JT perspėja: pasaulis artėja prie „vandens bankroto“

Tomas Kurapkaitis

Salome2 Pasaulis artėja prie ribos, kurią ekonomikoje vadintume bankrotu. Tik šį kartą kalbama ne apie pinigus, o apie vandenį.

Nauja Jungtinių Tautų (JT) ataskaitos duomenys įspėja, kad žmonija įžengia į vadinamąją „vandens bankroto“ erą – laikotarpį, kai natūralūs vandens ištekliai eikvojami greičiau, nei gamta spėja juos atkurti. Kitaip tariant, žmonės jau dešimtmečius „leidžia“ daugiau vandens, nei planeta gali sau leisti.

 Tai nėra teorinis scenarijus ar tolima ateities grėsmė. Kai kuriuose regionuose ši realybė jau tapo kasdienybe.

JT universiteto Vandens, aplinkos ir sveikatos instituto mokslininkai teigia, kad daugelis vandens sistemų pasaulyje jau peržengė kritinę ribą. Upės, ežerai ir požeminiai vandens telkiniai senka greičiau, nei juos papildo lietus ar tirpstantys ledynai.

Kai kurios didžiosios pasaulio upės dalį metų net nebepasiekia jūros – jų vanduo išnaudojamas dar pakeliui. Tai reiškia, kad tai, kas kadaise buvo natūralus ciklas, dabar tapo pertraukiamu procesu. Padėtį dar labiau komplikuoja tarša, kuri sumažina vandens kiekį, tinkamą naudoti. Net jei vandens fiziškai yra, jis ne visada yra saugus gerti ar naudoti žemės ūkyje.

Per pastaruosius 3 dešimtmečius pusė didžiųjų pasaulio ežerų prarado dalį savo vandens. Tai paveikė maždaug 1/4 visos žmonijos.

Priežastys įvairios: augantis gyventojų skaičius, didėjantis vandens poreikis, klimato kaita ir kylanti temperatūra. Šiltesnis klimatas reiškia spartesnį vandens garavimą, mažiau stabilų kritulių kiekį ir dažnesnes sausras.

Dar viena mažiau matoma, bet kritiškai svarbi problema – nykstančios pelkės. Per pastaruosius 50 metų jų išnyko daugiau nei milijardas akrų – teritorija, prilygstanti visos žemyninės Europos plotui. Pelkės veikia kaip natūralūs „amortizatoriai“, sugeriantys vandens perteklių ir saugantys nuo potvynių bei sausrų. Joms nykstant, visa sistema tampa dar labiau pažeidžiama.

Įtakingiausioms pasaulio šalims kovojant dėl naudingųjų iškasenų, ryškėja naujasis vertingiausias turtas – geriamasis vanduo.

3/4 žmonijos jau gyvena „vandens nesaugumo“ sąlygomis

Ataskaita skelbia, kad apie 75 proc. pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kurios laikomos „nesaugiomis vandens atžvilgiu“. Tai reiškia, kad jų valstybės negali patikimai užtikrinti pakankamo kiekio saugaus vandens.

Maždaug 4 mlrd. žmonių kasmet bent vieną mėnesį patiria rimtą vandens trūkumą. 2,2 mlrd. neturi patikimos prieigos prie saugaus geriamojo vandens, o 3,5 mlrd. neturi tinkamų sanitarinių sąlygų. Dar 3 mlrd. gyvena regionuose, kur vandens atsargos mažėja arba tampa nestabilios. Būtent šiose vietovėse užauginama bent pusė pasaulio maisto.

Tai reiškia, kad vandens krizė nėra tik ekologinė problema. Ji tiesiogiai susijusi su maisto kainomis, migracija, darbo vietomis ir net geopolitiniu stabilumu.

Be didelių pokyčių žemės ūkyje, vadinamasis „vandens bankrotas“ gali plisti dar greičiau. JT perspėja, kad vandens trūkumas jau tampa destabilizuojančiu veiksniu. Jis gali skatinti konfliktus, priverstinę migraciją ir socialinę įtampą.

Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad tai nėra laikina krizė. Tai ženklas, kad žmonija ilgą laiką gyveno naudodama daugiau vandens, nei planeta gali atkurti. Kai kuriais atvejais natūralios sistemos jau taip pažeistos, kad jų atsistatymas gali užtrukti dešimtmečius – arba nebeįvykti visai.

Tai ir yra „vandens bankroto“ esmė: momentas, kai nebegalima paprasčiausiai „pasiskolinti“ iš ateities, nes sąskaita jau tuščia.

Paruošta pagal alfa.lt publikaciją.

„Sienos grupė“: teismas prieglobsčio prašytojo apgręžimą į Baltarusiją pripažino neteisėtu

Tomas Kurapkaitis

2025 m. gruodžio 30 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę neskundžiamą nutartį, kuria pripažino, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VSAT) pareigūnai, priverstinai išstumdami Šri Lankos pilietį į Baltarusiją ir nesuteikdami jam veiksmingos galimybės pateikti prieglobsčio prašymą, veikė neteisėtai, skelbiama nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ pranešime žiniasklaidai.

Nustatyta, jog pareiškėjui po apgręžimų patekus į gydymo įstaigą, buvo konstatuoti kojų pėdų ir čiurnų nušalimai, pareiškėjas patyrė žalą sveikatai, fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus. Kaip nurodoma teismo nutartyje, tai lėmė ir VSAT pareigūnų veiksmai, kurie 2023 m. spalio 23 d. išstūmė pareiškėją ir dar 13 užsieniečių į Baltarusiją, taip dar kelioms paroms priversdami juos kęsti šaltį miške. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju byloje įrodytos visos viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, neturtinė žala bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos, todėl spręstinas klausimas dėl to, kokiu būdu turėtų būti atlyginama pareiškėjo patirta žala.

LVAT pažymėjo, kad nors pareiškėjas nepateikė tiesioginių įrodymų, jog teikė pasienyje prieglobsčio prašymą, jo nuoseklūs veiksmai leidžia daryti išvadą, kad būtent siekis gauti prieglobstį buvo jo atvykimo į Lietuvą tikslas – prieglobsčio prašymas buvo pateiktas nedelsiant, pareiškėjui patekus į gydymo įstaigą. Teismo vertinimu, pareiškėjas laikytinas silpnesniąja ginčo puse byloje, todėl visi kilę neaiškumai turi būti vertinami jo naudai.

Migrantai
Migrantai | VSAT nuotr.

„Pasienyje nevykdoma nepriklausoma apgręžimų stebėsena, apgręžimo metu užsieniečiai negali naudoti vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis, tad surinkti įrodymus apie tai, kad jie iš tiesų prašė tarptautinės apsaugos, itin sunku. Teismo sprendimas patvirtina teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės į prieglobstį nepaisant šių aplinkybių. Panašų sprendimą neseniai priėmė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) byloje C-136/24 P dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) veiksmų. Byloje ESTT nurodė, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų rinkimo taisyklės negali paneigti teisės į veiksmingą teisinę gynybą – asmeniui negali būti užkrauta neproporcinga ar faktiškai neįmanoma įrodinėjimo pareiga, taip pat negali būti pažeistas šalių procesinės lygybės principas, kai kita ginčo šalis, šiuo atveju, FRONTEX, yra daug palankesnėje padėtyje renkant įrodymus.“ – sprendimą komentavo pareiškėją byloje atstovavęs advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vadovaujantis partneris advokatas Rytis Satkauskas.

Nevyriausybinės organizacijos „Sienos Grupė“ duomenimis, išvakarėse, kartu su šia grupe į Baltarusiją buvo išstumtas ir Sirijos pilietis, kuriam dėl patirtų nušalimų pasienyje amputuotos galūnės. Ikiteisminiame tyrime dėl VSAT pareigūnų piktnaudžiavimo apklaustas toje pačioje užsieniečių grupėje buvęs Jemeno pilietis, teisėsaugai teigė, kad „Lietuvos pareigūnai ir kiekvienam pabėgėliui davę maišelį su maistu ir vandens, liepė grįžti atgal į Baltarusiją. Visi pabėgėliai skundėsi, kad yra pavargę, verkė. Kamal buvo be batų, tik su kojinėmis, jam skaudėjo kojas, bet jis ėjo pats.“

Migrantai Druskininkų užkardoje
Migrantai Druskininkų užkardoje | D. Umbraso / LRT nuotr.

