NUO 2018 M. RUGPJŪČIO PRADŽIOS NAUDOJAME GAMTOS RESURSUS ATEITIES KARTŲ SĄSKAITA

Nesibaigiant karščiams bei kitiems gamtos kataklizmams pasaulyje, tarptautinė nepelno organizacija „Global Footprint Network“ atkreipia dėmesį, kad iki  rugpjūčio 1 dienos žmonija jau yra išeikvojus visus atsikuriančius 2018 metų planetos resursus. Tai reiškia,- kad nuo rugpjūčio 2 dienos jau eikvojame per tūkstantmečius sukauptus Žemės resursus. Yra  skaičiuojami įtaką darantys veiksniai kiek gamta per metus gali absorbuoti anglies dioksido, išauginti maisto bei kitų natūralių resursų ir nustatoma, kad per metus išeikvojame tiek resursų, kiek planeta gali atstatyti tik per 1,7 metus.

Lietuva pagal gamtos resursų vartojimo lygį paprastai priskiriama prie tų šalių, kuriose metiniai  atsikuriantys resursai sueikvojami birželio-liepos mėnesiais. Tačiau tendencija neramina, nes kasmet vartojame vis daugiau ir jei visas pasaulis gyventų kaip lietuviai,- kasmet reiktų dviejų Žemės planetų, kad žmonija gyvuotų. Galėtume pasiguosti tik tuo, jog pagal Pasaulio gamtos fondą (angl. World Wildlife Fund)

Kaip šalys naudoja žemės resursus2018 2017 m. ataskaitos duomenis, jei visi vartotų kaip JAV, kasmet mums reiktų bent 5 Žemės planetų resursų, kad būtų patenkinti mūsų vartojimo norai.Datos iki kurių atskiros šalys išnaudoja atsistatančius žemės resursus,- paruošta pagal„Global Footprint Network“

 

 

Data, kai žmonija išnaudoja atsikuriančius planetos resursus ,- paruošta pagal„Global Footprint Network“

 

Bėgant metams kasmetinių atsistatančių resursų išnaudojimo diena ateina vis anksčiau ir anksčiau. Dar 1970 žmonija neišnaudodavo gamtos išteklių daugiau nei Žemė galėdavo atnaujinti per vienerius metus. Tačiau nuo 1997 metų, mūsų šalyje galima vadinti nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laiko, žemės išteklių pereikvojimo diena atkelta į Spalio mėnesio pradžią, o pastaruoju metu net į rugpjūčio pradžią. Tai reiškia, jog žemės ištekliai nebeatsinaujina per metus laiko, o naudojami į skolą.

 

Kaip naudojam žemės resursus pagal metus

Geroji žinia yra – nuo 2011 m, pasauliui smarkiai diskutuojant apie klimato kaitą ir investuojant į atsinaujinančią energetiką, žemės išteklių pereikvojimo data taip sparčiai nesistumia ankstyn, nors pasaulio žmonių populiacija  didėja. Tai padrąsinantis ženklas, kad mes galime pakeisti žemės išteklių pereikvojimo tendencijas.

3 dalykai, siūlomi asociacijos Litdea, kad atsinaujinančių Žemės resursų išnaudojimo data būtų pastumta atgal

  1. Stengtis mažinti asmeninį sugeneruojamą anglies dioksido (CO2) kiekį

Daugiau nei ketvirtadalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų pagal EPA kyla iš transporto. Taigi automobilio pakeitimas kelionei į darbą į dviratį ar paspirtuką ženklai pagerintų situaciją. Aišku, jei šios priemonės jums per didelis iššūkis,- viešasis transportas ar vykimas į darbą su Jūsų kolegomis viename automobilyje gali prisidėti prie Jūsų CO2  emisijos sumažinimo mažiausiai dvigubai.

Jūsų CO2 suvartojamą kiekį taip pat labai sumažintumėte jei rinktumėtės vartoti Lietuvoje pagamintus, o ne atvežtinius maisto produktus. Dar efektyviau šiuo aspektu gyventumėte,- jei susidraugautumėte su netoliese esančiu ūkininku ir sutartumėte būdą kaip produktus galėtumėte pirkti iš jo.

