Naujoje AidWatch ataskaitoje: Europos paramos vystymuisi reikia kur daugiau
2021 m. ES paramai vystymuisi skyrė iš viso 65,5 mlrd. eurų, o tai sudaro 43 % visos pasaulyje valstybių suteiktos paramos vystymuisi ir humanitarinei pagalbai (toliau taip pat vadinama oficialia parama vystymuisi, sutrumpintai — OPV).
Nors Europos Sąjunga (ES) ir toliau išlieka didžiausias pasaulyje vystymosi rėmėjas, pranokdama JAV, Japoniją, Jungtinę Karalystę ir Kanadą, ES parama sudaro tik 0,48 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).
Lietuva paramai vystymuisi ir humanitarinei pagalbai 2021 m. skyrė iš viso 70 milijonų eurų. Didžioji paramos dalis, 55 milijonai eurų buvo perduota panaudoti tarptautinėms institucijoms. Iš visos paramai skirtos sumos, Lietuva panaudojo šeštadalį, tai yra 15 milijonų eurų.
CONCORD AidWatch
Europos NVO skėtinė organizacija CONCORD paskelbė savo naująją 2022 m. pagalbos vystymuisi stebėjimo ataskaitą, AidWatch, kurioje visų pirma nagrinėjama Europos parama kovai su pandemija. Ataskaitoje nurodoma, kuriose srityse Europos vystymosi politiką reikia tobulinti. Trumpas atsakymas: beveik visur.
2019-2020 m. žiemą pasaulyje sparčiai išplitus koronos virusui, vystomasis bendradarbiavimas daugiausia buvo reakcija į pandemiją ir tiesioginių bei netiesioginių pasekmių, susijusių su sveikatos priežiūros sistemos perkrovomis, mokyklų uždarymu, kelionių ir pagrindinių teisių apribojimais. Pavyzdžiui, Ugandoje beveik dvejus metus buvo visiškai uždarytos mokyklos. Apskritai, Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, dėl pandemijos apie 90 mln. žmonių nugrimzdo į didžiulį skurdą ir padidėjo pajamų nelygybė.
Iš tiesų greitai buvo pripažintas pasaulinis pandemijos ir jos padarinių poveikis, todėl iš pradžių padidėjo išlaidos vystomajam bendradarbiavimui ir humanitarinei pagalbai. Tačiau, kaip teigiama AidWatch ataskaitoje, pandemijai progresuojant, 2021 m. oficiali parama vystymuisi sumažėjo. ES ir jos valstybės narės daugiau dėmesio skyrė ekonomikai Europoje. Pagal dažnai skelbiamą pasaulinį šūkį „Galima padaryti daug geriau“, reaguojant į koronos pasekmes turėjo būti kuriamos darnesnės, atsparesnės ir įtraukesnės visuomenės, paramą veiklai visos ES valstybės skyrė gana vangiai.
Bent kol kas ES nepavyko pasiekti savo pačios nusistatytų paramos vystymuisi finansavimo tikslų. Tik keturios šalys (Liuksemburgas, Švedija, Vokietija ir Danija) praėjusiais metais pasiekė nusistatytą tikslą — skyrė OPV ne mažiau kaip 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Ypač smarkiai parama vystymuisi ir humanitarinei pagalbai buvo sumažinta Graikijoje (minus 27 proc.), Švedijoje (minus 18 proc.), Nyderlanduose (minus 10,5 proc.) ir Bulgarijoje (minus 6,9 proc.).
