Paskelbta Concord 2019 AidWatch ataskaita, prie kurios rengimo prisidėjo ir Litdea,- konstatuoja, kad Lietuvos Oficiali Pagalba Vystymuisi (Official Development Assistance (ODA)). Lyginant su 2018 m.  krito 3 mln eurų ir tesiekia 0,11% nuo BVP (2018 m. ji siekė 0.12 proc. muo LT BVP).

Tai reiškia, kad dabartiniu augimo tempu iškyla realus pavojus, kad Lietuvos Respublika  2030 metais nepasieks užsibrėžto tikslo,- skirti “Pagalbai Vystymuisi” 0,33% nuo BVP.

2019 m Aidwatch Ataskaitos Lietuvos dalyje nurodomas, kad LR pagalba vystymui 2019 metais sudarė 52 milijonai Eurų. Atsakaitos rengėjai LR valstybei pateikia sekančias rekomendacijos:

-Nedelsiant reikia įdiegti kokybinius ir kokybinius pokyčius vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityse.

-Skelbti pabėgėlių priėmimo kaštus, juos atskiriant nuo  Lietuvoje išleidžiamų stipendinijų besivystančių šalių piliečiams

-Paruošti kasmetinę Lietuvos Vystomojo Bendradarbiavimo ir Paramos Demokratijai programos ataskaitą įtraukiant NVO

Visą “Concord Europe Aidwatch report 2020” galite rasti internete ar mūsų tinklapio “Naudingos nuorodos/skaitiniai” dalyje

Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra paskelbė, kad pernai prieglobsčio prašytojų, šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių skaičius pasiekė beveik devynis milijonus žmonių – tai yra iki šiol nematytas didžiausias rekordas.

Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba birželio 18 d. paskelbtoje metinėje pasaulinių tendencijų ataskaitoje teigia, kad 79,5 mln. žmonių, o tai yra 1% visos žmonijos, yra paveikti konfliktų, represijų ir neramumų.

Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi pabrėžia, kad iš 79,5 mln. priverstinai perkeltų žmonių, net 68 proc. yra iš penkių šalių: Mianmaro, Afganistano, Sirijos, Pietų Sudano ir Venesuelos.

„Tai įrodo tai, kad jei šiose šalyse būtų išspręsta krizė ir konfliktai, dauguma arba didžioji dalis priverstinio perkėlimo problemos būtų panaikinta, tai būtų išspręsta“ – teigia F. Grandi.

Šis priverstinai perkeltų žmonių padidėjimas iš dalies yra susijęs su nauju žmonių, perkeltų iš Venesuelos, skaičiavimo būdu ir naujuoju „nerimą keliančiu“ perkėlimu nuolatinėse problemų vietose Kongo Demokratinėje Respublikoje, Afrikos Sahelio regione, Jemene ir Sirijoje.

Vien karo nuniokota Sirija skaičiuoja daugiau kaip 13 milijonų savo gyvenamąsias vietas palikusių žmonių.

2018 m. pabaigoje bendras priverstinai perkeltų asmenų skaičius buvo 70,8 mln. Tuo tarpu praėjusiais, 2019 metais, maždaug 11 milijonų žmonių buvo „naujai perkelti“, o labiausiai nukentėjo skurdžiau gyvenančių šalių gyventojai.

F. Grandi teigė, kad pasaulinė pandemija padarė didelę įtaką pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims, nes 164 šalys iš dalies arba visiškai uždarė savo sienas kovodamos su naujuoju koronavirusu. Jis ypač išreiškė susirūpinimą dėl naujojo koronaviruso Lotynų Amerikoje, kur milijonai venesueliečių bėgdami nuo neramumų savo šalyje, neabejotinai patiria sunkumų užsienyje dėl uždarytų sienų, sustabdytos ekonomikos ir kitų ribojančių priemonių kovai su pandemija.

JT Vyriausiasis pabėgėlių komisaras atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiandien priverstinė migracija nebėra trumpalaikis ir laikinas reiškinys. Savo vietas palikę žmonės yra priversti kurtis naujosiose teritorijose, nes nebeturi galimybės artimiausiu metu grįžti atgal.

Portalas lrt.lt ragina atkreipti dėmesį į 8 dalykus, kuriuos reikia žinoti apie priverstinę migraciją:

– Pastarąjį dešimtmetį mažiausiai 100 milijonų žmonių buvo priversti bėgti iš savo namų ir ieškoti prieglobsčio savo šalyse ar už jų ribų. Tai daugiau nei gyventojų Egipte – Egiptas yra 14 pasaulio šalis pagal gyventojų skaičių.