  1. Praktikuoti šiukšlių negaminimo judėjimo („Zero Waste“) mintis:
  • Įsigyti daugkartinį kavos puodelį ir prašyti kavą padaryti jame;
  • Einant į parduotuvę pasiimti iš namų maišelius ir daugkartinius indus sveriamiems produktams, kad nereiktų naudoti naujų, vėliau išmetamų;
  • Pirkti tik tiek, kiek planavote ir nepasimauti ant marketinginių akcijų „du už vieno kainą“ kabliukų;
  • Spausdinti dokumentus ant abiejų pusių, jei neišeina jų nespausdinti;
  • Susirasti artimiausią „Zero Waste“ („ nulis šiukšlinimo“) idėjomis grįstą parduotuvę ir apsipirkti joje.
  1. Valgyti mažiau mėsos ir daugiau daržovių:

Pagal Jungtinių Tautų skaičiavimus, gyvulininkystės pramonė naudoja daugiau nei bet kas kitas planetos paviršiaus ir sukuria daugiau nei 14,5% žmonijos CO2 dujų emisijos. Taigi vartojamo mėsos kiekio sumažinimas būtų puikus žingsnis. Neprivalote vadovautis šūkiu viskas arba nieko, bet galite pradėti nuo Pirmadienių be mėsos ar pasidomėjimo vegetariniais receptais.

Parengė, Tomas Kurapkaitis

darnaus vystymosi asociacijos LITDEA vadovas

.

 

Sutapimas ar žinia ir lietuviams liepos 6 d. proga: “netvarus vystymasis ir klestintis vartojimas gali paversti Žemę milžiniška „nuolaužų, dykumų ir atliekų“ krūva”,- Popiežius Pranciškus

Buy nothing day1Popiežius Pranciškus penktadienį paragino vyriausybes laikytis savo įsipareigojimų pažaboti klimato kaitą ir perspėjo, kad netvarus vystymasis ir klestintis vartojimas gali paversti Žemę milžiniška „nuolaužų, dykumų ir atliekų“ krūva.

Pontifikas penktadienį kreipėsi į Vatikano konferencijos, surengtos minint trečiąsias jo enciklikos dėl klimato kaitos „Laudato si“ išleidimo metines, dalyvius. Tame dokumente, pasirodžiusiame prieš 2015-ųjų Paryžiaus klimato konferenciją, popiežius sako, kad reikia imtis skubių veiksmų planetai gelbėti.

Pranciškus paragino vyriausybes gerbti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus klimato susitarimą ir sakė, kad tokios institucijos kaip Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas turi atlikti svarbų vaidmenį, ragindamos imtis reformų, skatinančių tvarų vystymąsi.

„Esama tikro pavojaus, kad ateities kartoms paliksime tik nuolaužas, dykumas ir atliekas“, – perspėjo Pranciškus.

LITDEA šią vasarą rengia net 6 seminarus ir stovyklas jaunimą jautrindama gyvenimui simbiozėje su gamta.

Šiandien proga žengti žingsnelį link Kūrinijos

Buy nothing day1Litdea bendruomenė šiandien su visu pasauliu kviečia jautriau žvilgtelti į mus supančią Kūriniją. Kartu su visu pasauliu minime- APLINKOSAUGOS DIENĄ.

Remdamiesi “vystymosi” paradigma gyvename beveik du kartu greičiau nei gamta gali atsistatyti. 2017 metais jau rugpjūčio 2 dieną buvome išnaudoję Žemės išteklius, kurie gali atsikurti ir likusią metų dalį gyvenome mūsų vaikų ir ateities kartų sąskaita.

„Ellen MacArthur Foundation“ atliktas tyrimas, pristatytas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume, nustatė, kad iki 2050 metų visi vandenynai bus taip užteršti plastiku, kad jo bus daugiau nei žuvų.

Tik 5 proc. plastiko perdirbama, o 95 proc. plastikinių pakelių tampa šiukšlėmis. Ekonomikai tai atneša iki 120 mlrd. dolerių žalą. 40 proc. plastiko atgula į žemę, trečdalis – į vandenynus. Vidutiniškai kiekvieną minutę į vandenynus suverčiamas vienas sunkvežimis šiukšlių.

