Litdea pasirašė su SADM sutartį ir NVO kviečia naudotis supervizijų bei mokymų pasiūlymais

Džiaugiamės, kad asociacija Litdea prisideda prie NVO instituto stiprinimo!!!

Projekto “Kokybė slypi proceso organizavimo detalėse” (finansavimas iš Nacionalinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų finansavimo 2018 metais) rėmuose nevyriausybinėms organizacijoms siūlo šias ugdymosi galimybes:

1. Vidinius organizacijų mokymus (individualius konkrečiai organizacijai) kaip tęstinai

             organizacijoje dirbti su savanoriais (pritraukti, paruošti palydėti, motyvuoti…)

2. NVO vadovaujančio lygmens darbuotojų individualias supervizijas

3. NVO komandines supervizijas

4. Reikalingų kompetencijų dalyvauti priimant viešojo valdymo sprendimus mokymus

5. Savivaldybių ir NVO bendradarbiavimo seminarus

Susidomėjusieji gali kreipti į Asociaciją Litdea:

Tel. 865502233 arba E-paštu: tomasduku@gmail.com

Tomas Kurapkaitis

„Mano Guru“ tampa pirmąja „Sąžiningos prekybos draugai“ kavine Lietuvoje

Zenklas Lietuviskas

Simboliška, kad šiandien,Tarptautinę socialinio darbo dieną, atverčiame naują socialinio darbo sritį Lietuvoje.

Šiandien Mano Guru“ kavinė, kurioje nuo 2004 m. yra vykdoma priklausomų asmenų, baigusių reabilitacijos programas ir asmenų, išėjusių iš įkalinimo įstaigų, socialinė integracija į darbo rinką ir visuomenę. Prisiima dar vieną misiją- po truputį tapti atvira Pasaulio iššūkiams kavine, kurioje visada bus galima pasivaišinti sąžiningai tiek gamtos, tiek mažiau galimybių turinčių asmenų atžvilgiu užauginta kava. “MANO GURU” tampa pirmąja „Sąžiningos Prekybos draugai“ (Fair trade friends) iniciatyva Lietuvoje. Šiuo kokybės ženklu jau gali pasidžiaugti apie 30 iniciatyvų Latvijoje ir Estijoje. Labai džiaugiamės šiuo kavinės ir Litdea bendrų pastangų kurti teisingesnį pasaulį rezultatu. Tikimės, kad ši iniciatyva turės tęstinį ilgalaikį poveikį ne tik šviečiant lietuvius Darnaus Vystymosi temomis, bet ir realiai keičiant mažiau galimybių turinčių šeimos ar kooperatyvų ūkių darbuotojų  padėtį Lotynų Amerikoje

Daugiau apie „Sąžiningos prekybos draugai“ iniciatyvą: http://www.litdea.eu/tapkite-fair-trade-draugais/

DIENA BE AUTOMOBILIO KVIEČIA MUS PAUZELEI

car-free-dayŠiandien viso pasaulio žmonės savo veiksmu prisideda prie CO2 emisijos mažinimo pasirinkdami keliauti ne automobiliu, bet rinkdamiesi viešą transportą, ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar kitomis aplinkai draugiškomis priemonėmis.

Sakysite eilinė diena, išnykstanti tarp eilės kitų pasaulio minimų dienų? Drįsčiau abejoti. Transporto priemonės išmeta apie 25 proc. pasaulio anglies dvideginio, kuris mažina ozono sluoksnį. Dėl pastarosios priežasties,- kyla žemės temperatūra, tirpsta ledynai, didėja gamtos stichijų, kas įtakoja ne tik nepatogumus susijusius su derliaus sunaikinimu ar potvynyje/vėjo gūsyje sunaikintu namu. Dėl stichinių gamtos reiškinių žmonės netenka vaikų, kaimynų artimųjų. Galbūt asmeniškai dar nesate to patyrę, bet visai realu, kad savo gyvenime tą išgyvensime.

Gražu, kad šią dieną Vilniaus savivaldybė dovanoja miestiečiams nemokamą viešąjį transportą, ar ne vienas asmuo pasirenka vykimui į tikslo vietą sau neįprastą mobilumo būdą. Tokios dienos,- tai galimybė mūsų gyvenimuose padaryti pauzelę. Pauzelę, kuri leidžia apsidaryti aplink ir žvilgtelėti KURIA KRYPTIMI norime keliauti toliau.