Perteklinių vakcinų dovanojimas nėra tikra parama vystymuisi
ES yra viena iš pagrindinių pasaulinių imunizacijos pastangų finansuotojų, tiekianti didelius vakcinų kiekius tarptautiniams partneriams, įskaitant, pavyzdžiui, apie 250 mln. dozių Afrikos šalims iki 2021 m. pabaigos. ES valstybės narės taip pat skyrė 2,4 mlrd. eurų tarptautiniam imunizacijos aljansui COVAX. AidWatch ataskaitoje teigiama, kad ES valstybės narės sukaupė 3,5 karto daugiau vakcinų, nei joms reikėjo. 2021 m. rugpjūtį ES jau paskelbė, kad pasiekė 70 proc. skiepijimo tikslą. Tačiau dėl to, kad buvo nupirktos beveik visos vakcinos, neturtingesnės valstybės negalėjo įsigyti pakankamo vakcinų kiekio. Galiausiai ES ir jos valstybės narės padovanojo dalį perteklinių dozių (kai kurios iš jų, tiesa, jau baigiantis jų galiojimo terminui), kurios savo ruožtu buvo deklaruojamos kaip parama vystymuisi ir įtrauktos į EBPO oficialią paramos statistiką. AidWatch ataskaitoje paaiškinama, kodėl tai nėra tikra parama.
Ataskaitoje daroma išvada, kad vienas iš šešių eurų, kuriuos ES ir jos valstybės narės nurodo kaip parama, iš tikrųjų neturėtų būti laikomas tikra parama. AidWatch ataskaitoje šios lėšos vadinamos „išpūsta parama“, ar padidinta parama vystymuisi. Palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo padidintos paramos vystymuisi dalis. Be perteklinių vakcinų dovanojimo, AidWatch ataskaitoje prie padidintos paramos priskiriamos šios išlaidų kategorijos: išlaidos pabėgėliams Europos šalyje, išlaidos studentams iš besivystančių šalių Europos šalių universitetuose, skolų ir palūkanų mokėjimai už paskolas nurašymas bei pinigai, skirti sumokėti už produktus ar paslaugas iš paramą teikiančios šalies.
Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuva bent iki šiol savo paramos vystymuisi labai smarkiai nedidino: 2020 m. parama buvo padidinta 7 proc. dvišalės paramos, dukart mažiau nei ES vidurkis. Tačiau nuo 2021 m. vidurio staiga išaugo pabėgėlių Lietuvoje skaičius. Priskiriant išlaidas jiems išlaikyti prie paramos vystymuisi smarkiai padidinama netikra parama. Lietuvai būtų geriau susilaikyti nuo šio blogo kitų šalių pavyzdžio tokiu būdu didinti paramos vystymuisi skaičius, nei vėliau taisyti įpročiu tapusią praktiką.
ES ir jos valstybės narės turi būti solidaresnės su pasaulio valstybėmis
Deja, šiomis aplinkybėmis darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimas taip pat klostosi vangiai. Po koronos pandemijos pirmą kartą per beveik 25 metus išaugo žmonių, gyvenančių itin dideliame skurde, skaičius. AidWatch ataskaitoje teigiama, kad Europos vystomajam bendradarbiavimui ir humanitarinei pagalbai ypač sunku pasiekti skurdžiausius pasaulio žmones.
Ataskaitoje teigiama, kad, žvelgiant iš vystymosi perspektyvos, patirtis kovojant su koronos pandemija rodo, kad ES šalys daugiau siekia savo interesų, o pasaulinis solidarumas yra antraeilis ir oportunistinis. Deja, panašu, kad ši patirtis kartojasi ir per dabartinę energetikos ir maisto krizę.
Dėl ES sutelktos paramos besipriešinančiai Ukrainai, Rusija smarkiai apribojo dujų paradavimą. ES šalys staiga tapo priverstos ne tik sumažinti dujų vartojimą, bet ir ieškoti naujų tiekėjų. Ironiška, bet karo prieš Ukrainą netiesioginė pasekmė — ES atsigręžia į Afriką, kurios šalys išsiderės daugiau investuoti į jų energijos gamybą, infrastruktūros plėtrą bei šalies gerovę.
2022 m. “AidWatch” ataskaitą galite atsisiųsti iš šios nuorodos: https://aidwatch.concordeurope.org/2022-report/
Parengė Julius Norvila