– Priverstinės migracijos mastas išaugo kone dvigubai nuo 2010 m. (41 mln., palyginti su 79,5 mln. dabar).

– 80 procentų pasaulyje priverstinai migravusių žmonių gyvena šalyse ar teritorijose, kur labai sudėtinga gauti maisto ir jo yra nepakankamai – daugeliui tų šalių gresia klimato ir kitos nelaimės.

– Daugiau nei trys ketvirtadaliai pasaulio pabėgėlių (77 proc.) įstrigę ilgalaikėje priverstinėje migracijoje, pavyzdžiui, padėtis Afganistane nesikeičia jau penktą dešimtmetį.

– Daugiau kaip aštuoni iš dešimties pabėgėlių (85 proc.) yra apsistoję besivystančiose šalyse, dažniausiai tose, kurios ribojasi su šalimi, iš kurios jie pabėgo.

– Penkiose šalyse gyvena du trečdaliai priverstinai savo šalį palikusių žmonių: Sirijoje, Venesueloje, Afganistane, Pietų Sudane ir Mianmare.

– Pasaulinių tendencijų ataskaitoje išvardijamos visos didžiausios priverstinai migravusiųjų ir pabėgėlių bendruomenės, įskaitant 5,6 mln. Palestinos pabėgėlių, kuriais rūpinasi Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūra Palestinai.

– Darnaus vystymosi įsipareigojimas 2030 m. „nepalikti nė vieno nuošalyje“ dabar aiškiai apima pabėgėlius: nustatytas naujas pabėgėlių rodiklis, kurį šių metų kovo mėn. patvirtino Jungtinių Tautų statistikos komisija.

 

Parengta pagal www.euronews.com ir lrt.lt

Sąžininga prekyba yra paprastas būdas pakeisti žmonių, auginančių ir gaminančių mūsų mėgstamus produktus, gyvenimus. Mes tai galime padaryti rinkdamiesi tai, ką perkame.

“FAIRTRADE” (pažodžiui išvertus į lietuvių kalbą “sąžininga prekyba”) – yra pokyčių judėjimas, tiesiogiai dirbantis su ūkininkais ir gamintojais, esančiais besivystančiose šalyse, o taip pat įmonėmis, vartotojais ir aktyvistais, ir siekiantis to, kad prekyba būtų naudinga produktus ar žaliavą auginantiems ūkininkams ir prekes gaminantiems darbininkams.

Tarptautinė sąžiningos prekybos sistema „Fairtrade“ yra didžiausia ir plačiausiai žinoma sąžiningos prekybos sistema pasaulyje. Tai pasaulinė organizacija, siekianti užtikrinti geresnes smulkių ūkininkų ir darbuotojų darbo sąlygas ir teisingą užmokestį.

„Fairtrade“ sistema yra unikali tuo, kad siekia didinti ūkininkų ir darbuotojų įtaką sprendimų priėmimams, prekybiniams susitarimams. Šios, pirmutinės visos prekybinės grandinės, grandies įgalinimas – yra tai, ko yra siekiama šiuo judėjimu.

„Fairtrade“ vizija – tai pasaulis, kuriame visi gamintojai gali mėgautis saugiu ir tvariu pragyvenimo šaltiniu, išnaudoti savo galimybes ir nuspręsti dėl savo ateities.

Šio judėjimo misija yra susieti nepalankioje padėtyje esančius ūkininkus ir darbuotojus su vartotojais, skatinti sąžiningesnes prekybos sąlygas ir suteikti ūkininkams ir darbuotojams galimybę kovoti su skurdu, sustiprinti savo padėtį ir įgalinti labiau kontroliuoti savo gyvenimą.

„Fairtrade“ nustato standartus

„Fairtrade“ nustato socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos standartus tiek įmonėms, tiek ūkininkams ir darbuotojams, auginantiems produktus, kurie vėliau patenka ant mūsų stalo. Ūkininkams ir darbuotojams šie standartai apima darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugą, taip pat minimalią kainą, mokamą už jų užaugintus ar pagamintus produktus (Fairtrade Minimum Price), o ūkininkų kooperatyvams – papildomą sąžiningos prekybos premiją (Fairtrade Premium), kurią galima investuoti į pasirinktus bendruomenės ar ūkininkavimo stiprinimo projektus.