Asociaciacija LITDEA visada rėmė ir rems bet kokią mažą iniciatyvą, kuri prisideda prie darnesnio santykio su Kūrinija ir kviečia visu jau šį ketvirtadienį (09.27) DVIRAČIU ar PESČIOMIS atkeliauti į “MANO GURU” kavinukę. Ten ragausime Fair Trade kavos ir klausysimės realių istorijų, kaip žmonės dėl klimato kaitos, dėl kelis metus neiškrintančio lietaus tiesiogine prasme palikti savo namus ir ieškotis prieglobsčio kitur…… gal ir Lietuvoje.

12 Litdea savanorių tvarkė Neries Regioninį parką

unnamed“Elen MacArthur Foundation“ atliktas tyrimas, pristatytas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume, nustatė, kad iki 2050 metų visi vandenynai bus taip užteršti plastiku, kad plastiko juose bus daugiau nei žuvų.Tik 5 proc. plastiko perdirbama, o 95 proc. plastikinių pakelių tampa šiukšlėmis. 40 proc. plastiko pasilieka žemėje, trečdalis – į vandenynus. Vidutiniškai kiekvieną minutę į vandenynus suverčiamas vienas sunkvežimis šiukšlių.(Šaltinis: iflscience.com) Šalia kitų pasekmių tai reiškia, kad daug delfinų, pingvinų ir kitų jūros faunos atstovų tiesiog miršta prariję plastikinį maišelį ar kitą šiukšlę vietoje įprasto jūros gyvio, kuriuo jie paprastai minta.

Litdea bendruomenei yra skausmingas toks aplinkos teršimas. Mes 20627010_10210120659348122_204253066908827270_opasisakome už atsakingą vartojimą ir kviečiame žmones savo kasdienybėse įgyvendinti kiek įmanoma daugiau “Zero waste” idėjų.

Siekdami, kad neliktume tik kalbų lygyje, rugsėjo 15 dieną subūrėme 12 jaunuolių komandą, kuri solidarizuodamasi su 5 proc. pasaulio gyventojų įsijungė į tarptautinę World Clean Up Day akciją. Keliavome į Neries Regioninį parką, kur miškuose surinkome per 4 maišus įvairių ilgą laiką neyrančių atliekų. Pastebėtina, kad daugiausia buvo plastikinių pakuočių liekanų, neatsakingai paliktų gamta besigrožėjusių praeivių.

 

Litdea su jaunimu iš 4 šalių gilinasi į Darnaus Vystymosi Tikslų subtilybes

Erasmus+ Asociacija Litdea kartu su partneriais iš Portugalijos, Ispanijos ir Rumunijos rugpjūčio 12-19 dienomis vykdo ES remiamą jaunimo mainų projektą “Synergy for Renewal”.

Jo esmė,-32 jaunų žmonių iš skirtingų kraštų gilinimasis į DVT tikslais iškeliamus iššūkius ir kaip šie aspektai įtakoja jaunų žmonių gyvenimo kokybę. Tikimės, kad mainų metu dalyviai įgis šias kompetencijas:

-Kaip taikyti DVT savo kasdienio elgesio pasirinkimuose;

-kompeDVTtenciją atpažinti savo giluminius poreikius ir kritiškai žvelgti į aplinkos (produktų marketingo) formuojamas madas;

-kompetenciją imtis atsakomybės (paliekant savo saugumo zoną) bei būti atviram tęstiniam ugdymuisi;
-įgūdžius, kaip savo kasdienybę paversti “žaliasne” (eko-friendly)

Taip pat tikimės, kad po projekto partneriai:

-įsidiegs “žalio ofiso” standartus;

-naudos daugiau Fair Trade produktų;

-toliau dirbs su DVT edukacijomis.