Apgręžimų praktika Lietuvoje pradėta taikyti 2021 m. rugpjūčio 3 d. vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu. 2023 m. gegužės 3 d. buvo priimti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimai, numatantys galimybę neįleisti užsieniečių esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio į Lietuvos teritoriją ir juos apgręžti. Tačiau įstatymas draudžia apgręžti asmenis, bėgančius nuo karo ar persekiojimo arba siekiančius patekti į Lietuvą humanitariniais tikslais, taip pat nustato pareigą pareigūnams įvertinti pagalbos poreikį ir užtikrinti neatidėliotiną medicinos ar humanitarinę pagalbą.

Bylą iniciavo ir finansavo nevyriausybinės organizacijos „Sienos Grupė“ ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Parengta pagal lrt.lt straipsnį

Spalį minėjom Sąžiningos prekybos mėnesį

Tomas Kurapkaitis

opVŠia proga dalinamės Faitrade siūloma Pokyčio teorija, kuri mus kreipia ką turėtume daryti ir kodėl. Ji pateikia kaip galime matuoti pokytį ir progresą link siekiamų rezultatų.

Žemiau pateikiame interaktyvią Fairtrade veiksmų seką, kuri sąlygoja geresnį gyvenimą ūkininkams ir darbininkams

Pilną pristatymą rasite čia: please visit this page.

Sutrumointą vieno-lapo peržvalgą galiter rasti: here.

daugiau: https://www.fairtrade.net/en/why-fairtrade/what-we-do/theory-of-change.html

 