„Fairtrade“ sertifikuoja produktus ir ingredientus

„Fairtrade“ organizacija tikrina, ar ūkininkai, darbuotojai ir įmonės, priklausančios produktų tiekimo grandinėms, laikosi nustatytų standartų. Siekiant tinkamai informuoti vartotojus, yra suteikiama licencija naudoti ant gaminių ir pakuočių „FAIRTRADE“ ženklą, kuris parodo, kad visi, dalyvaujantys tiekimo grandinėje, nuo ūkininko, auginančio žaliavą ar produktą, iki tiekėjo, atitinka sąžiningos prekybos standartą. Kai visos produkto sudedamosios dalys yra gautos iš „Fairtrade“ ūkių, produktas yra ženklinamas tokiu ženklu:

Kai produkto gamyboje yra naudojama tik viena „Fairtrade“ sudedamoji dalis,  tokiu atveju produktai yra žymimi ženklu, kuris nurodo, kuri sudedamoji dalis atitinka „Fairtrade“standartus:

Kur galima įsigyti šių prekių?

Ir nors sąžiningos prekybos tema Lietuvoje nebėra naujiena (2008 m. rudenį buvo pristatyta pirmoji informacinė medžiaga lietuvių kalba), „Fairtrade“ prekių pasiūla Lietuvos rinkoje yra vis dar ganėtinai maža. Daugiausiai šių prekių nuperka Jungtinės Karalystės gyventojai. Šioje šalyje „Fairtrade“ ženklas parduotuvių lentynose nėra naujiena, vartotojai yra gerai informuoti ir sąmoningai renkasi prekes, atsižvelgdami į socialinį aspektą. Sąžiningos prekybos produktai šioje šalyje yra įtraukiami į viešuosius pirkimus, vartojami mokyklose, religinėse bendruomenėse, prioritetą „Fairtrade“ prekėms teikia atskiri miestai. Antra pagal suvartojamą prekių kiekį yra Vokietija, toliau JAV, Šveicarija, Prancūzija, Švedija.

2020 m. gegužės – birželio mėnesiais asociacijos „Litdea“ atliktas tyrimas parodė, kad po kelias ar keliolika skirtingų rūšių „Fairtrade“ sertifikuotų prekių Lietuvoje siūlo visi pagrindiniai mažmeninės prekybos tinklai – „Lidl“, „Maxima“, „Rimi“, „Norfa“, „Iki“, o taip pat sveiko maisto parduotuvės (pvz. „LIVIN“, „Žirnio krautuvėlė“). Šių prekių galima rasti ir internetinėje prekyboje – keletas internetinių parduotuvių įtraukia į savo įprastą asortimentą prekes, pažymėtas „Fairtrade“ ženkliuku pvz. mikokava.lt, eko123.lt arba užsiima išskirtinai sąžiningos prekybos prekių platinimu, pvz. boutiquecoffee.lt, prekiaujatys „Fairtrade“ kava arba kava iš mažų ūkių. Ir nors didžioji „Fairtrade“ prekių dalis yra maisto produktai, kai kurie platintojai siūlo „Fairtrade“ kosmetikos gaminius, pvz. perku-remiu.lt, vandenyne.lt platformose galima įsigyti kosmetinio kremo, balzamo, aliejaus, losjono arba „Rimi“ parduotuvėse – ausų krapštukų ar vatos padelių.

Kava. Remiantis „Fairtrade International“ pateikta statistika, 50% visų „Fairtrade“ ūkininkų yra kavos augintojai. Lietuviai, norintys įsigyti „Fairtrade“ kavos pupelių ar maltos kavos turi šių prekių ieškoti prekiautojų kava siūlomame asortimente, nes didieji prekybininkai šio produkto siūlo itin mažai (tyrimo metu „Fairtrade“ kavos buvo galima įsigyti tik „Lidl“ ir „IKI“ parduotuvėse po dvi rūšis).

Arbata. Panaši situacija yra ir su arbata – pagrindiniuose prekybos centruose „Fairtrade“ arbatos galima rasti vos po 1-2 rūšis. Tuo tarpu, iškalbingas faktas tas, kad 45% visų „Fairtrade“ sistemoje samdytų darbininkų dirba būtent arbatos pramonėje.

Vaisiai. Tyrimo metu tik vienas mažmeninės prekybos tinklas prekiavo „Fairtrade“ vaisiais („Lidl“ parduotuvės siūlė pirkėjams bananus ir žaliąsias citrinas), tuo tarpu prekyboje visai nepavyko rasti „Fairtrade“ sertifikuotų grūdų, riešutų, vaisių sulčių. Pagal „Fairtrade International“ pateiktus skaičius, didžiausią dalį visų „Fairtrade“ sertifikuojamų produktų sudaro bananai, antroje vietoje – cukranendrių cukrus, šiek tiek mažiau kava, kakava, švieži vaisiai, arbata ir t.t.