NUO 2018 M. RUGPJŪČIO PRADŽIOS NAUDOJAME GAMTOS RESURSUS ATEITIES KARTŲ SĄSKAITA

Nesibaigiant karščiams bei kitiems gamtos kataklizmams pasaulyje, tarptautinė nepelno organizacija „Global Footprint Network“ atkreipia dėmesį, kad iki  rugpjūčio 1 dienos žmonija jau yra išeikvojus visus atsikuriančius 2018 metų planetos resursus. Tai reiškia,- kad nuo rugpjūčio 2 dienos jau eikvojame per tūkstantmečius sukauptus Žemės resursus. Yra  skaičiuojami įtaką darantys veiksniai kiek gamta per metus gali absorbuoti anglies dioksido, išauginti maisto bei kitų natūralių resursų ir nustatoma, kad per metus išeikvojame tiek resursų, kiek planeta gali atstatyti tik per 1,7 metus.

Lietuva pagal gamtos resursų vartojimo lygį paprastai priskiriama prie tų šalių, kuriose metiniai  atsikuriantys resursai sueikvojami birželio-liepos mėnesiais. Tačiau tendencija neramina, nes kasmet vartojame vis daugiau ir jei visas pasaulis gyventų kaip lietuviai,- kasmet reiktų dviejų Žemės planetų, kad žmonija gyvuotų. Galėtume pasiguosti tik tuo, jog pagal Pasaulio gamtos fondą (angl. World Wildlife Fund)

Kaip šalys naudoja žemės resursus2018 2017 m. ataskaitos duomenis, jei visi vartotų kaip JAV, kasmet mums reiktų bent 5 Žemės planetų resursų, kad būtų patenkinti mūsų vartojimo norai.Datos iki kurių atskiros šalys išnaudoja atsistatančius žemės resursus,- paruošta pagal„Global Footprint Network“

 

 

Data, kai žmonija išnaudoja atsikuriančius planetos resursus ,- paruošta pagal„Global Footprint Network“

 

Bėgant metams kasmetinių atsistatančių resursų išnaudojimo diena ateina vis anksčiau ir anksčiau. Dar 1970 žmonija neišnaudodavo gamtos išteklių daugiau nei Žemė galėdavo atnaujinti per vienerius metus. Tačiau nuo 1997 metų, mūsų šalyje galima vadinti nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laiko, žemės išteklių pereikvojimo diena atkelta į Spalio mėnesio pradžią, o pastaruoju metu net į rugpjūčio pradžią. Tai reiškia, jog žemės ištekliai nebeatsinaujina per metus laiko, o naudojami į skolą.

 

Kaip naudojam žemės resursus pagal metus

Geroji žinia yra – nuo 2011 m, pasauliui smarkiai diskutuojant apie klimato kaitą ir investuojant į atsinaujinančią energetiką, žemės išteklių pereikvojimo data taip sparčiai nesistumia ankstyn, nors pasaulio žmonių populiacija  didėja. Tai padrąsinantis ženklas, kad mes galime pakeisti žemės išteklių pereikvojimo tendencijas.

3 dalykai, siūlomi asociacijos Litdea, kad atsinaujinančių Žemės resursų išnaudojimo data būtų pastumta atgal

  1. Stengtis mažinti asmeninį sugeneruojamą anglies dioksido (CO2) kiekį

Daugiau nei ketvirtadalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų pagal EPA kyla iš transporto. Taigi automobilio pakeitimas kelionei į darbą į dviratį ar paspirtuką ženklai pagerintų situaciją. Aišku, jei šios priemonės jums per didelis iššūkis,- viešasis transportas ar vykimas į darbą su Jūsų kolegomis viename automobilyje gali prisidėti prie Jūsų CO2  emisijos sumažinimo mažiausiai dvigubai.

Jūsų CO2 suvartojamą kiekį taip pat labai sumažintumėte jei rinktumėtės vartoti Lietuvoje pagamintus, o ne atvežtinius maisto produktus. Dar efektyviau šiuo aspektu gyventumėte,- jei susidraugautumėte su netoliese esančiu ūkininku ir sutartumėte būdą kaip produktus galėtumėte pirkti iš jo.

