei iškylaujant gamtoje, pabandyti įsidėti taras, kurias vėliau galima išsiplauti ir naudoti dar kartą.

*Gamta tikrai mums padėkos ateityje, jei eidami pasivaikščioti balandžio kiekvieną dieną pakeltume bent po vieną šiukšlę.

Kodėl,-

Remdamiesi “vystymosi” paradigma gyvename beveik du kartu greičiau nei gamta gali atsistatyti. 2018 metais jau rugpjūčio 2 dieną buvome išnaudoję Žemės išteklius, kurie gali atsikurti ir likusią metų dalį gyvenome mūsų vaikų ir ateities kartų sąskaita.

„Ellen MacArthur Foundation“ atliktas tyrimas, pristatytas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume, nustatė, kad iki 2050 metų visi vandenynai bus taip užteršti plastiku, kad jo bus daugiau nei žuvų.

Tik 5 proc. plastiko perdirbama, o 95 proc. plastikinių pakelių tampa šiukšlėmis. Ekonomikai tai atneša iki 120 mlrd. dolerių žalą. 40 proc. plastiko atgula į žemę, trečdalis – į vandenynus. Vidutiniškai kiekvieną minutę į vandenynus suverčiamas vienas sunkvežimis šiukšlių. Galiausiai tai grįžta žmogui,- jau randama mikroplastiko žuvyje, kuri yra mūsų mitybos grandinėse:(

Žiniasklaidoje jau mirga nuotraukos su negyvais vėžliais, žuvimis, banginiais, kurių skrandyje randama  net 20-40 kg. plastiko atliekų!!! (zr. https://www.lrytas.lt/gamta/fauna/2019/04/01/news/sardinijoje-aptikto-nugaususio-banginio-pilve-vienas-uz-kita-baisesni-radiniai-9802460/ )

Nuo 1964 m. plastiko gamyba padidėjo 20 kartų, dabar ji siekia 343 mln. tonų per metus. Iki 2050 m. plastiko bus pagaminama dar keturis kartus daugiau.

Skauda dėl šios situacijos. Jausmas, kad naikiname ne tik kas aplinkui, bet ir save. Todėl LITDEA bendruomenė kviečia veikti jau šiandien!!! šiandien ir bent dar kelias savaites pabandyti savo elgesiu liudyti, kad galime gyventi be vienkartinių pakuočių, kavos neperdirbamuose vienkartiniuose puodeliuose, be papildomo maišelio parduotuvėje….

 

Global Strike for Future pagaliau jau ir Lietuvoje!!!

aLabai džiaugiamės aktyvėjančia Lietuvos jaunimo reakcija į klimato kaitą.

Virs galvos plakatas NojusGretos Thunberg iniciatyva kovo 15 dieną pasiekė ir Lietuvą!!!

 

 

 

Didžiuojamės būdami šio judėjimo dalimi. Litdea, prikalbinę būrelį Vilniaus Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazijos mokinių, su plakatais buvo su kitais mokiniais ir studentais prieš LR Vyriausybę-V.Kudirkos aikštėje.

Labai tikimės, kad Gegužės 24 dieną, kai vyks antrasis Globalinis mokinių, jaunimo ir studentų streikas,- mūsų bus daugiau.Nojus Natūraliaugabis ir katre su Plakatais bendras vaizdas

Turime veikti šiandien, kad pokyčius dar galėtume kontroliuoti.

