Remiantis naujausiais duomenimis, didžiosios pasaulio valstybės nepadarė pažangos vykdydamos savo įsipareigojimus dėl paramos vystymuisi, todėl jos yra raginamos imtis aktyvesnių veiksmų dėl Covid-19 protrūkio.
Ketvirtadienį paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atnaujintoje 2019 m. išlaidų ataskaitoje paaiškėjo, kad didžioji dalis pagalbos teikėjų paskyrė mažiau nei pusę nustatyto 0,7% BVP. Tik penkios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, pasiekė ar viršijo 0,7% tikslą.
Vystomojo bendradarbiavimo šalininkai ragina paramą teikiančias šalis vykdyti savo pagalbos neturtingoms šalims įsipareigojimus tam, kad padėtų joms įveikti su Covid-19 susijusius iššūkius, kurie, kaip perspėja ekspertai, gali sužlugdyti vargingųjų šalių sveikatos sistemas, o kovą su skurdu užtęsti dešimtmečiais.
„Jei nedarysime to dabar, tuomet kada?“ sakė Janas Van de Poelis (Jan Van de Poel), Europos skolų ir plėtros tinklo politikos vadovas. „Ši krizė ypač stipriai paveiks besivystančias šalis ir yra rizikuojama panaikinti visą pažangą, kuri buvo pasiekta per pastarąjį dešimtmetį. Dabar yra laikas donorėms šalims sustiprinti savo pastangas.“ Jis teigė, kad tokiomis aplinkybėmis nepakanka EBPO Vystymosi pagalbos komiteto (30 pagrindinių pagalbos teikėjų) įsipareigojimo išlaikyti stabilų paramos lygį, nes susidarius dabartinei situacijai, reikėtų padėti besivystančioms šalims sustiprinti jų sveikatos apsaugos sistemas ir viešąją infrastruktūrą.
EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria (Angel Gurria) pagyrė bendrą visos paramos padidėjimą 1,4 proc., kaip „svarbų pirmąjį žingsnį, juo labiau kad dabar turime papildomą pareigą sustiprinti paramą toms šalims, kurios skaudžiausiai patiria visus koronaviruso krizės padarinius“. Tačiau parama, skaičiuojama nuo BVP iš tikrųjų 2019 metais sumažėjo – nuo 0,31% iki 0,3%.
J. Van de Poelis palankiai įvertino Didžiojo dvidešimtuko (G20) trečiadienio pranešimą, kuriame teigiama, kad bus sustabdytas skolų grąžinimas mažas pajamas gaunančioms šalims, tačiau perspėjo, kad šis skolų sustabdymas neturėtų būti nuskaičiuotas nuo pagalbos dalies, nes tai mažai padėtų pagerinti besivystančių šalių galimybes investuoti į infrastruktūrą kritiniu metu. Jis taip pat sakė, kad reikalingas finansavimo padidinimas turėtų būti užtikrinamas dotacijomis, o ne paskolomis.
Praėjusią savaitę „Oxfam International“ paragino G20 pateikti tarptautinį gelbėjimo paketą, kuriame būtų 1 trln. USD (80 mlrd. GBP) pagalba šalims ir dar 1 trln. USD skolų įskaitymas.
J. Van de Poelis teigė, kad svarbu, jog reagavimo į koronavirusą pasaulio mastu finansavimas nebūtų nukreiptas vien tik į pačią ligą ir tokiu būdu nebūtų panaikinti ištekliai, skirti kitoms rimtoms problemoms spręsti. ES buvo kritikuojama už tai, kad sukūrė 15 mlrd. USD paketą, skirtą reaguoti į pasaulinę pandemiją, tačiau tą padarė perskirstydama lėšas, numatytas kitiems tikslams. „Manome, kad to nepakanka veiksmingam šios krizės įveikimui ir neatidėliotinų pažeidžiamiausių šalių ir žmonių sveikatos ir socialinių bei ekonominių poreikių patenkinimui visame pasaulyje“, – teigė Riccardo Roba iš „Concord Europe“, Europos pilietinės visuomenės grupių konfederacijos.
R. Robba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip yra naudojama pagalba. Dėl koronaviruso šalys donorės buvo raginamos atsisakyti trumpalaikių kampanijų finansavimo, kad daugiau dėmesio būtų skiriama esminiams tokių sričių, kaip sveikatos priežiūra, patobulinimams. „Reikia pereiti prie išsamesnio, nuoseklesnio ir labiau integruoto požiūrio,
kuriame būtų atsižvelgiama į krizės poveikį sveikatai, socialinius ir ekonominius rodiklius“, – sakė jis. „Mums reikia platesnio ir ilgalaikio sistemos pakeitimo, kuris būtų naudingas visiems. Reikia radikaliai pakeisti kryptį: šios unikalios aplinkybės suteikia galimybę iš esmės pergalvoti mūsų modelius, kad būtų sukurta tvari žmonių ir planetos ateitis.“
Išlaidos paramai padidėjo daugiau nei pusėje vystomosios pagalbos komiteto šalių, nors didžiausia paramos teikėja JAV išleido 0,4% mažiau dėl sumažėjusios dvišalės pagalbos.
Vokietija ir Švedija buvo tarp kelių šalių, kurios taip pat sumažino išlaidas, nes pranešta, kad sumažėjo išlaidos, skirtos pabėgėliams, gyvenantiems jų šalyse.
Praeityje šalys sugebėjo įrodyti, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) yra nepaveikiama nuosmūkio. Taip buvo per 2008 m. finansinę krizę, ir, esu įsitikinęs, kad tai gali būti įmanoma ir vėl.
A. Gurria teigia, kad nepaisant visų vidinių sunkumų, kuriuos patiria daugelis šalių donorų, yra svarbu išlaikyti paramos lygį būtent dėl pasaulį užklupusios viruso pandemijos. „Paramos teikėjų reakcija per ateinančias savaites ir mėnesius bus kritinė pasaulinėje kovoje su Covid-19. Praeityje šalys sugebėjo įrodyti, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) yra nepaveikiama nuosmūkio. Taip buvo per 2008 m. finansinę krizę, ir, esu įsitikinęs, kad tai gali būti įmanoma ir vėl.“
Parengta pagal: https://www.theguardian.com/global-development/2020/apr/17/countries-urged-to-step-up-spending-as-national-goals-go-unmet