Nuo 1964 m. plastiko gamyba padidėjo 20 kartų, dabar ji siekia 343 mln. tonų per metus. Iki 2050 m. plastiko bus pagaminama keturis kartus daugiau.

Skauda dėl šios situacijos. Jausmas, kad naikiname ne tik kas aplinkui, bet ir save. Todėl LITDEA bendruomenė kviečia šiandien ir bent dar kelias savaites pabandyti savo elgesiu liudyti, kad galime gyventi be vienkartinių pakuočių, kavos neperdirbamuose vienkartiniuose puodeliuose, be papildomo maišelio parduotuvėje….

Taip pat šiuo veiksmu siekiame tęsti Lietuvos sveikuolių sąjungos ir KTU pradėtą iššūkį “Mėnuo be vienkartinių indų” (daugiau: https://ktu.edu/news/issukis-pikniku-ir-kavos-megejams-30-dienu-be-vienkartiniu-indu/)

Šiandien išgerk kavos, kuri neskriaudžia pupelių rinkėjų

Šį rytą tikriausiai gėrėte kavą iš pupelių, kurios užaugintos Kenijoje. Kur 150 žmonių dirbo nuo aušros iki sutemų ir gyvena iš 1$ per dieną. Jau teko girdėti tokių istorijų? Gėda ir siaubas apima sužinojus, jog XXI amžiuje (2016 m. duomenimis) pasaulyje vis dar yra 25 milijonai asmenų – vyrų, moterų, kurie yra priverstinio darbo aukos, 25 % jų yra vaikai. Šie žmonės priversti dirbti bet kokiomis sąlygomis, už bet kokį užmokestį, be jokio pasirinkimo, dažnai patiria smurtą, grasinimus ir žeminimą tiesiog tam, kad išgyventų. Tačiau tai tik vienas iš pavyzdžių, kokiais simptomais pasireiškia nesąžininga prekyba bei gamyba.

santykis-3

„Fair Trade“ (liet. sąžiningos prekybos) žymėjimas reiškia ne tik sąžiningą kainą, tai apima ir saugias darbo sąlygas, garantuotą minimalią kainą už produkciją, vaikų apsaugą nuo išnaudojimo, tiesioginę prekybą vengiant tarpininkų, siekia stiprinti demokratines struktūras besivystančių šalių bendruomenėse, remiamos bendruomenių vystymo iniciatyvos, stiprinamos aplinkos apsaugos priemonės.

Ar dažnai užmetate akį į etiketes ant kasdienių produktų? Kartais galbūt atkreipiate dėmesį ir į tai, kur prekė buvo pagaminta ar kur buvo surinktos žaliavos. Daugybė mus pasiekiančios produkcijos, taip pat žinomų prekių ženklų, kuriuos siejame su JAV ar Europos valstybėmis, atkeliauja iš trečiųjų šalių. Ir tai daug kam ne tik žinoma, bet ir džiaugsminga, kadangi paprastai tai reiškia mažesnę kainą, tačiau vakarietiškus standartus atitinkantį produktą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien per 2017 m. sausio-vasario laikotarpį iš 4334,4 mln. EUR importo į Lietuvą, ~186,3 mln. atkeliavo iš besivystančių šalių – tolimųjų rytų, Afrikos, Pietų Amerikos žemyno, ~2,8 mln. iš šalių, kurios Pasaulinės Prekybos Organizacijos priskiriamos mažiausiai išsivysčiusioms šalims (tokios šalys, kaip Bangladešas, Kambodža, Malavis, Tanzanija). Tai nėra toks didelis kiekis, kadangi ypač daug produkcijos mus pasiekia iš artimesnių, tačiau taip pat konkurencingą kainą siūlančių šalių – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, ar Saudo Arabijos.

