…………Meino universiteto platformos „Climate Reanalyzer“ duomenimis, vidutinė temperatūra pasaulyje liepos 4 d. buvo aukščiausia, kada nors fiksuota ir siekė 17,8 laipsnio, o 2023 birželis buvo karsčiausias nuo matavimų pradžios……
Dirvos įstatymas
ES pirmą kartą parengė dirvožemio įstatymą, kuriuo siekiama apsaugoti
apsirūpinimą maistu ir sulėtinti pasaulinį klimato atšilimą.
Pasiūlymas iki 2050 m. pagerinti dirvožemio sveikatą visame žemyne kritikuojamas
dėl teisiškai privalomų tikslų trūkumo.
Daugiau kaip 60 % ES dirvožemių yra nesveiki. Europos Komisija pasiūlė pirmąjį
dirvožemio įstatymą, Directive of The European Parliament and of The Council On
Soil Monitoring And Resilience, kuriuo siekiama švelninti intensyvaus ūkininkavimo
daromą žalą ir stabdyti pasaulinį klimato atšilimą. Nepaisant aršaus priešiškumo
gamtos apsaugos ir pesticidų naudojimo suvaržymo įstatymų projektams, Europos
Komisija 2023 m. liepos 5 d. pateikė įstatymo projektą, kaip atgaivinti nualintą
dirvožemį. Tyrimai rodo, kad tai sumažintų anglies dioksido atmosferoje kiekį bei
užtikrinti darnią maisto produktų gamybą.
Pagal naująjį įstatymą valstybės narės būtų įpareigotos stebėti dirvožemio būklę,
trąšų naudojimą ir dirvos eroziją, tačiau ES lygio įstatyme nenumatyti šalies lygmens
tikslai gerinti dirvožemio kokybę. Tai sukėlė Europos žemės ūkio ir maisto pramonės
atstovų kritiką, kurie paragino siekti didesnių užmojų, kad būtų pagerintas „nerimą
kelianti“ dirvos būklė.
ES aplinkosaugos komisaras Virginijus Sinkevičius dienraščiui „The Guardian“ sakė,
kad siekiama, jog 2050 m. žemynas turėtų sveiką dirvožemį. Daugiau kaip 60 % ES
dirvožemių yra nesveikos būklės.
„Jei mūsų dirvožemis ir toliau blogės, didžiausia rizika kils mūsų apsirūpinimui
maistu ir ūkininkams. Iš esmės, jų ūkinės veiklos būdas jau sunaikintas“, – sakė jis.
„Sunkiai įsivaizduoju, kaip toliau ūkininkautume neturėdami derlingų dirvų.
Sveikesnė dirva veiksmingai sumažintų didelių sausrų ir potvynių padarinius.“
Tačiau naujas įstatymas nenumato teisiškai saistančių tikslų. „Taikydami
savanorišką dirvos būklės sertifikavimą su išmokomis už ekosistemų paslaugas, mes
atveriame kelią papildomoms ūkininkų ir žemės savininkų pajamoms,“, – sakė V.
Sinkevičius.
Žemės naudojimas yra antrasis po iškastinio kuro šiltnamio efektą sukeliančių dujų
šaltinis ir pagrindinė biologinės įvairovės nykimo priežastis, o perteklinis cheminių
trąšų naudojimas ir durpynų degradacija prisideda prie situacijos blogėjimo.
Neseniai paskelbti tyrimai rodo, kad net ir nežymiai pagerinus dirvožemį visame
pasaulyje galima būtų sumažinti tiek anglies dioksido, kad pasaulis nesušiltų daugiau
kaip 1,5C.
Pagrindinė Europos žemės ūkio ir maisto pramonės atstovė Briuselyje „One Planet
Business for Biodiversity“ (OP2B) teigia, kad pasiūlymai nepakankami. "Kad
išspręstų dirvos blogėjimo problemą, ES turi būti ryžtingesnė, ” – teigė OP2B
direktorė Stefania Avanzini.
Organizacija ragina ES valstybes nares ir Europos Parlamentą žvelgti plačiau. „Labai
vertiname Komisijos teikiamą svarbą žemės ūkiui ir jo pagrindinį vaidmenį tvarkant
dirvožemį“, – sakė Avanzini.
„Vis dėlto, būtų geriau, jei Komisija suprastų, kokio masto pastangų reikia norint
pereiti prie darnaus valdymo praktikos, ir sutelktų reikiamą kiekį lėšų paramai
pereiti prie atsinaujinančio ūkininkavimo.“
Pagal European Commission | World | The Guardian parengė Julius