  1. Praktikuoti šiukšlių negaminimo judėjimo („Zero Waste“) mintis:
  • Įsigyti daugkartinį kavos puodelį ir prašyti kavą padaryti jame;
  • Einant į parduotuvę pasiimti iš namų maišelius ir daugkartinius indus sveriamiems produktams, kad nereiktų naudoti naujų, vėliau išmetamų;
  • Pirkti tik tiek, kiek planavote ir nepasimauti ant marketinginių akcijų „du už vieno kainą“ kabliukų;
  • Spausdinti dokumentus ant abiejų pusių, jei neišeina jų nespausdinti;
  • Susirasti artimiausią „Zero Waste“ („ nulis šiukšlinimo“) idėjomis grįstą parduotuvę ir apsipirkti joje.
  1. Valgyti mažiau mėsos ir daugiau daržovių:

Pagal Jungtinių Tautų skaičiavimus, gyvulininkystės pramonė naudoja daugiau nei bet kas kitas planetos paviršiaus ir sukuria daugiau nei 14,5% žmonijos CO2 dujų emisijos. Taigi vartojamo mėsos kiekio sumažinimas būtų puikus žingsnis. Neprivalote vadovautis šūkiu viskas arba nieko, bet galite pradėti nuo Pirmadienių be mėsos ar pasidomėjimo vegetariniais receptais.

Parengė, Tomas Kurapkaitis

darnaus vystymosi asociacijos LITDEA vadovas

.

 

Sutapimas ar žinia ir lietuviams liepos 6 d. proga: “netvarus vystymasis ir klestintis vartojimas gali paversti Žemę milžiniška „nuolaužų, dykumų ir atliekų“ krūva”,- Popiežius Pranciškus

Buy nothing day1Popiežius Pranciškus penktadienį paragino vyriausybes laikytis savo įsipareigojimų pažaboti klimato kaitą ir perspėjo, kad netvarus vystymasis ir klestintis vartojimas gali paversti Žemę milžiniška „nuolaužų, dykumų ir atliekų“ krūva.

Pontifikas penktadienį kreipėsi į Vatikano konferencijos, surengtos minint trečiąsias jo enciklikos dėl klimato kaitos „Laudato si“ išleidimo metines, dalyvius. Tame dokumente, pasirodžiusiame prieš 2015-ųjų Paryžiaus klimato konferenciją, popiežius sako, kad reikia imtis skubių veiksmų planetai gelbėti.

Pranciškus paragino vyriausybes gerbti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus klimato susitarimą ir sakė, kad tokios institucijos kaip Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas turi atlikti svarbų vaidmenį, ragindamos imtis reformų, skatinančių tvarų vystymąsi.

„Esama tikro pavojaus, kad ateities kartoms paliksime tik nuolaužas, dykumas ir atliekas“, – perspėjo Pranciškus.

LITDEA šią vasarą rengia net 6 seminarus ir stovyklas jaunimą jautrindama gyvenimui simbiozėje su gamta.

Šiandien proga žengti žingsnelį link Kūrinijos

Buy nothing day1Litdea bendruomenė šiandien su visu pasauliu kviečia jautriau žvilgtelti į mus supančią Kūriniją. Kartu su visu pasauliu minime- APLINKOSAUGOS DIENĄ.

Remdamiesi “vystymosi” paradigma gyvename beveik du kartu greičiau nei gamta gali atsistatyti. 2017 metais jau rugpjūčio 2 dieną buvome išnaudoję Žemės išteklius, kurie gali atsikurti ir likusią metų dalį gyvenome mūsų vaikų ir ateities kartų sąskaita.

„Ellen MacArthur Foundation“ atliktas tyrimas, pristatytas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume, nustatė, kad iki 2050 metų visi vandenynai bus taip užteršti plastiku, kad jo bus daugiau nei žuvų.

Tik 5 proc. plastiko perdirbama, o 95 proc. plastikinių pakelių tampa šiukšlėmis. Ekonomikai tai atneša iki 120 mlrd. dolerių žalą. 40 proc. plastiko atgula į žemę, trečdalis – į vandenynus. Vidutiniškai kiekvieną minutę į vandenynus suverčiamas vienas sunkvežimis šiukšlių.

Nuo 1964 m. plastiko gamyba padidėjo 20 kartų, dabar ji siekia 343 mln. tonų per metus. Iki 2050 m. plastiko bus pagaminama keturis kartus daugiau.