Konkurencinga kaina ir gera produkto kokybė paprastai sunkiai suderinami su kokybišku bei sąžiningu procesu. Vakarų šalių korporacijas kartas nuo karto sukrečia įvairūs darbuotojų išnaudojimo, vaikų išnaudojimo darbui, netvarių ekologinių sprendimų ir kt. skandalai. Ypatingai nepalankioje situacijoje atsiduria pokolonijinės valstybės, kur buvusios Vakarų (kai kur vadinamos Šiaurės pusrutulio) valstybės turi itin daug įtakos bei galios buvusioms kolonijoms. Siekiant įveikti nesąžiningą prekybą piliečių iniciatyva buvo pradėtas visuomeninis judėjimas „Fair Trade“ („Sąžininga prekyba“) ir gausybė kitų iniciatyvų siekiančių apriboti neteisingus, neetiškus bei nehumaniškus korporacijų, siekiančių maksimizuoti pelną, veiksmus. Pradinė iniciatyva gimė dar 1960 m. daugiausia, religinių organizacijų pastangomis, siekiant solidarizuotis su vargstančiais, buvo prekiaujama jų produktais, kurie buvo perkami tiesiai iš gamintojų. Kiek vėliau nevyriausybinė organizacija „Oxfam“ nusprendė bendradarbiauti tiesiai su gamintojais iš trečiųjų šalių taip padedant jų prekėms pasiekti sąmoningą vartotoją korporacijų užpildytoje rinkoje. Iniciatyva pamažu tapo prekių žymėjimo ženklu, kuris patvirtina, jog gamintojas vadovaujasi etiškais bei ekologiškais prekybos ar gamybos principais ir gerbia žmogaus teises. Be abejo, paprastai vadovavimasis tokiais principais atsispindi kainoje, todėl sąžiningos prekybos ženklu sužymėti produktai yra šiek tiek brangesni nei įprasti. Už bet kurio nežymėto vyno iš Čilės, Peru ar Gvatemalos, už bet kurio kavos pakuotės iš Etiopijos, Kenijos Pietų Amerikos šalių ar kitų besivystančių valstybių gali slypėti kraupi darbo jėgos išnaudojimo, priverstinio darbo ar žmogaus teisių pažeidimo istorija. Vakarų šalys suvokdamos savo indėlį į šią situaciją, domisi prekiautojų, gamintojų istorija, principais, vertybėmis ir sąmoningai renkasi sužymėtą produkciją, kad remtų sąžiningą prekybą. Sąmoningas vartotojas sutinka mokėti keliais centais ar euru daugiau už kavos pakelį tam, kad vietovės, kur auginamos ar apdorojamos kavos pupelės, vystytųsi, tam, kad su žmonėmis būtų elgiamasi pagarbiai, atsiskaitoma teisingai ir būtų tausojami ištekliai.

namukas-2

Ne viskas paprasta – „Fairtrade“ judėjimas buvo sukritikuotas dėl menko poveikio vietos bendruomenėms – esą nuo 1 $, kurį sumoka pirkėjas, į gamintojo šalį grįžta tik keletu centų daugiau lyginant su įprastinės prekybos linijomis. Pasitikėjimas nuo 1980 m. mažėjo dėl didelio kiekio kompanijų, kurių produktai žymimi šiuo ženklu – vien Didžiojoje Britanijoje „Fairtrade“ ženklą gauna apie 600 įmonių, tai įneša neaiškumo, kuo remiantis produktų linijoms suteikiamas žymėjimas. Situacijos nelengvino ir tai, jog „Fairtrade“ ženklinimą perėmė gausybė kitų organizacijų, kurios iš to gyvena ir kurias sukontroliuoti sudėtinga. Tikrai tobulėti yra kur, kaip ir dauguma pilietiškų inciatyvų, sistemos kūrimas ir tobulinimas užtrunka, kol galiausiai tampa institucija. Vienas reikšmingiausių dalykų, kuriuos iki šiol nuveikė „Fairtrade“ iniciatyva – tai atkreipė eilinio vartotojo dėmesį į tai, ką jis remia pirkdamas vieną ar kitą produktą, skatina domėtis, kokia darbo jėga ar ekologija slypi už to produkto. Žymėjimas suteikia šansą žinoti bei rinktis tiek, kiek galime rinktis, o gal ir šiek tiek labiau domėtis bei rūpintis.