Migrantai ir pabėgėliai tampa vilties skelbėjais

Tomas Kurapkaitis
gabrielisPasaulyje, kurį aptemdė karai ir neteisybė, net ten, kur viskas atrodo prarasta, migrantai ir pabėgėliai tampa vilties skelbėjais. Jų drąsa ir atkaklumas herojiškai liudija tikėjimą, kuris regi daugiau nei gali matyti mūsų akys ir duoda jiems jėgų atlaikyti akistatą su mirtimi įvairiuose šiuolaikiniuose migracijos keliuose. Taip Žinioje 111-ai Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai yra „Migrantai – vilties misionieriai“ rašo popiežius Leonas XIV.
Pasaulinė migrantų ir pabėgėlių diena paprastai minima paskutinį rugsėjo sekmadienį. Tačiau šiemet, švenčiant Vilties piligrimų jubiliejų, nuspręsta Migrantų dieną minėti spalio 4–5 dienomis, kai bus švenčiamas Migrantų ir misijų pasaulio jubiliejus. Artėjant šiam laikui kviečiame įsiskaityti Šventojo Tėvos Žinią, skirtą visiems mums.
Popiežius Leonas XIV
Žinia 111-osios Pasaulinės migranto ir pabėgėlio dienos proga
[2025 m. spalio 4–5 d.]
Migrantai, vilties misionieriai
Brangūs broliai ir seserys,
111-oji Pasaulinė migranto ir pabėgėlio diena, kurią mano pirmtakas norėjo minėti kartu su Migrantų ir misionierių jubiliejumi, suteikia mums progą apmąstyti vilties, migracijos ir misijos ryšį.
Dabartinę pasaulio padėtį, deja, žymi karai, smurtas, neteisybė ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, verčiantys milijonus žmonių palikti savo gimtąją žemę ir ieškoti prieglobsčio kitur. Visuotinai paplitusi tendencija rūpintis tik apibrėžtų bendruomenių interesais kelia rimtą grėsmę dalijimuisi atsakomybe, daugiašaliam bendradarbiavimui, bendrojo gėrio siekimui ir visuotiniam solidarumui dėl visos žmonijos gėrio. Perspektyva atnaujinti ginklavimosi varžybas ir kurti naujus ginklus, įskaitant branduolinius, nepakankamas dėmesys dabartinės klimato krizės žalingam poveikiui ir giluminė ekonominė nelygybė nulemia tai, kad dabartiniai ir ateities iššūkiai tampa vis sudėtingesni.
Susiduriant su teorijomis apie pasaulinio masto nuniokojimus ir bauginančius scenarijus, svarbu, kad daugumos žmonių širdyse augtų viltis laukiant orios ateities ir visiems žmonėms skirtos taikos. Tokia ateitis yra esminė dalis Dievo plane dėl žmonijos ir visos kūrinijos. Tai yra pranašų numatyta mesijinė ateitis: „Senukai ir senutės, kiekvienas dėl žilos senatvės su lazda rankoje, vėl sėdės Jeruzalės gatvėse. Miestas bus pilnas berniukų ir mergaičių, žaidžiančių jo gatvėse. […] Sėja bus sėkminga: vynuogė brandins savo vaisių, žemė teiks savo derlių ir dangūs duos savo rasą“ (Zch 8,4–5. 12). Ši ateitis jau prasidėjo, nes ją atvėrė Jėzus Kristus (plg. Mk 1, 15 ir Lk 17, 21), ir mes tikime bei viliamės, kad ji visiškai išsipildys, nes Viešpats visada laikosi savo pažadų.
Katalikų Bažnyčios katekizmas moko: „Vilties dorybė atitinka laimės troškimą, kurį Dievas įdėjo į kiekvieno žmogaus širdį; ji apima visas viltis, kurios tik įkvepia žmonių veikimą“ (KBK, 1818). Būtent laimės paieška – ir perspektyva ją rasti kitur – yra viena iš pagrindinių šiuolaikinio žmonių mobilumo priežasčių.
Šis migracijos ir vilties ryšys aiškiai atsiskleidžia daugybėje šių dienų migracijos patirčių. Daugelis migrantų, pabėgėlių ir evakuotų žmonių yra privilegijuoti kasdienio gyvenimo vilties liudytojai, nes jie pasitiki Dievu ir ištveria sunkumus, tikėdamiesi ateities, kurioje įžvelgia artėjančią laimę ir visapusišką žmogiškąjį vystymąsi. Juose atsinaujina Izraelio tautos klajonių patirtis: „Dieve, kai vedei tu savo tautą, kai žygiavai per dykumą, žemė drebėjo, dangus lietumi prapliupo Artume Dievo, Sinajaus Dievo, Artume Dievo, Izraelio Dievo. Siuntei gausų lietų, Dieve, atgaivinai savo nualintą paveldą; tavo žmonės namus ten atrado, – Dieve, iš savo gerumo tu rūpinies vargšais“ (Ps 68, 8–11).
