2025 m. gruodžio 30 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę neskundžiamą nutartį, kuria pripažino, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VSAT) pareigūnai, priverstinai išstumdami Šri Lankos pilietį į Baltarusiją ir nesuteikdami jam veiksmingos galimybės pateikti prieglobsčio prašymą, veikė neteisėtai, skelbiama nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ pranešime žiniasklaidai.
Nustatyta, jog pareiškėjui po apgręžimų patekus į gydymo įstaigą, buvo konstatuoti kojų pėdų ir čiurnų nušalimai, pareiškėjas patyrė žalą sveikatai, fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus. Kaip nurodoma teismo nutartyje, tai lėmė ir VSAT pareigūnų veiksmai, kurie 2023 m. spalio 23 d. išstūmė pareiškėją ir dar 13 užsieniečių į Baltarusiją, taip dar kelioms paroms priversdami juos kęsti šaltį miške. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju byloje įrodytos visos viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, neturtinė žala bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos, todėl spręstinas klausimas dėl to, kokiu būdu turėtų būti atlyginama pareiškėjo patirta žala.
LVAT pažymėjo, kad nors pareiškėjas nepateikė tiesioginių įrodymų, jog teikė pasienyje prieglobsčio prašymą, jo nuoseklūs veiksmai leidžia daryti išvadą, kad būtent siekis gauti prieglobstį buvo jo atvykimo į Lietuvą tikslas – prieglobsčio prašymas buvo pateiktas nedelsiant, pareiškėjui patekus į gydymo įstaigą. Teismo vertinimu, pareiškėjas laikytinas silpnesniąja ginčo puse byloje, todėl visi kilę neaiškumai turi būti vertinami jo naudai.
„Pasienyje nevykdoma nepriklausoma apgręžimų stebėsena, apgręžimo metu užsieniečiai negali naudoti vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis, tad surinkti įrodymus apie tai, kad jie iš tiesų prašė tarptautinės apsaugos, itin sunku. Teismo sprendimas patvirtina teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės į prieglobstį nepaisant šių aplinkybių. Panašų sprendimą neseniai priėmė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) byloje C-136/24 P dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) veiksmų. Byloje ESTT nurodė, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų rinkimo taisyklės negali paneigti teisės į veiksmingą teisinę gynybą – asmeniui negali būti užkrauta neproporcinga ar faktiškai neįmanoma įrodinėjimo pareiga, taip pat negali būti pažeistas šalių procesinės lygybės principas, kai kita ginčo šalis, šiuo atveju, FRONTEX, yra daug palankesnėje padėtyje renkant įrodymus.“ – sprendimą komentavo pareiškėją byloje atstovavęs advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vadovaujantis partneris advokatas Rytis Satkauskas.
Nevyriausybinės organizacijos „Sienos Grupė“ duomenimis, išvakarėse, kartu su šia grupe į Baltarusiją buvo išstumtas ir Sirijos pilietis, kuriam dėl patirtų nušalimų pasienyje amputuotos galūnės. Ikiteisminiame tyrime dėl VSAT pareigūnų piktnaudžiavimo apklaustas toje pačioje užsieniečių grupėje buvęs Jemeno pilietis, teisėsaugai teigė, kad „Lietuvos pareigūnai ir kiekvienam pabėgėliui davę maišelį su maistu ir vandens, liepė grįžti atgal į Baltarusiją. Visi pabėgėliai skundėsi, kad yra pavargę, verkė. Kamal buvo be batų, tik su kojinėmis, jam skaudėjo kojas, bet jis ėjo pats.“
Apgręžimų praktika Lietuvoje pradėta taikyti 2021 m. rugpjūčio 3 d. vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu. 2023 m. gegužės 3 d. buvo priimti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimai, numatantys galimybę neįleisti užsieniečių esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio į Lietuvos teritoriją ir juos apgręžti. Tačiau įstatymas draudžia apgręžti asmenis, bėgančius nuo karo ar persekiojimo arba siekiančius patekti į Lietuvą humanitariniais tikslais, taip pat nustato pareigą pareigūnams įvertinti pagalbos poreikį ir užtikrinti neatidėliotiną medicinos ar humanitarinę pagalbą.
Bylą iniciavo ir finansavo nevyriausybinės organizacijos „Sienos Grupė“ ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
Parengta pagal lrt.lt straipsnį