Sprendžiant iš „Fairtrade“ žymėtų prekių pasirinkimo Lietuvoje, atrodo, jog nelabai turime iš ko rinktis, o gal ir žinių šia tema trūksta. Žinoma, tai nėra naudinga didiesiems pigių produktų tiekėjams. Pasirinkdami kiek brangesnį, tačiau teisingumo principais sukurtą bei pateiktą produktą, remi besivystančias šalis, žmogaus teises bei tuos, kuries patys apsaugoti savęs neturi įgūdžių.

Dėmesio-žaibinė savanorystė besivystančio pasaulio šalims!

Vis planuoji vykti į Afriką, bet neturi galimybės? Tu gali padėti ČIA ir DABAR! 🙂

Ieškome pagalbos rankų raginant žmones rinktis „Sąžiningos prekybos“ (Fair Trade) ženklais žymėtą produkciją ir tokiu būdu remti besivystančio pasaulio šalių žmones – gamintojus, darbininkus laukuose, vaikus, moteris, neįgaliuosius.

Asociacija Litdea kviečia į susitikimą: aptarsime plačiau, kas yra sąžininga prekyba ir veiksime!

#kaveikti

Misija #1: skleisti žinią apie sąžiningą prekybą socialiniuose tinkluose.

Misija #2: informuoti žmones apie Fair Trade judėjimą gyvai gegužės 12 d. Vilniuje 🙂

Savanorystės trukmė –  iki 10 valandų!

Ateikit su draugais – smagus ir prasmingas laikas, naujos žinios ir pažintys garantuoti! 😉
Susitikimas vyks: gegužės 8 d. (II) 18:00 M. Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51).

Detalesnė informacija užsiregistravusiems iki gegužės 4 d.: https://goo.gl/forms/TvQBTW48zVUGh9Ew1

Labai lauksime visų, kurie neabejingi besivystančio pasaulio šalims ir nori padėti būnant čia, Lietuvoje, ne kada nors, o dabar, nes JIE gyvena dabar ir mes galime veikti DABAR!

santykis-3

Daugiau apie pasaulinę Fair Trade dieną:

https://wfto.com/events/world-fair-trade-day-2018-0

http://fairtrade.ca/en-CA/Get-Involved/Promotions/World-Fair-Trade-Day

Litdea bendruomenė su LT Neįgaliųjų Forumu žygiavo Gedimino prospektu “Už miestą visiems”

Uz miesta visiemsLietuva įgyvendindama 17 JT Darnaus Vystymosi Tikslų (DVT) išsirinko 4 prioritetinius, kuriuose pasiryžo padaryti proveržį. Vienas iš jų-“SOCIALINĖS ATSKIRTIES IR SKURDO MAŽINIMAS”. Neįgalieji yra viena tų grupių, kuri Lietuvoje patiria bene didžiausią atskirtį:

  • Lietuvoje vis dar vyrauja klinikinis požiūris į asmenį su negalia, kuriuo bandoma kompensuoti neįgaliojo trūkumus, kad jis kiek galima labiau atitiktų vyraujančios daugumos normas.
    • Akcijos „Už Miestą Visiems“ eigoje buvo akceUZ miesta visiems Tntuojama „Ne negalia yra kliūtis, bet aplinkos pritaikymas visiems (mamoms, dviratininkams…)”
  • Pastebėtina, kad Lietuvoje tik bandoma vaduotis iš perdėto rūpesčio, gailesčio, globos neįgaliu asmeniu laikysenų.
    • Akcijos „Už Miestą Visiems“ eigoje buvo akcentuojama „rūpinimasis bendruoju gėriu, paslaugų prieinamumu, atveria galimybes daugiau pasiekti tiek jaunimui, tiek jaunoms mamoms, tiek kitiems bendruomenės asmenims“
  • LT vyrauja valstybinių įstaigų teikiamos suaugusių asmenų su negalia globos ar socialinės priežiūros paslaugos (p.s. lt yra globojami institucijose per 8000 asmenų su negalia!!!), nors tyrimai rodo[1], kad bendruomenėse įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos tam tikras paslaugas teikia kokybiškiau, efektyviau ir tikslingiau.
    • Akcijos „Už Miestą Visiems“ eigoje buvo akcentuojamas sąlygų sudarymas, kad asmenys su negalia galėtų gyventi ir dirbti savo bendruomenėse šalia kitų piliečių.DVT

LITDEA BENDRUOMENĖ pritaria šioms mintims ir solidarizuodamiesi su Lietuvos Neįgaliųjų Forumu kartu šiandien keliavo Gedimino prospektu „Už Miestą Visiems“.