Kakava. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus skaičius, galime daryti išvadą, kad sąlygos Lietuvos vartotojui prisidėti prie besivystančių šalių gerovės renkantis „Fairtrade“ produktus, dar nėra itin palankios. Šiuo metu geriausias būdas tai padaryti – ieškoti etišku būdu pagamintų prekių saldumynų lentynose. Produktai, kurių sudėtyje yra naudojama sąžiningu būdu užauginta kakava – įvairių rūšių „Fairtrade“ sertifikuoti šokoladai, saldainiai, saldainių rinkiniai, šokoladiniai kremai, bananai šokolade, riešutai šokolade, sausi pusryčiai, ledai – štai tokia prekių įvairovė buvo užfiksuota tyrimo metu. Kai kurių saldainių gamyboje yra naudojamas „Fairtrade“ cukrus.

„Fairtrade“ ir tvarumas

Pasaulyje, o po truputį ir Lietuvoje, pirkėjų nuomonė ir išreiškiamas poreikis skatina įmones galvoti apie tvarumą.

Svarstydama, ar užmegzti partnerystę su tvariai veikiančiu verslu, „Fairtrade“ lygina konkretaus verslo tvarumo sistemos veikimą su pagrindinių sąžiningos prekybos principų rinkiniu. Taip norima užtikrinti, kad yra dirbama tik su tais partneriais, kuriems svarbios tos pačios vertybės. Šie principai yra „Fairtrade“ misijos ir veiklos pagrindas. Jie apima užtikrinimą, kad ūkininkams ir darbuotojams būtų mokama teisinga kaina, stengiantis palaikyti stiprias, klestinčias gamintojų organizacijas ir sudaryti sąlygas ūkininkams ir darbuotojams priimti demokratinius sprendimus dėl jų ūkių ir bendruomenės plėtros.

„Fairtrade“ siekia daryti įtaką visuomenės ir valdžios sprendimams

Visame pasaulyje „Fairtrade“ judėjimas organizuoja ir palaiko įvairias visuomenės jautrinimo  iniciatyvas, šviečiamąsias akcijas, kurių metu siekia Vakarų pasaulio šalių gyventojus supažindinti su besivystančių šalių gyventojų kasdienybe, ūkininkavimo ir išgyvenimo iššūkiais. Taip pat keliamas tikslas  megzti dialogą su valdžios institucijomis, reikalaujant teisingesnio požiūrio į prekybos sandorius su besivystančių šalių ūkininkais, kurie aprūpina mūsų šalių gyventojus didele dalimi maisto. Viešų iniciatyvų metu kalbama ir apie klimato kaitą, gamtos įvairovės išsaugojimą, tvarumą mados pramonėje.

Parengta pagal:

https://www.fairtrade.org.uk/

https://www.fairtrade.net/

https://www.statista.com

 

 

2020 m. gegužės-birželio mėnesiais asociacija Litdea atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kiek ir kokie „Fairtrade“ produktai yra prieinami Lietuvos vartotojui vietinėje rinkoje.

 

Rimi” Panorama, Vilnius Read more ““Fairtrade” produktų pasiūlos tyrimas”

Siekdamas atkreipti vartotojų dėmesį į sąžiningos prekybos svarbą, pasaulis kasmet antrąjį gegužės mėnesio šeštadienį švenčia Sąžiningos prekybos dieną (plačiau apie šią dieną – Pasaulio sąžiningos prekybos organizacijos tinklalapyje https://wfto.com/fairtradeday2020/). Nors lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje vartotojams vis dar trūksta socialinio ryžtingumo, dėmesingumas šiai temai auga, pirkinių krepšeliuose taip pat vis dažniau atsiranda etiškai užaugintų ir pagamintų prekių. Už jų asortimento plėtrą ir pirkėjų edukaciją „Rimi“, pirmajam prekybos tinklui Lietuvoje, įteiktas „Sąžiningos prekybos draugo“ ženklas.

 

Koronaviruso akivaizdoje pirkėjų indelis į sąžiningos prekybos stiprinimą ypač svarbus

„Šiandien, kai visas COVID-19 pandemijos pristabdytas pasaulis kasdien skaičiuoja nuostolius ir su nerimu laukia ilgalaikių ekonominių pandemijos padarinių, smulkieji Pietų pusrutulio ūkininkai, aprūpinantys visą pasaulį kasdienio vartojimo prekėmis ir žaliavomis, tampa dar labiau pažeidžiami, dar ryškiau nei įprastai patiria krizę. Todėl mūsų, kaip vartotojų, indėlis didinant šių bendruomenių gerbūvį dabar yra dar svarbesnis“, – sako Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo organizacijų asociacijos „Litdea“ prezidentas Tomas Kurapkaitis.