Skauda dėl šios situacijos. Jausmas, kad naikiname ne tik kas aplinkui, bet ir save. Todėl LITDEA bendruomenė kviečia šiandien ir bent dar kelias savaites pabandyti savo elgesiu liudyti, kad galime gyventi be vienkartinių pakuočių, kavos neperdirbamuose vienkartiniuose puodeliuose, be papildomo maišelio parduotuvėje….

Taip pat šiuo veiksmu siekiame tęsti Lietuvos sveikuolių sąjungos ir KTU pradėtą iššūkį “Mėnuo be vienkartinių indų” (daugiau: https://ktu.edu/news/issukis-pikniku-ir-kavos-megejams-30-dienu-be-vienkartiniu-indu/)

Šiandien išgerk kavos, kuri neskriaudžia pupelių rinkėjų

Šį rytą tikriausiai gėrėte kavą iš pupelių, kurios užaugintos Kenijoje. Kur 150 žmonių dirbo nuo aušros iki sutemų ir gyvena iš 1$ per dieną. Jau teko girdėti tokių istorijų? Gėda ir siaubas apima sužinojus, jog XXI amžiuje (2016 m. duomenimis) pasaulyje vis dar yra 25 milijonai asmenų – vyrų, moterų, kurie yra priverstinio darbo aukos, 25 % jų yra vaikai. Šie žmonės priversti dirbti bet kokiomis sąlygomis, už bet kokį užmokestį, be jokio pasirinkimo, dažnai patiria smurtą, grasinimus ir žeminimą tiesiog tam, kad išgyventų. Tačiau tai tik vienas iš pavyzdžių, kokiais simptomais pasireiškia nesąžininga prekyba bei gamyba.

santykis-3

„Fair Trade“ (liet. sąžiningos prekybos) žymėjimas reiškia ne tik sąžiningą kainą, tai apima ir saugias darbo sąlygas, garantuotą minimalią kainą už produkciją, vaikų apsaugą nuo išnaudojimo, tiesioginę prekybą vengiant tarpininkų, siekia stiprinti demokratines struktūras besivystančių šalių bendruomenėse, remiamos bendruomenių vystymo iniciatyvos, stiprinamos aplinkos apsaugos priemonės.

Ar dažnai užmetate akį į etiketes ant kasdienių produktų? Kartais galbūt atkreipiate dėmesį ir į tai, kur prekė buvo pagaminta ar kur buvo surinktos žaliavos. Daugybė mus pasiekiančios produkcijos, taip pat žinomų prekių ženklų, kuriuos siejame su JAV ar Europos valstybėmis, atkeliauja iš trečiųjų šalių. Ir tai daug kam ne tik žinoma, bet ir džiaugsminga, kadangi paprastai tai reiškia mažesnę kainą, tačiau vakarietiškus standartus atitinkantį produktą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien per 2017 m. sausio-vasario laikotarpį iš 4334,4 mln. EUR importo į Lietuvą, ~186,3 mln. atkeliavo iš besivystančių šalių – tolimųjų rytų, Afrikos, Pietų Amerikos žemyno, ~2,8 mln. iš šalių, kurios Pasaulinės Prekybos Organizacijos priskiriamos mažiausiai išsivysčiusioms šalims (tokios šalys, kaip Bangladešas, Kambodža, Malavis, Tanzanija). Tai nėra toks didelis kiekis, kadangi ypač daug produkcijos mus pasiekia iš artimesnių, tačiau taip pat konkurencingą kainą siūlančių šalių – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, ar Saudo Arabijos.