Pasaulyje, kurį aptemdė karai ir neteisybė, net ten, kur viskas atrodo prarasta, migrantai ir pabėgėliai tampa vilties skelbėjais. Jų drąsa ir atkaklumas herojiškai liudija tikėjimą, kuris regi daugiau nei gali matyti mūsų akys ir duoda jiems jėgų atlaikyti akistatą su mirtimi įvairiuose šiuolaikiniuose migracijos keliuose. Čia taip pat galima įžvelgti aiškią analogiją su Izraelio tautos patirtimi, kai klajodami dykumoje žmonės kiekvieną pavojų sutinka pasitikėdami Viešpaties apsauga: „Juk tai jis, jisai tik vienas, išgelbės tave nuo medžiotojo kilpos ir nuo mirtį nešančio maro. Uždengs jis tave savo plunksnom – po jo sparnais tu prieglaudą rasi, jo ištikimybė – dengiantis skydas. Tavęs neišgąsdins nakties baisybės nei strėlės, laidomos dieną, nei maras, sėlinantis patamsy, nei vidudienį čaižančios rykštės“ (Ps 91, 3–6).
 IMG_0122
Migrantai ir pabėgėliai primena Bažnyčiai jos piligrimiškosios tapatybės aspektą, jos nuolatinį galutinės tėvynės siekimą, palaikomą teologinės vilties dorybės. Kiekvieną kartą, kai Bažnyčia pasiduoda „sėslumo“ pagundai ir nustoja būti civitas peregrina – Dievo tauta, keliaujanti į dangaus tėvynę (plg. Augustinas, De civitate Dei, Libro XIV–XVI), ji nustoja būti „pasaulyje“ ir tampa „pasaulio“ (plg. Jn 15, 19). Ši pagunda buvo jau ankstyvojoje krikščionių bendruomenėje, todėl apaštalas Paulius turėjo priminti Filipų Bažnyčiai, kad „mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia“ (Fil 3, 20–21).
Ypač katalikai migrantai bei pabėgėliai šiandien gali tapti vilties misionieriais juos priimančiose šalyse, inicijuodami naujus tikėjimo kelius ten, kur dar nepasiekė Jėzaus Kristaus žinia, arba vesdami tarpreliginį dialogą, grindžiamą kasdieniu gyvenimu ir bendrų vertybių paieška. Jų dvasinis entuziazmas ir gyvybingumas gali padėti atgaivinti sustabarėjusias ir apsunkusias bažnytines bendruomenes, kurioms gresia dvasinė dykuma. Todėl atvykusiųjų buvimas turi būti pripažintas ir vertinamas kaip tikras Dievo palaiminimas, proga atsiverti Dievo malonei, kuri suteikia naujos energijos ir vilties jo Bažnyčiai: „Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie, patys to nežinodami, buvo priėmę viešnagėn angelus“ (Žyd 13, 2).
Pirmasis evangelizacijos elementas, kaip pabrėžė šventasis Paulius VI, yra liudijimas: „Taip liudyti pašaukti visi krikščionys, ir šiuo požiūriu jie visi gali būti evangelizuotojai. Ypač turime omenyje atsakomybę, tenkančią imigrantams juos priėmusioje šalyje“ (Evangelii nuntiandi, 21) Tai tikra missio migrantium – migrantų vykdoma misija, kuriai reikia garantuoti tinkamą pasirengimą ir nuolatinę paramą, subrandintą per veiksmingą Bažnyčių tarpusavio bendradarbiavimą.
Kita vertus, juos priimančios bendruomenės taip pat gali būti gyvas vilties liudijimas. Tai viltis, suprantama kaip dabarčiai ir ateičiai skirtas pažadas, pripažįstant visų žmonių, kaip Dievo vaikų, orumą. Tokiu būdu migrantai ir pabėgėliai yra pripažįstami kaip broliai ir seserys, šeimos nariai, kur jie gali atskleisti savo talentus ir visapusiškai dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Šią jubiliejinę dieną, kai Bažnyčia meldžiasi už visus migrantus ir pabėgėlius, noriu patikėti visus keliaujančius, taip pat įsipareigojusius juos lydėti žmones Marijos, migrantų paguodos, motiniškai globai, kad ji išlaikytų jų širdyse viltį ir stiprintų jų pasiryžimą kurti pasaulį, kuris vis labiau panašėtų į Dievo karalystę, tikrąją Tėvynę, laukiančią mūsų kelionės pabaigoje.
Vatikanas, 2025 m. liepos 25 d., Šv. apaštalo Jokūbo šventė