Jis džiaugiasi, kad Lietuvoje ne tik galima rasti bei rinktis iš didesnio etiškai užaugintų ir pagamintų prekių asortimento, bet jomis prekiaujantieji taip pat prisideda prie pirkėjų edukacijos. Prekybos tinklas „Rimi“ jau ne kartą Sąžiningos prekybos dieną atvėrė savo duris Lietuvos mokykloms, kurios noriai rengia interaktyvias pamokas moksleiviams, siekdamos supažindinti jaunąją kartą su sąžiningos prekybos principais. „Mūsų bendradarbiavimas su „Rimi“ kasmet įgyja vis didesnį pagreitį. Šiemet nusprendėme įteikti prekybos tinklui „Sąžiningos prekybos draugų“ ženklelį, taip padėkodami ir paragindami ir toliau siekti dar ambicingesnių tikslų rūpinantis pasaulio gerove“, – sako T. Kurapkaitis.

Plečia sąžiningos prekybos ženklais pažymėtų prekių pasirinkimą

„Buvome pirmasis prekybos tinklas Baltijos šalyse, kurio asortimente atsirado privačios etiketės kava, turinti „UTZ“ sertifikatą. Šiuo ir kitais sąžiningos prekybos ženklais pažymėtų prekių pirkėjai mūsų tinklo parduotuvėse gali rasti tarp tokių kategorijų kaip kava, cukrus, šokoladas, prieskoniai, riešutai. Suteiktas „Sąžiningos prekybos draugo“ statusas įpareigoja bei skatina plėsti sąžiningos prekybos ženklais pažymėtų prekių pasirinkimą mūsų parduotuvėse bei toliau prisidėti prie pirkėjų edukacijos“, – sako „Rimi Lietuva“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas.

„Sąžiningos prekybos draugai“ – tai Pabaltijo šalyse gyvuojanti iniciatyva, skatinanti įmones, organizacijas, švietimo įstaigas savo kasdienėje veikloje rinktis produktus, ženklintus sąžiningos prekybos ženklais  – „Fairtrade“, „Rainforest Alliance“, „Fair for Life“, „Cocoa Life”, „UTZ“ ir kt., taip pat – siūlyti juos savo pirkėjams ir taip prisidėti prie besivystančių šalių gerovės.

Rinkdamiesi sąžiningos prekybos ženklais pažymėtas prekes, vartotojai gali būti tikri, kad šios prekės yra pagamintos užtikrinant visų gamybos ir prekybos grandinėje dalyvaujančių žmonių teises, mokant sąžiningą atlygį darbuotojams, o gamyba vykdoma laikantis darnos su gamta ir žmogumi principų. Šių produktų auginimui ir gamybai nėra naudojamas vaikų ar priverstinis darbas, o įmonės remia kovą su ekonomikos krize, skurdu, lyčių nelygybe besivystančiose šalyse ir klimato kaita visame pasaulyje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Remiantis naujausiais duomenimis, didžiosios pasaulio valstybės nepadarė pažangos vykdydamos savo įsipareigojimus dėl paramos vystymuisi, todėl jos yra raginamos imtis aktyvesnių veiksmų dėl Covid-19 protrūkio.

Ketvirtadienį paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atnaujintoje 2019 m. išlaidų ataskaitoje paaiškėjo, kad didžioji dalis pagalbos teikėjų paskyrė mažiau nei pusę nustatyto 0,7% BVP. Tik penkios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, pasiekė ar viršijo 0,7% tikslą.

Vystomojo bendradarbiavimo šalininkai ragina paramą teikiančias šalis vykdyti savo pagalbos neturtingoms šalims įsipareigojimus tam, kad padėtų joms įveikti su Covid-19 susijusius iššūkius, kurie, kaip perspėja ekspertai, gali sužlugdyti vargingųjų šalių sveikatos sistemas, o kovą su skurdu užtęsti dešimtmečiais.

„Jei nedarysime to dabar, tuomet kada?“ sakė Janas Van de Poelis (Jan Van de Poel), Europos skolų ir plėtros tinklo politikos vadovas. „Ši krizė ypač stipriai paveiks besivystančias šalis ir yra rizikuojama panaikinti visą pažangą, kuri buvo pasiekta per pastarąjį dešimtmetį. Dabar yra laikas donorėms šalims sustiprinti savo pastangas.“ Jis teigė, kad tokiomis aplinkybėmis nepakanka EBPO Vystymosi pagalbos komiteto (30 pagrindinių pagalbos teikėjų) įsipareigojimo išlaikyti stabilų paramos lygį, nes susidarius dabartinei situacijai, reikėtų padėti besivystančioms šalims sustiprinti jų sveikatos apsaugos sistemas ir viešąją infrastruktūrą.

EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria (Angel Gurria) pagyrė bendrą visos paramos padidėjimą 1,4 proc., kaip „svarbų pirmąjį žingsnį, juo labiau kad dabar turime papildomą pareigą sustiprinti paramą toms šalims, kurios skaudžiausiai patiria visus koronaviruso krizės padarinius“. Tačiau parama, skaičiuojama nuo BVP iš tikrųjų 2019 metais sumažėjo – nuo 0,31% iki 0,3%.

J. Van de Poelis palankiai įvertino Didžiojo dvidešimtuko (G20) trečiadienio pranešimą, kuriame teigiama, kad bus sustabdytas skolų grąžinimas mažas pajamas gaunančioms šalims, tačiau perspėjo, kad šis skolų sustabdymas neturėtų būti nuskaičiuotas nuo pagalbos dalies, nes tai mažai padėtų pagerinti besivystančių šalių galimybes investuoti į infrastruktūrą kritiniu metu. Jis taip pat sakė, kad reikalingas finansavimo padidinimas turėtų būti užtikrinamas dotacijomis, o ne paskolomis.

Praėjusią savaitę „Oxfam International“ paragino G20 pateikti tarptautinį gelbėjimo paketą, kuriame būtų 1 trln. USD (80 mlrd. GBP) pagalba šalims ir dar 1 trln. USD skolų įskaitymas.

J. Van de Poelis teigė, kad svarbu, jog reagavimo į koronavirusą pasaulio mastu finansavimas nebūtų nukreiptas vien tik į pačią ligą ir tokiu būdu nebūtų panaikinti ištekliai, skirti kitoms rimtoms problemoms spręsti. ES buvo kritikuojama už tai, kad sukūrė 15 mlrd. USD paketą, skirtą reaguoti į pasaulinę pandemiją, tačiau tą padarė perskirstydama lėšas, numatytas kitiems tikslams. „Manome, kad to nepakanka veiksmingam šios krizės įveikimui ir neatidėliotinų pažeidžiamiausių šalių ir žmonių sveikatos ir socialinių bei ekonominių poreikių patenkinimui visame pasaulyje“, – teigė Riccardo Roba iš „Concord Europe“, Europos pilietinės visuomenės grupių konfederacijos.

R. Robba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip yra naudojama pagalba. Dėl koronaviruso šalys donorės buvo raginamos atsisakyti trumpalaikių kampanijų finansavimo, kad daugiau dėmesio būtų skiriama esminiams tokių sričių, kaip sveikatos priežiūra, patobulinimams. „Reikia pereiti prie išsamesnio, nuoseklesnio ir labiau integruoto požiūrio,

kuriame būtų atsižvelgiama į krizės poveikį sveikatai, socialinius ir ekonominius rodiklius“, – sakė jis. „Mums reikia platesnio ir ilgalaikio sistemos pakeitimo, kuris būtų naudingas visiems. Reikia radikaliai pakeisti kryptį: šios unikalios aplinkybės suteikia galimybę iš esmės pergalvoti mūsų modelius, kad būtų sukurta tvari žmonių ir planetos ateitis.“

Išlaidos paramai padidėjo daugiau nei pusėje vystomosios pagalbos komiteto šalių, nors didžiausia paramos teikėja JAV išleido 0,4% mažiau dėl sumažėjusios dvišalės pagalbos.

Vokietija ir Švedija buvo tarp kelių šalių, kurios taip pat sumažino išlaidas, nes pranešta, kad sumažėjo išlaidos, skirtos pabėgėliams, gyvenantiems jų šalyse.

Praeityje šalys sugebėjo įrodyti, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) yra nepaveikiama nuosmūkio. Taip buvo per 2008 m. finansinę krizę, ir, esu įsitikinęs, kad tai gali būti įmanoma ir vėl.

A. Gurria teigia, kad nepaisant visų vidinių sunkumų, kuriuos patiria daugelis šalių donorų, yra svarbu išlaikyti paramos lygį būtent dėl pasaulį užklupusios viruso pandemijos. „Paramos teikėjų reakcija per ateinančias savaites ir mėnesius bus kritinė pasaulinėje kovoje su Covid-19. Praeityje šalys sugebėjo įrodyti, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) yra nepaveikiama nuosmūkio. Taip buvo per 2008 m. finansinę krizę, ir, esu įsitikinęs, kad tai gali būti įmanoma ir vėl.“

Parengta pagal: https://www.theguardian.com/global-development/2020/apr/17/countries-urged-to-step-up-spending-as-national-goals-go-unmet

Kas yra tos mikrodalelės mūsų naudojamuose priemonėse?