Konkurencinga kaina ir gera produkto kokybė paprastai sunkiai suderinami su kokybišku bei sąžiningu procesu. Vakarų šalių korporacijas kartas nuo karto sukrečia įvairūs darbuotojų išnaudojimo, vaikų išnaudojimo darbui, netvarių ekologinių sprendimų ir kt. skandalai. Ypatingai nepalankioje situacijoje atsiduria pokolonijinės valstybės, kur buvusios Vakarų (kai kur vadinamos Šiaurės pusrutulio) valstybės turi itin daug įtakos bei galios buvusioms kolonijoms. Siekiant įveikti nesąžiningą prekybą piliečių iniciatyva buvo pradėtas visuomeninis judėjimas „Fair Trade“ („Sąžininga prekyba“) ir gausybė kitų iniciatyvų siekiančių apriboti neteisingus, neetiškus bei nehumaniškus korporacijų, siekiančių maksimizuoti pelną, veiksmus. Pradinė iniciatyva gimė dar 1960 m. daugiausia, religinių organizacijų pastangomis, siekiant solidarizuotis su vargstančiais, buvo prekiaujama jų produktais, kurie buvo perkami tiesiai iš gamintojų. Kiek vėliau nevyriausybinė organizacija „Oxfam“ nusprendė bendradarbiauti tiesiai su gamintojais iš trečiųjų šalių taip padedant jų prekėms pasiekti sąmoningą vartotoją korporacijų užpildytoje rinkoje. Iniciatyva pamažu tapo prekių žymėjimo ženklu, kuris patvirtina, jog gamintojas vadovaujasi etiškais bei ekologiškais prekybos ar gamybos principais ir gerbia žmogaus teises. Be abejo, paprastai vadovavimasis tokiais principais atsispindi kainoje, todėl sąžiningos prekybos ženklu sužymėti produktai yra šiek tiek brangesni nei įprasti. Už bet kurio nežymėto vyno iš Čilės, Peru ar Gvatemalos, už bet kurio kavos pakuotės iš Etiopijos, Kenijos Pietų Amerikos šalių ar kitų besivystančių valstybių gali slypėti kraupi darbo jėgos išnaudojimo, priverstinio darbo ar žmogaus teisių pažeidimo istorija. Vakarų šalys suvokdamos savo indėlį į šią situaciją, domisi prekiautojų, gamintojų istorija, principais, vertybėmis ir sąmoningai renkasi sužymėtą produkciją, kad remtų sąžiningą prekybą. Sąmoningas vartotojas sutinka mokėti keliais centais ar euru daugiau už kavos pakelį tam, kad vietovės, kur auginamos ar apdorojamos kavos pupelės, vystytųsi, tam, kad su žmonėmis būtų elgiamasi pagarbiai, atsiskaitoma teisingai ir būtų tausojami ištekliai.

namukas-2

Ne viskas paprasta – „Fairtrade“ judėjimas buvo sukritikuotas dėl menko poveikio vietos bendruomenėms – esą nuo 1 $, kurį sumoka pirkėjas, į gamintojo šalį grįžta tik keletu centų daugiau lyginant su įprastinės prekybos linijomis. Pasitikėjimas nuo 1980 m. mažėjo dėl didelio kiekio kompanijų, kurių produktai žymimi šiuo ženklu – vien Didžiojoje Britanijoje „Fairtrade“ ženklą gauna apie 600 įmonių, tai įneša neaiškumo, kuo remiantis produktų linijoms suteikiamas žymėjimas. Situacijos nelengvino ir tai, jog „Fairtrade“ ženklinimą perėmė gausybė kitų organizacijų, kurios iš to gyvena ir kurias sukontroliuoti sudėtinga. Tikrai tobulėti yra kur, kaip ir dauguma pilietiškų inciatyvų, sistemos kūrimas ir tobulinimas užtrunka, kol galiausiai tampa institucija. Vienas reikšmingiausių dalykų, kuriuos iki šiol nuveikė „Fairtrade“ iniciatyva – tai atkreipė eilinio vartotojo dėmesį į tai, ką jis remia pirkdamas vieną ar kitą produktą, skatina domėtis, kokia darbo jėga ar ekologija slypi už to produkto. Žymėjimas suteikia šansą žinoti bei rinktis tiek, kiek galime rinktis, o gal ir šiek tiek labiau domėtis bei rūpintis.

Sprendžiant iš „Fairtrade“ žymėtų prekių pasirinkimo Lietuvoje, atrodo, jog nelabai turime iš ko rinktis, o gal ir žinių šia tema trūksta. Žinoma, tai nėra naudinga didiesiems pigių produktų tiekėjams. Pasirinkdami kiek brangesnį, tačiau teisingumo principais sukurtą bei pateiktą produktą, remi besivystančias šalis, žmogaus teises bei tuos, kuries patys apsaugoti savęs neturi įgūdžių.