Pramonė ir bankai ant vergų kraujo: atskleista, kaip vergovės pinigai suformavo finansų sistemą

Dalinamės alfa.lt portalo publikuotu straipsniu, kuris tikimės padidins supratimą, kodėl turime remti vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvas.

*************************************************************************

20664571_10155688019381869_5042119234653805274_n

Naujausi istoriniai tyrimai atskleidė, kad Jungtinės Karalystės finansų sistemos pamatas buvo nepalyginamai labiau susipynęs su vergovės pramone, nei iki šiol manyta ar viešai pripažinta. Anglijos centrinis bankas (Bank of England), nacionalizuotas 1946 m., ir didieji privatūs bankai šimtmečius teikė tiesiogines finansines paslaugas prekybai vergais, o vergvaldžių kapitalas tiesiogiai suformavo šalies finansų centrą.

Karaliai, įkūrėjai ir vergovės kapitalas

Istorikų sudarytas Britanijos vergų prekybininkų registras (Register of British Slave Traders) rodo, kad net 24 Anglijos banko direktoriai tiesiogiai investavo į pavergtų afrikiečių gabenimą per Atlanto vandenyną.

Šefildo universiteto tyrėjo Michaelo Bennetto tyrimas atskleidė, kad 4 iš jų buvo tarp pačių pirmojo banko tarybos narių, įkūrusių įstaigą 1694 metais. Tarp pirminių banko akcininkų buvo ir patys to meto šalies valdovai – karalius Vilhelmas III ir karalienė Marija II, valdę Karališkosios Afrikos kompanijos (Royal African Company – RAC) akcijas.

Šis ryšis nebuvo tik netiesioginis: Anglijos bankas teikė tiesiogines finansines paslaugas stambiausioms vergovės bendrovėms – RAC ir Pietų jūrų kompanijai (South Sea Company).

Kritiškas to pavyzdys – Johnas Rudge’as, parlamento narys ir Anglijos banko direktorius bei valdytojas (1713–1715 m.). Jis tuo pačiu metu valdė RAC ir „South Sea Company“ akcijas bei ėjo vadovaujamas pareigas šiose vergais prekiaujančiose bendrovėse.

Paskutinis iš registre minimų banko tarybos narių, Christopheris Pulleris, iki pat savo mirties 1789 m. vertėsi ginklų tiekimu vergovės prekybai ir bendrai valdė 1786 m. laivo kelionę, gabenusią pavergtus žmones iš Gambijos į Jamaiką.

Didžiausias Londono vergų prekybininkas ir banko klastotės

Viena tamsiausių figūrų banko istorijoje – Humphry Morice’as, ėjęs valdytojo pareigas 1727–1729 metais. Istorikų jis įvardijamas kaip pats stambiausias Londono vergų prekybininkas: jis suorganizavo mažiausiai 110 laivų kelionių, kuriomis į Amerikos kolonijas (Jamaiką, Barbadosą, Virdžiniją) buvo išgabenta daugiau nei 30 000 pavergtų vyro, moterų ir vaikų.

H. Morice’as netgi įvykdė finansines klastotes pačiame Anglijos banke, siekdamas išvilioti lėšas savo vergovės operacijoms finansuoti.

Po 2020 m. „Black Lives Matter“ protestų atlikti tyrimai atskleidė ir dar vieną faktą: pats Anglijos bankas dviejose plantacijose tiesiogiai valdė 599 pavergtus žmones. 2022 m. banko parodoje pirmą kartą viešai įvardyti šių aukų vardai – dauguma jų turėjo suteiktus europietiškus vardus (Pierre, Catherine, Alexandre), o tikroji jų kilmės šalis ištrinta iš istorijos.

Londone veikiančio Londono universiteto koledžo (UCL) istorikai, tyrinėjantys vergovės palikimą, nustatė, kad net 16 pastarųjų Anglijos banko valdytojų ir 26 direktoriai turėjo tiesioginį finansinį interesą vergovinėse plantacijose iki 1833 m., kai vergovė Britanijoje buvo panaikinta.

Panaikinus vergovę, Britanijos iždas ir Anglijos bankas atliko centrinį vaidmenį išmokant 20 mln. svarų sterlingų (šiandienos ekvivalentu – apie 23 mlrd. svarų sterlingų) kompensacijų paketą. Tačiau visi šie pinigai atiteko vergvaldžiams už „prarastą turtą“. Žmonėms, kurie buvo pagrobti, pavergti ir išnaudojami, nebuvo sumokėtas nė vienas centas.

Apologijos ir augantis tarptautinis spaudimas

Nors Anglijos bankas oficialiai atsiprašė už buvusių vadovų veiksmus, Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Iždas iki šiol atsisako prisiimti teisinę atsakomybę, pateikti oficialų atsiprašymą ar svarstyti kompensacijų klausimą. Tai kelia vis didesnę diplomatinę įtampą, nes Afrikos ir Karibų jūros regiono šalys reikalauja istorinio teisingumo.

Savo praeities sąsajas su vergovės kapitalu pripažįsta ir pati žiniasklaida – pavyzdžiui, dienraščio „The Guardian“ savininkas „Scott Trust“, atskleidęs įkūrėjų ryšius su vergovės pramone, pradėjo 10 metų trukmės atkuriamojo teisingumo programą.

 

*************************************************************************

Straipsnio šlatinis: https://www.alfa.lt/verslas/finansai-ir-investavimas/pramone-ir-bankai-ant-vergu-kraujo-atskleista-kaip-vergoves-pinigai-suformavo-finansu-sistema/410088/