Mikrodalelės yra tam tikros rūšies mikroplastikas, turintis specifinę funkciją šveisti. Kosmetikoje „mikroplastikas“ reiškia visų rūšių mažas plastikines daleles (mažesnes nei 5 mm), kurios sąmoningai įtraukiamos į kosmetikos ir asmens priežiūros priemonių sudėtį. Jie dažnai naudojami kaip emulsikliai arba kaip pigūs užpildai.

Kodėl mikroplastikas yra problema?

Higienos ir kosmetikos priemonėse esančios mikrodalelės, sunkiai matomos plika akimi, per vonios vamzdžius patenka tiesiai į kanalizacijos sistemą. Nuotekų valymo įrenginiai nėra tinkami jiems išfiltruoti; taigi mikroplastikas tampa dar vienu ingredientu mūsų vandenynų „plastikinėje sriuboje“.

Jūros gyvūnai absorbuoja mikroplastiką, suvartoja jį su maistu; taigi šios dalelės patenka į maisto grandinę. Kadangi žmonės yra maisto grandinės viršuje, tikėtina, kad mes taip pat gauname mikroplastiko su savo maistu. Mikroplastikas nėra biologiškai skaidomas ir patekusio į jūrinę aplinką jo beveik neįmanoma pašalinti.

Naudodami kūno prausiklius ar kosmetiką, kurioje yra mikroplastiko, kenkiame ne tik vandenynui, bet ir sau, ir savo vaikams.

Ar mikroplastikas naudingas mūsų odai? 

Sveikatos specialistai, dermatologai taip pat kritiškai vertina šių medžiagų naudojimą kosmetikoje. Polietilenas (PE) ir polipropilenas (PP) yra medžiagos, dažniausiai pasitaikančios produktų sudėtyje. Naudojant šių plastikų daleles, nebūtinai pašalinsite negyvąsias odos ląsteles, bet ir pačią odą. Yra pastebima, kad šie produktai lemia odos išsausėjimą, sukelia alergijas. Taip pat ir dantų pastoje esančios netirpios mikrodalelės gali sukelti daugiau žalos nei naudos – įstrigusios tarpdančiuose ar prie dantenų, jos kaip tik gali pritraukti daugiau bakterijų ir sukelti uždegimą.

Specialistai ragina sunerimti ir atidžiai skaityti etiketes, kuriose nurodoma mūsų perkamų produktų sudėtis.

Parengta pagal:

beatthemicrobead.org

thenewsminute.com

Per metus, „Ocean Crusaders“ duomenimis, į pasaulio rinką išleidžiama per 500 mlrd. plastikinių maišelių, taigi – vienam žmogui tenka apie 150 vnt.. Neperdirbti, jie gamtoje suyra per 5-100 metų! Maža to, – kasmet per 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždusina paprasčiausi prekybos centruose naudojami plastikiniai maišeliai. Pažymėtina ir tai, kad plastikas irdamas vandenyje skyla iki mikroplastiko – labai mažų plastiko dalelių – jis patenka į žinduolių, žuvų, paukščių organizmus, o per maisto grandinę pasiekia ir žmogaus organizmą.
Europoje kasmet sukuriama apie 25,8 milijonai plastikinių šiukšlių ir tik 30 proc. jų yra surenkama ar išrūšiuojama. Visas kitas plastikas kaupiasi gamtoje, nesuirdamas ir kenkdamas sveikatai. Net 85 proc. vandens telkinių taršos sudaro plastikas. Taigi, plastiko žala jau gerokai viršija naudą, kurią ši medžiaga atneša visuomenei. Dėl to ES ėmėsi veiksmų ir 2019 m. patvirtino direktyvą, kovojančią su plastiko tarša, kur nuo kitų metų (2021 m.), Europos mastu bus draudžiami kai kurie vienkartinio naudojimo plastikiniai gaminiai.

Tačiau šiemet MUMS dar reikia kiekvieno iš Jūsų iniciatyvos, kad tais vienkartinio naudojimo dalykais nepasipildytų mūsų pakelės, miškai ar vandens telkiniai..

Ką galime daryti:

*Į prekybos tinklus neštis daugkartinio naudojimo dėžutes /taras mėsai ar daugkartinius krepšius kitiems pakuojamiems vietoje produktams.

*Darbe, renginiuose bei laisvalaikiu turėti savo daugkartinį puodelį bei gertuvę.