LR Seimo kontrolierė: pasieniečiai sudarė nepagrįstas kliūtis pasinaudoti teise prašyti prieglobsčio

Tomas Kurapkaitis

DSC_3713

2025-08-11 Seimo kontrolierių įstaiga pranešė, E. Leonaitė savo iniciatyva du tyrimus pradėjo po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimai teisės aktų neatitinkantį pasienio pareigūnų elgesį.

Keturiais skirtingais atvejais prašymai nebuvo priimti iš Kenijos, Somalio, Sudano, Burundžio ir Rusijos piliečių.

Kaip nurodoma įstaigos pranešime, VSAT tikino, kad Lietuvos sieną su Baltarusija pasienio punktuose bandę kirsti asmenys nepateikė pareigūnams prieglobsčio prašymų, bet to įrodyti negalėjo.

„Kadangi VSAT nė vienu atveju nepateikė jų įvykių versiją patvirtinančių duomenų, buvo vadovaujamasi viešoje erdvėje esančia bei tarptautinių organizacijų suteikta informacija. Svarbu akcentuoti, kad visais nagrinėtais atvejais mes kalbame apie situacijas, kai žmonės siekė prašyti prieglobsčio pasienio kontrolės punktuose, tai yra vietose, kuriose apgręžimai negali būti taikomi“, – sako E. Leonaitė.

Anot jos, matyti, kad galimybė prašyti prieglobsčio Lietuvoje tampa vis labiau fiktyvi.

Pranešime teigiama, jog tyrimų metu buvo gauti garso įrašai, kuriuose girdimas aiškiai išreikštas Kenijos ir Sudano piliečių poreikis prašyti prieglobsčio Lietuvoje.

Pasak kontrolierės, nepaisyta ir prašymų raštu.

Pagal įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, prašymas suteikti prieglobstį yra „užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo“.

Toks prašymas gali būti išreikštas žodžiu, raštu arba kitu suprantamu formatu. Tačiau tyrimų metu surinkti duomenys parodė, kad prieglobsčio prašymai nebuvo vertinami nepriklausomai nuo jų formos.

Atsakydama į Seimo kontrolierės kreipimąsi, VSAT paaiškino, kad į Lietuvą norėję atvykti asmenys neteikė pareigūnams prieglobsčio prašymų. Atliekant tyrimą, jokia tai įrodanti medžiaga pateikta nebuvo.

Apgręžti užsieniečius pareigūnai pasienyje gali nuo 2021-ųjų vasaros pabaigos.

Lietuvoje susidūrus su migrantų krize, pasieniečiai pastaruosius migrantus gali apgręžti.

Kaip skelbė BNS, šiemet į Lietuvą iš viso neįleisti 990 neteisėtų migrantų. Pernai 1002 kartus mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos.

Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.

Per šį laikotarpį Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti beveik 24 tūkst. migrantų.

parengta pgl. lrt.lt

Tarptautinis Teisingumo Teismas: valstybės teisiškai įpareigotos kovoti su klimato kaita

Tomas Kurapkaitis

vfEuropos Solidarumo korpuso savanore iš Ukrainos Yevhenija su Kolpingo darželio vaikais surengė diskusiją po to, kai 2025-07-23 Aukščiausiasis pasaulio teismas pareiškė, kad valstybės yra teisiškai įpareigotos kovoti su klimato kaita, o to nedarymas yra „neteisėta veika“, galinti atverti kelią reparacijoms.

Šį Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) sprendimą atidžiai stebėjo teisės ekspertai, kurie sakė, kad teisėjų nuomonė gali tapti lūžio tašku aplinkosaugos teisingumo ir klimato bylų srityje visame pasaulyje. TTT patariamosios nuomonės nėra įpareigojančios, tačiau turi didelę moralinę ir teisinę reikšmę.

Jungtinės Tautos (JT) buvo pavedusios penkiolikai TTT – Hagoje įsikūrusio JT teismo, nagrinėjančio ginčus tarp valstybių – teisėjų atsakyti į du esminius klausimus. Pirma – ką valstybės turi daryti pagal tarptautinę teisę, kad apsaugotų aplinką nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų „dėl dabarties ir ateities kartų“? Antra – kokie padariniai laukia valstybių, kurių išlakos padarė žalą aplinkai, ypač pažeidžiamoms žemumose esančioms salų valstybėms?

Skelbdamas sprendimą, TTT pirmininkas Yuji Iwasawa nurodė, kad klimato kaita kelia „neatidėliotiną ir egzistencinę grėsmę“, o valstybės, pažeidžiančios savo įsipareigojimus spręsti krizę, daro „tarptautiniu mastu neteisėtą veiką“. „Teisiniai tarptautiniu mastu neteisėtos veikos padariniai gali apimti (…) visišką žalos atlyginimą nukentėjusioms valstybėms restitucijos, kompensacijos ir satisfakcijos forma“, – nurodė teismas.

