Klausydami kasdienius pranešimus ir stebėdami siaubingus vaizdus apie kovas Ukrainoje, kad geriau suvoktume karo metu padarytos žalos atitaisymo mąstą, turime pastebėti ir tai, ką ten šiuo metu išgyvena gamta. Bombarduojant miestą iš medžių lieka tik kelmai. Mariupolyje, nutraukus elektros ir dujų tiekimą, gyventojai renka šakas ir kūrena laužus. Vasario kovo mėnesiais Ukrainos rytuose naktį oro temperatūra nukrenta iki minus 20. Pastebėję dūmus iš kamino, Rusijos kareiviai namą apšaudo. Saugodamiesi tapti taikiniu, žmonės maistą gaminasi gatvėje ant laužo.
Senieji medžiai kertami ir dėl kitų priežasčių. Savivaldybės pareigūnai moko gyventojus kirsti net ir saugotinais pripažintus medžius. Storų medžių kamienai naudojami Kyivo barikadų statybose.
Ir tai dar ne viskas. Kad pasipriešintų Rusijos kariuomenei, Ukrainos valstybės institucijų pareigūnai moko gyventojus deginti padangas. Vis dėlto, šiuo metu tai dar ne pats didžiausias nuodingų medžiagų šaltinis. Kaip pranešė Ukrainos aplinkos ir gamtos išteklių ministerija, vasario 27 d. bombos nukrito ant Vasilkovo naftos bazės netoli Kijevo. Dar dešimt naftos ir benzino cisternų (du tūkst. kubinių metrų kiekviena) sudegė kitoje gyvenvietėje prie Kijevo. „Per atvirą gaisrą nuodingi dūmai užteršė orą gyvenamajame rajone“, – paskelbė Ukrainos aplinkos ministerija. Tą pačią dieną Rusijos kariuomenė bombardavo dujotiekį, tiekiantį dujas pastatų šildymui Charkove. Įvyko sprogimas, kuris buvo toks stiprus, kad apgadino gyvenamus namus.
Kovo 3 d. Rusijos artilerijai apšaudant Černigovą užsidegė šešios naftos cisternos, kurių kiekviena 5 tūkst. kubinių metrų talpos. Gyvenvietėje netoli Kijevo raketa pataikė į poliuretano putų sandėlį, dėl ko sandėlyje ir greta esančiame biurų pastate kilo gaisras.
Bombarduojant Ochtyrką buvo sunaikinta elektrinė, aprūpinanti gyventojus elektra, karštu vandeniu ir šildymu.
Rusijos kariuomenei veržiantis į Žytomirą buvo pažeistos dvi iš devynių cisternų (kiekvienoje iš jų 10 tūkst. kubinių metrų naftos). Černiachivo gyvenvietėje užsidegė dvi iš septyniolikos cisternų, kiekviena 2 000 m3 talpos, kurios yra arčiau nei 600 metrų iki gyvenamųjų pastatų. Nors šiuos gaisrus pavyko greitai užgesinti ir nebuvo aukų, bet į aplinką buvo paskleista daugybė tonų anglies dvideginio, taip pat didžiuliai kiekiai nuodingų, kancerogeninių medžiagų.
Netoli Kijevo esančiame Dergačės mieste užsidegė durų gamykla. Donecko srityje, Rusijos kariuomenė subombardavo didžiausią kokso gamyklą. Žiniasklaidos pranešimų antraštėse pasirodo žodis „Černobylis“. Tačiau karo veiksmų zonoje yra daug atominių elektrinių bei branduolinio kuro saugyklų.
Ukrainos gamta šiuo metu išgyvena dramą, kurios kančios ir mastų žiniasklaida nepajėgi perteikti. Per karą nukirsti šimtamečiai medžiai neataugs greičiau nei per ateinantį šimtą metų. O Ukrainos gyventojų, taip ir Rusijos kariuomenės karių, plaučiai neišvengs nuodingų gaisro dūmų poveikio. Šio karo palikimas ateities kartoms tai išžudyti, suluošinti Ukrainos žmonės, Rusijos kariai bei sunaikinta gamta.
Parengė Julius Norvila