 

[1] http://lnf.lt/lietuvos-neigaliuju-forumas-igyvendino-sketiniu-organizaciju-stiprinimo-projekta/

Dėmesio – žaibinė savanorystė besivystančio pasaulio šalims!

dayVis planuoji vykti į Afriką, bet neturi galimybės? Tu gali padėti ČIA ir DABAR! 🙂

Ieškome pagalbos rankų raginant žmones rinktis „Sąžiningos prekybos“ (Fair Trade) ženklais žymėtą produkciją ir tokiu būdu remti besivystančio pasaulio šalių žmones – gamintojus, darbininkus laukuose, vaikus, moteris, neįgaliuosius.

Asociacija Litdea kviečia į susitikimą: aptarsime plačiau, kas yra sąžininga prekyba ir veiksime!

 

#kaveikti

Misija #1: skleisti žinią apie sąžiningą prekybą socialiniuose tinkluose.

Misija #2: informuoti žmones apie Fair Trade judėjimą gyvai gegužės 12 d. Vilniuje 🙂

 

Savanorystės trukmė –  iki 10 valandų!

Ateikit su draugais – smagus ir prasmingas laikas, naujos žinios ir pažintys garantuoti! 😉
Susitikimas vyks: gegužės 8 d. (II) 18:00 M. Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51).

Detalesnė informacija užsiregistravusiems iki gegužės 4 d.: https://goo.gl/forms/TvQBTW48zVUGh9Ew1

Labai lauksime visų, kurie neabejingi besivystančio pasaulio šalims ir nori padėti būnant čia, Lietuvoje, ne kada nors, o dabar, nes JIE gyvena dabar ir mes galime veikti DABAR!

 

santykis-3

Daugiau apie pasaulinę Fair Trade dieną:

https://wfto.com/events/world-fair-trade-day-2018-0

http://fairtrade.ca/en-CA/Get-Involved/Promotions/World-Fair-Trade-Day

TAUTŲ VAKARAS jau šį trečiadienį!!!

refugee baotLitdea kartu su Pal.J. Matulaičio socialiniu centru bei  mokiniais kviečia į

TAUTŲ VAKARĄ

Kodėl: 1. Pasaulyje dabar yra rekordiškai daug (virš 65 milijonų) asmenų, dėl persekiojimo, karo, diskriminacijos… turėjusių palikti savo gimtąsias vietas.

2.Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto tyrimo duomenimis, 2015–aisiais daugiau nei 80 proc. respondentų manė, kad pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį ir sukelti socialinių neramumų šalyje. Tiesa, tiesioginį kontaktą su pabėgėliais yra turėję vos mažiau nei 1 proc. žmonių.

Norime prisidėti prie Darnaus Vystymosi Tikslų sklaidos ir skleisti atvirumo ir priėmimo kultūrą kitų tautybių, rasių, religijų …asmenims!!!!

Kada: Balandžio 25 d. 18 val. 30 min

Kur : VA Caritas AGAPĖS bendruomeninėje kavinėje  (adresu J. Matulaičio a.3, Vilnius)

Kas vyks: ~Vakare bus daugiau kaip 20 tautybių asmenų,

kurie pristatinės savo kultūras ir patirtis su lietuviais;

~ Susipažinsime su Sąžiningos prekybos idėjomis bei Darnaus

Vystymosi Tikslais bei vaišinsimės Fair Trade kava.                

Taigi laukiame Jūsų jau šį trečiadienį šiame tarpkultūrinio ieškojimo patyrime!

 

Daugiau Info: Tomas Kurapkaitis tel. 865502233; e-mail: tomasduku@gmail.com

VB

Urm

„Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Už

sienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.“