Institucija pridūrė, kad dėl to būtų sprendžiama nagrinėjant kiekvieną konkretų atvejį, jei būtų įrodytas „pakankamas tiesioginis ir aiškus priežastinis ryšys“ tarp „neteisėtos veikos ir žalos“. Teismas kartu pažymėjo, kad klimatas „turi būti apsaugotas dabarties ir ateities kartoms“, o neigiamas šylančios planetos poveikis „gali smarkiai pakenkti tam tikroms žmogaus teisėms, įskaitant teisę į gyvybę“.

 Ekspertai sakė, kad prireiks laiko peržiūrėti visą patariamąją nuomonę – tai buvo didžiausia TTT kada nors nagrinėta byla. Siekdami priimti sprendimą, TTT teisėjai išnagrinėjo dešimtis tūkstančių puslapių dokumentų, kuriuos pateikė viso pasaulio šalys ir organizacijos.esc

Didžuojamės, kad galime prisidėti prie pažeidžiamiausių pasaulio gamintojų gerovės

Tomas Kurapkaitis

Fair trade

Su visu pasauliu džiaugiamė, kad esame Fairtrade judėjimo dalis. Judėjimas transformuoja pasaulinės prekybos modelį, kuris keičia besivystančių šalių bendruomenių ir žmonių gyvenimus. Gegužės antras šeštadienis,- pasaulinės sąžiningos prekybos diena. Šiemetinis šūkis:

“Būk verslo revoliucijos balsu!”

Pasaulinė sąžininos prekybos federacija kelia klausimus apie nusistovėjusias verslo normas, kurios nebetarnauja žmonėms ir planetai. Tikime, kad sąžiningos prekybos judėjimo tinklas gali transformuoti verslo etiką, tvarumą, įtrauktį ateities ekonomikoje, nes remiasi dešimčia Fairtrade principų:

Our 10 Fair Trade Principles – World Fair Trade Organization

 

 

Litdea su 15 savanorių skleisdami Fairtrade idėjas PC Panoramoje su Ben’s &Jerry ledų gamintojais surengėm akciją, kurioje sudalyvavo apie tūkstantį žmonių.

IMG_20250408_174659IMG_20250408_180740IMG_20250408_181320Panorama1

 

Rūpestis dėl migracijos politikikos JAV

Tomas Kurapkaitis

gvatemala kokybiskos3 004Popiežius vasario 10-osios laiške išsakė ypatingą susirūpinimą dėl dabartinės JAV valdžios migracijos politikos kurso.

Pranciškus laiške paragino visus Amerikos katalikus tikinčiuosius ir geros valios žmones nepasiduoti naratyvams, kurie kurie diskriminuoja kitus ir sukelia bereikalingus kentėjimus migrantams ir pabėgėliams – mūsų broliams ir seserims. JAV vyksta rimta krizė pradėjus masinių trėmimų programą.

Pasak jo, teisingai suformuota sąžinė negali nepriimti kritiško spendimo ir sutikti su priemonėmis, kurios neteisėtą kai kurių migrantų statusą sutapatina su nusikalstamumu. Popiežius pridūrė, kad kartu reikia pripažinti valstybės teisę gintis ir saugoti bendruomenes nuo tų, kurie padarė smurtinius ar sunkius nusikaltimus būdami šalyje ar prieš atvykdami. Vis dėlto deportuojant žmones, kurie paliko savo kraštą dėl didelio skurdo, nesaugumo, išnaudojimo, persekiojimo ar rimto aplinkos blogėjimo, kenkiama daugelio vyrų ir moterų bei ištisų šeimų orumui ir jie atsiduria ypatingo pažeidžiamumo ir bejėgiškumo padėtyje, pastebėjo popiežius Pranciškus.

Parengta pagal Vatican News