*Pirkti ilgiau laikantį kokybiškesnį rūbą ar batus, nes aprangoje taip pat naudojama labai daug plastiko.

*Įdėkime pastangą tinkamai tvarkyti/rūšiuoti savo šiukšles.

*Pakelkime bent kartą per savaitę nepažįstamojo paliktą atlieką gamtoje, pakelėje…

Parengta Pagal: http://www.circulareconomy.lt/?p=2420

Kodėl ir į ką kviečia “Nieko nepirksiu diena”

Šiandien visame pasaulyje minima Kovos su skurdu diena. Spalio 17 diena pasirinkta neatsitiktinai. 1987 m. šią dieną 100 000 žmogaus teisių gynėjų susirinko į Paryžiaus Trocadero aikštę pagerbti bado, skurdo, smurto ir žmogiško abejingumo aukas, išreikšti savo susirūpinimą skurstančiaisiais ir pakviesti žmoniją susivienyti žmogaus teisių gynimo tikslais.

Nu to laiko, žmonių, gyvenančių visiškame skurde, skaičius sumažėjo beveik perpus, – nuo 1.9 mlrd. 1990 m., iki 836 mln. 2015 m. Didžiausias skurdo mažinimo progresas vyko nuo 2000 metų.

Šiandienos pasaulis yra išsikėlęs tikslą – visiškai panaikinti skurdą bet kurioje pasaulio vietoje. Tą turime padaryti iki 2030 metų (pirmasis iš 17 Darnaus vystymosi tikslų, dėl kurių visos pasaulio šalys sutarė 2015 m.) Tačiau, deja, pasaulio ekonomikai sparčiai augant ir technologijoms tobulėjant, jaučiamas aiškus skurdo mažinimo sulėtėjimas. Nemažai tam įtakos turi ir vis didėjanti klimato kaita, kuri pirmiausia paliečia ir taip ekonomiškai silpnesnius regionus. Kaip skelbia Jungtinės Tautos:

• daugiau nei 700 milijonų žmonių, arba 10% pasaulio gyventojų, vis dar gyvena didžiuliame skurde. Išgyvenama už mažiau nei 1,90 JAV dolerių per dieną. Kaimo vietovėse skurdas yra tris kartus didesnis nei miestuose,
• darbo turėjimas ne visada garantuoja tinkamą pragyvenimą. 2018 m. 8% dirbančių žmonių ir jų šeimų gyveno visiškame skurde,
• skurdo lygis tarp vaikų yra neproporcingai didelis. Vienas iš penkių pasaulio vaikų patiria visišką skurdą,
• skaičiuojama, kad 100-ui skurde gyvenančių vyrų (25-34 m. amžiaus), tenka 122 tos pačios amžiaus grupės moterys,
• dauguma skurdą patiriančių žmonių gyvena Užsachario Afrikoje,
• aukšti skurdo rodikliai dažniausiai skaičiuojami mažose, pažeidžiamose ir konfliktus patiriančiose šalyse,
• 2018 m. 55% pasaulio gyventojų neturėjo galimybės gauti socialinės apsaugos,
• 2018 m. tik 41% gimdžiusių moterų gavo pinigines išmokas.

Taigi ar vis dar turime vilčių, pasiekti užsibrėžtą tikslą ir panaikinti skurdą iki 2030 metų? Amerikiečių ekonomistas Jeffrey Sachs yra paskaičiavęs, kad šiam tikslui pasiekti reiktų 175 mlrd. JAV dolerių, o tai yra mažiau nei 1% turtingiausių pasaulio šalių pajamų. Taigi pirmiausiai politinė valia – skurdo mažinimas turėtų būti prioritetinis pasaulio valstybių tikslas. Piliečiai turėtų aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime. Privatus sektorius, būdamas didžiausias ekonomikos variklis, turėtų išsikelti tikslą atsigręžti į labiausiai pažeidžiamus regionus ir juos įtraukti į ekonomiką, laikytis sąžiningos prekybos principų. Švietimas turi didelės įtakos keliant pasaulio piliečių susirūpinimą šiuo klausimu, o mokslo įtaka jau ir dabar yra ženkli: jo dėka, vis daugiau pasaulio žmonių turi geriamo vandens, yra sumažintas mirtingumas nuo daugelio užkrečiamų ligų, pagerintos higienos sąlygos.

Rūpintis skurdo mažinimu ne vien tik galime, bet privalome. „Skurdas nėra atsitiktinumas. Kaip vergija ir apartheidas, jis yra žmonių sukurtas ir gali būti panaikintas žmonių veiksmais.“ Nelsonas Mandela.

Daugiau informacijos: https://www.un.org

Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.