ES Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S) pateikti duomenys rodo, kad birželio temperatūra pasaulyje buvo rekordinė ir sudarė 16,4 Celsijaus. Europoje birželis buvo 2 Celsijaus laipsniais aukštesnė nei įprastai, o visame pasaulyje šis birželis buvo vienu laipsniu šiltesnis nei pernai. Šiame kontekste norisi pažvelgti į Lietuvoje vis augančią “normą” skristi.
Nors tiesioginės aviacijos emisijos sudaro vos tris procentus visų Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, tiesa ir tai, kad, vertinant pagal vieno keleivio kilometrui išskiriamą anglies dvideginį, kelionės oru yra labiausiai teršianti transporto priemonė. Pasak Europos aplinkos agentūros, keleivio kilometrui, skrendant lėktuvu, tenka 285 gramai anglies dvideginio, o važiuojant traukiniu – tik 14 gramų (t.y. net 20 kartų mažiau!!!) p.s. kiti šaltiniai pateikia kiek mažesnius skirtumus pvz.„Manheimer Morgen“ palygina: „Kas lipa į lėktuvą, prisideda prie to, kad vienam kilometrui įveikti anglies dioksido į aplinką išmetama 6 kartus daugiau, nei važiuojant geležinkeliu.”
Sektina Švedų patirtis:
Susiduriant su karščio rekordais, sausrom ir gaisrais švedai sukūrė net naują žodį savo kalboje “flygskam”, kuris reiškia “skristi yra gėda”. Švedijos sąmoningumas ir ekologinis boikotas pernai Švedijoje sumažino skrydžių kiekį 3%, 0 2019 m.pirmąjį šių metų ketvirtį net 8%. Maža to, Švedijos vyriausybė pranešė planą iki 2022-ųjų paleisti naktinius traukinių maršrutus į didžiuosius Europos miestus.
Judėjimas mažinti skrydžius plinta ir į kitas šalis. Britų „žalieji“ siekia įvesti skrydžių limitą, kad žmogus per metus lėktuvu skristų ne daugiau, nei vieną kartą, kurį viršijus, tektų mokėti didelį mokestį. Apribojimų šalininkai mano, kad skrydžiai – ar bent jau tam tikros tokių kelionių rūšys – turėtų tapti prabanga, o ne masinio naudojimo preke.
Štai Prancūzija jau įvedė iki 18 eurų ekologinį mokestį skrydžiams iš visų savo oro uostų nuo 2020 m. (p.s. Švedija tokį mokestį iki 40 eurų jau turi nuo 2018 balandžio). Vokietija arti dar griežtesnių priemonių apmokestinant ne tik skrydžius, bet ir žibalą bei nuimamnt mokesčius nuo kitų keliavimo būdų.
Kiekvienas asmeninis ir lietuvio pasirinkimas neskristi, susilaikyti nuo “pigaus skrydžio į kurią nors Europos vietą” gali būti didžiulė dovana mūsų vaikų kartai. Junkimės prie judėjimo:
#stayontheground
,
Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.