KAIP?,-

  1. Mažindami mėsos vartojimą
  2. Keisdami pieno produktus į augalinės kilmės gėrimus ir produktus
  3. Atsisakydami vienkartinių indų
  4. Naudodamiesi daugiau dviračiais, paspirtukais bei visuomeniniu transportu
  5. Susirasdami vietos ūkininką
  6. Pasodindami medį
  7. Atsinešdami savo maišelius ar kitą tarą į parduotuvę
  8. Jei neišeina pirkti iš Zero waste parduotuvių,- pirkti produktus nekobinuotose (pvz, tetrapack), bet perdirbamose pakuotėse esantį pieną/sultis….
  9. Atskirti kompostuojamas atliekas nuo kitų šiukšlių
  10. Keliaujant skaičiuoti savo paliekamą ekologinį pėdsaką (Eco footprint)

Kovo 29 d. Litdea narių visuotinis susitiikimas

Džiugu, ir šiemet kviesti visus į Litdea narių susitikimą, kuris vyks

logoKolpingo patalpose-Raguvos g. 7, Kaunas.2019 m. kovo 29 d.

Darbotvarkėje sekantys aspektai:

LITDEA narių Visuotinis susirinkimas

 

11.45….       LITDEA kviečia kartu pietauti (Kolpingo kavinukėje)

12.30-12.50   Susitikimo pradžia- Kuo kvėpavo Litdea nariai 2018 m ir lūkesčiai susitikimui

12.50-13.30   Trumpa 2018 m. LITDEA veiklų peržvalga/ataskaita:

-finansinės situacijos peržvalga/ataskaita,

-2018/2019 m.dilemų iškėlimas (LITDEA valdyba)

13.30-13.35   Darnaus vystymosi Litdea veiklos:

-mokymai mokytojams (mokytojos metodininkės, kurios vedė mokymus)

-„Rimi  Fair Trade pamokos“  ir  Fair Trade draugų akreditavimo iniciatyva

– Kas naujo EVS savanorių iš Rytų šalių priėmime (darbuotoja Ieva Pertuškaitė)

-„Žalios akcijos“ Nieko nepirk diena, Žemės valanda, Fridays for Future steikai,

Mėnesio be vienkartinių indų iššūkis…..

14.00            Kavos bei arbatos pertrauka

14.30-15.20  Darbas su Litdea kryptimis ir dilemomis 2019-2020 m.:

  • Dilemų ir krypčių vardinimasis 2019-2020 m.
  • Veiksmų planavimasis

15.20-15.30 Litdea valdybos atnaujinimas

15.30-16.00 Trumpas įsivertinimas ir pabaiga

Pirmą kartą nuo 2012 metų sumažėjo ES Parama Vystymuisi

rodyklėPaskelbta Concord 2018 AidWatch ataskaita, prie kurios rengimo prisidėjo ir Litdea,- konstatuoja, kad pirmą kartą nuo 2012 m. sumažėjo Oficiali ES valstybių Pagalba Vystymuisi (Official Development Assistance (ODA)). Lyginant su 2016 m. ji krito 3 proc. Tai reiškia, kad dabartiniu augimo tempu iškyla realus pavojus, kad Europos Sąjunga  2030 metais nepasieks užsibrėžto tikslo,- skirti “Pagalbai Vystymuisi” 0,33% nuo BVP.

Ataskaita taip pat konstatuoja, kad Lietuva 2017 m. nebuvo išimtimi. Lietuvoje  aukščiau įvardijamas rodiklis nuo 0,14 proc. (2016m) nukrito iki 0,13 proc. (2017 m.).2018 Aidwatch Ataskaitos Lietuvos dalyje nurodomas LR valstybei sekančios rekomendacijos:

-Reik paruošti priemones (“action plan”), kurios įgalintų Nacionalinę Vystomojo Bendradarbiavimo Komisiją ir besiangažuojančias NVO, įmones bei kitus veikėjus derinti savo veiksmus Vystomojo Bendradarviavimo srity

-Pakelti 2 proc. vystomojo bendradarbiavimo ir švietimo finansavimo lygį
-Atskirai nuo paramos vystymuisi apskaičiuoti pabėgėliams  bei stipendijoms Lietuvoje skiriamas išlaidas
-Atlikti nepriklausomą, išorinį Vystomojo Bendradarbiavimo ir Paramos Demokratijai Programų vertinimą